Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Europa skaldo ir valdo pienininkus

ES numetė masalą pieno gamintojams – už pieno gamybos mažinimą skyrė išmokas. Tačiau patys mažiausi ūkininkai jomis pasinaudoti negalės, nes yra nustatytas pieno kiekis, kurį reikalaujama sumažinti per 3 mėnesius – ne mažiau kaip 1,5 t. Vadinasi, mažinti gamybą ir išparduoti karves viliojami didesni ūkiai. Pieno gamintojai neabejoja, kad tai – ne pagalba, o dar vienas smūgis šiam sektoriui.

Smulkiųjų naikinimas

2015 m. panaikinus pieno gamybos kvotas, ne viena ES valstybė suskubo didinti pieno gamybą. O Lietuvoje pieno sektorius įsmuko į gilią duobę, iš kurios nemažai gamintojų jau nebeišsikapstys. Mažų pieno supirkimo kainų nustekentiems ūkininkams Briuselis dabar pakišo šiaudą – už 1 t nepatiekto į rinką pieno pažadėjo 140 eurų išmoką.

Tiek patys pieno gamintojai, tiek specialistai sako, kad ES parama už pieno mažinimą – menkai užmaskuotas pieno ūkių, ypač smulkių, naikinimas.

„Ūkininkai piktinasi, kad skatinimas mažinti gamybą – nuleista vos ne prievartinė programa, kurią įgyvendinę liksime tuščiomis kišenėmis. Jau sunaikinome linus, neleidžiame arti pievų ir ganyklų, o dabar raginame mažinti pieno gamybą. Iš ko po 5–10 metų gyvens mūsų žmonės ir kokias pajamas turės valstybė, jei nieko negaminsime?“ – retoriškai klausė Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus.

Skyrė nedaug laiko

ES, siekdama sumažinti pieno perteklių rinkoje, visoms valstybėms narėms numatė 150 mln. eurų savanoriškam pieno gamybos mažinimui. Tikėtina, kad šio šiaudo nesigriebs olandai, airiai, vokiečiai, prancūzai ar lenkai. Jie didina pieno gamybą. Kovingieji prancūzai rugpjūčio pabaigoje streikavo ir reikalavo didinti pieno supirkimo kainas. O dešimtys Lietuvos pieno gamintojų rugsėjo viduryje kiūtino į seniūnijas ir pildė paraiškas pieno gamybai mažinti.

Pirmosioms paraiškoms pateikti ūkininkai turėjo nedaug laiko. Paramos už pieno, parduodamo perdirbti, kiekio sumažinimą administravimo taisyklės buvo patvirtintos rugsėjo 14 d., o gamintojai paraiškas turėjo pristatyti iki rugsėjo 21 d. 13 val. Pirmasis mažinimo laikotarpis apims spalio–gruodžio mėnesius. Iš viso numatyti keturi paraiškų rinkimo etapai.

Nustatė pieno kiekį

Daug kam kliūva kelių karvių laikytojai, kuriems esą išmėtoma parama, Lietuvai priekaištaujama dėl neefektyvios pieno ūkio struktūros. 2015 m. mūsų pieno ūkyje vidutiniškai buvo 6 karvės, ES – apie 50.

Jei jau kritikuojama, kad mūsų šalyje per daug smulkių ūkių, pieno gamybos mažinimo išmokos turėtų būti skirtos būtent jiems. Tačiau mažiausieji pieno gamintojai šias išmokas matys kaip savo ausis. Mat reikalaujama, kad per 3 mėnesius sumažinto perdirbti skirto pieno kiekis būtų ne mažesnis kaip 1,5 t (1 500 kg). Paramą turėtų gauti tie ūkiai, kurie įsipareigojo pieno gamybą sumažinti ne daugiau kaip 50 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Vadinasi, pernai spalį–gruodį ūkis, pretenduojantis į naujas išmokas, turėjo parduoti mažiausiai 3 t pieno.

Atsisako vidutinio ūkio

Vienas pirmųjų pieno gamybą mažinti apsisprendė Anykščių rajono ūkininkas Povilas Medžiuolis. Anykštėno ūkyje – beveik pusšimčio karvių banda. Prieš daugiau kaip dvidešimt metų, kai žemdirbiai buvo raginami kurti specializuotus pienininkystės ūkius, šis ūkininkas vienas pirmųjų pasuko šiuo keliu. Dabar sunku trauktis iš jo, tačiau dirbti veltui stinga ir fizinių, ir moralinių jėgų.

„Kai pieno supirkimo kaina mažesnė už gamybos savikainą, nėra jokios perspektyvos. Suskaičiavęs visas pajamas ir išlaidas pamatai, kad lieki kvailio vietoje. Du mano vaikai gyvena Norvegijoje. Kai nuvažiuoju aplankyti, matau, kad norvegams apsimoka laikyti 3 karves. O Lietuvoje nuostolinga 50 karvių banda. Kažkas negerai mūsų valstybėje, ir tiek“, – apmaudo neslėpė ūkininkas.

P.Medžiuolis apsisprendė per 3 mėnesius pieno gamybą sumažinti 27 t. Dėl to teks parduoti apie 20 karvių. Kitais metais jis planuoja iš viso atsisakyti pieno ūkio.

„Lenkai didina pieno gamybą, o mes priversti trauktis. Nieko nuostabaus: jie už kilogramą siūlė lietuviams 20 centų, bet reikalavo vienu kartu parduoti 10 tonų, o mūsiškiai mokėjo po 16–17 centų. Liepos mėnesį gavome vos 13 centų. Dabar kainos keliais centais pakilo, tačiau tai mažai guodžia. Žinoma, kai kas ir dėl 50 eurų laikys karves, nes nėra kur jų uždirbti“, – kalbėjo ūkininkas.

Mažiukus „nurašė“

Rokiškio rajono savivaldybės žemės ūkio specialistai prieš savaitę iš seniūnijų gavo maždaug kelias dešimtis rokiškėnų paraiškų. „Kiekvienam paskambinome, neįkalbinėjome, bet informavome, kad yra tokia galimybė. Tiesa, patys mažiausi pieno gamintojai šių išmokų negaus, nes yra numatyta, kiek reikalaujama sumažinti gamybą. Reikia laikyti apie 6–7 karves, kad galima būtų pretenduoti į paramą“, – aiškino Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius vedėja Jolanta Jasiūnienė.

Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Joana Miliauskienė sakė, kad ir jų krašto pieno gamintojai nepuolė masiškai prašyti išmokų už pieno gamybos mažinimą. „Seniūnijos surinko po 4–5 paraiškas, vienoje atsirado 10 ūkininkų, kurie mažins gamybą. Manau, kad iš viso surinksime 40–50 paraiškų. Gal jų būtų buvę ir daugiau, jei nebūtų apibrėžtas pieno kiekis“, – svarstė pašnekovė.

Išgrynins sektorių?

Apie 40 karvių laikanti Alytaus rajono pieno ūkio savininkė Audronė Miškinienė į naujas išmokas nesidairo ir pieno gamybos mažinti neketina. Ji mano, kad ES išmokos už gamybos mažinimą gali tik stumtelėti vos besilaikančius pieno gamintojus.

Audronė Miškinienė

„Daug kas jau nuo pavasario neruošia pašarų žiemai, vadinasi, neliks ir karvių. Tiesą sakant, mūsų krašte jau beveik nėra kam ir naudotis siūloma parama. Be to, jau aišku, kad mažiukai tų išmokų ir negautų“, – sakė pieno gamintoja.

Stambių ūkių ir žemės ūkio bendrovių tuo labiau nedomina išmokos, skatinančios mažinti pieno gamybą. „Stambiems gamintojams tai nėra aktualu, juolab kad dabar pieno supirkimo kaina pakilo. Tam įtakos turėjo pradėjusi veikti kooperatinė pieno perdirbimo gamykla. O maži ūkiai gal ir susigundys“, – svarstė Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas mano, kad pieno gamybai mažinti numatytos išmokos turėtų padėti apsispręsti dėl mūsų šalies pieno ūkio struktūros, išsiaiškinti, kokie ūkiai yra perspektyvūs ir remtini.

„Tai reikėjo padaryti daug anksčiau. Juk ir pati žemės ūkio ministrė, vos atėjusi į šį postą, sakė, kad maži pieno gamintojai neperspektyvūs. Jie nieko neduoda ekonomikai, tai – savotiškas socialinis modelis. Bet politikams patogu, ypač prieš rinkimus, žadėti ir dalyti jiems paramą. Bėda ta, kad pas mus nėra tvirtos žemės ūkio politikos“, – samprotavo P.Puskunigis.

Neturi stuburo

Ir stambieji  ir smulkieji pieno gamintojai sutinka, kad ES atseikėtos išmokos už pieno gamybos mažinimą skirtos pirmiausia tokių šalių, kaip Lietuva, verkšlentojams, kurie skundžiasi dėl mažų kainų, prašo daug paramos, nuraminti.

„Kitos ES šalys didina žaliavinio pieno gamybą, didėja pieno perteklius, sunku jį parduoti, tad ES pakraščiuose gyvenantiems pieno gamintojams siūloma mažinti gamybą. Žinoma, dėl to graudu, nes tai yra naikinimo politika. Tačiau mūsų pieno sektorių reikia pertvarkyti. Galime pasimokyti iš latvių, estų“, – aiškino P.Puskunigis.

A.Miškinienei akivaizdu, kad ES, išmokomis viliodama mažinti gamybą, nori senbuvėms valstybėms pravalyti rinką. „Gaila, kad mūsų valdžia neturi stuburo, greitai pasiduoda ir bėga paskui pinigus. Jei nebūtų pieno krizės, politikai neturėtų ko kaime guosti ir žadėti paramos“, – sakė ūkininkė.

Gundo ne pirmą kartą

ES jau ne pirmą kartą vilioja žemdirbius atsisakyti žemės ūkio produkcijos gamybos. Nuo 2004 m. Briuselis ne tik rėmė mūsų ūkių modernizavimą, bet ir dosniai dalijo išmokas tiems, kurie atsisakinėjo žemės ir pieno kvotos. Tiesa, nemažai tautiečių pasiėmė paramą ir, gamybą perrašę vaikams, toliau ūkininkavo.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo 2004 m. daugiau nei 22,5 tūkst. žemdirbių ir ūkio darbuotojų pasitraukė iš prekinės žemės ūkio gamybos ir perleido valdą kitiems asmenims. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ atsisakiusiesiems žemės ūkio veiklos išmokėta 27,7 mln. eurų, o pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano panašią priemonę – 211, 9 mln. eurų.

Masalas neturtingiems

 Stančikas

Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Buvo galima tikėtis, kad ES duos pinigų pieno gamybai sumažinti. Mūsų pieno gamintojai jau pakankamai išsikamavo, išparduoda karves, tad pats laikas suteikti stimulą mažinti gamybą, o paskui galbūt ir jos atsisakyti. Tokią logiką galima būtų įžvelgti šiame ES sprendime.

Kiek žemdirbių susivilios išmokomis, kol kas anksti spręsti, nes paraiškų teikimo pirmajam mažinimo laikotarpiui laikas buvo labai trumpas. Gamintojai nespėjo gerai įsigilinti ir susivokti. Gerai, kad ūkininkui, pateikusiam paraišką dalyvauti minėtoje schemoje, paliekama laisvė iš jos pasitraukti be jokių sankcijų ir baudų.

Abejoju, ar daug Vokietijos, Olandijos ir kitų pieno gamybą išvysčiusių šalių gamintojų naudosis šiomis išmokomis. Nors, pavyzdžiui, airiai, po kvotų panaikinimo gerokai padidinę gamybą, galėtų mažinti. Vis dėlto, manau, kad šios išmokos skirtos neturtingoms šalims, kuriose pieno supirkimo kainos yra žemos. Juk už sumažintą pieno gamybos kilogramą skiriama tik 14 centų. Tokiomis išmokomis pirmiausia susivilioti gali lietuviai, kokiam vokiečiui tai būtų ekonomiškai nenaudinga, nes jis už pieną gauna daugiau.

Įdomu tai, kad į šias išmokas negali pretenduoti visai maži ūkiai. Galbūt tikimasi, kad jie ir taip pasitrauks, o išmokomis susivilios didesni ūkiai? Aišku, pas mus daug smulkių ūkių, tačiau nereikia manyti, kad kitose ES šalyse vyrauja tik stambūs ūkiai. Vokietijoje, Austrijoje ir kitur normaliai laikosi ir 10 ar 20 karvių laikantys ūkiai.

LENTELĖ

Karvių skaičius rugsėjį

Metai     vnt.

2014   318 780

2015   312 370

2016   296 125

ŽŪIKVC

Faktai

Per 2016 m. 8 mėn. Lietuvoje buvo 19 987 (73 proc.) pieno gamintojai, laikantys 1–5 karves, 4 872 (16 proc.) gamintojai, turintys 6–14 karvių, ir 3 449 (11 proc.) gamintojai, laikantys 15 ir daugiau karvių.

Per 2016 m. 8 mėn. 1–2 karvių laikytojai pardavė 125 564 t natūralaus riebumo pieno, 6–14 karvių laikytojai – 127 402 t, 15 ir daugiau karvių laikytojų – 696 822 t pieno.

ŽŪIKVC

Rekomenduojami video