„Kaip galima jaustis laimingam, kai aplink tiek baimių, netikrumo, kai nesijauti saugus nei dėl savęs, nei dėl savo artimųjų“, - klausia Radvilė iš Jurbarko.

Atsako Mykolo Romerio universiteto prof., dr. Gediminas Navaitis.

Romos filosofas Titus Livius sakė: kuo mažiau bijai, tuo mažesnis pavojus. Toliau kalbėsiu ne tik apie konkrečias baimes, bet ir apie tai, kad ilgą laiką visuomenėje egzistavo požiūris, esą tie, kurie daugiau uždirba ir gali daugiau vartoti, yra laimingesni. Tačiau žmonių jausmai ir elgesys daug sudėtingesni. Todėl ir atsirado laimės ekonomikos sąvoka, kuri derina psichologijos ir ekonomikos žinias. Paaiškėjo, kad dvasinės sąvokos – laimė, pasitikėjimas, gyvenimo prasmė ir pan. – yra svarbios ne tik konkrečiam žmogui, bet ir visuomenei, valstybei. Tai, kas išgyvenama, veikia ir ekonomikos rodiklius. Laimingas darbuotojas dirba našiau ir uždirba daugiau.

Pastarąjį pusšimtį metų vis daugiau tyrinėjama dvasinė žmogaus būklė ir jos įtaka visuomenei, radosi socialinio kapitalizmo sąvoka. Mokslininkai pabrėžia, kad pagrindinis skirtumas tarp išsivysčiusių šalių ir tų šalių, kurios tik pradeda žengti materialinės gerovės keliu, ir yra tas socialinis kapitalas. Nėra sudėtinga paaiškinti, kodėl taip yra. Jei žmonės pasitiki vieni kitais ir savo valstybe, jie ieško bendrų sprendimų, o tada galima tikėtis, kad ir visuomenė bus sėkmingesnė, o ir žmonės laimingesni.

Kas naikina socialinį kapitalą ir ryšį tarp žmonių? Nereikia jokių specialių tyrimų, kad atsakytumėme į šį klausimą, tai – agresija, nepasitikėjimas ir baimė. Buvo atlikta daugybė tyrimų, kuriais bandyta išsiaiškinti baimių paplitimą pasaulyje, ko įvairių valstybių piliečiai labiausiai bijo, kaip elgiasi paveikti tų baimių ir ką su jomis daro. Ar jie bijo globalių klimato pokyčių? Ar branduolinio konflikto? Ar nusikaltėlių? Ar ligų epidemijų? Sąrašas ilgas.

Baimių „geografija“ savitai atkartoja ir visuomenės socialines bei ekonomines problemas. Tyrimai rodo, kad saugiausi žmonės jaučiasi Šiaurės Europoje, o polinkis perdėti pavojus Europoje paplitęs Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Maltoje. Mažiausiai – Austrijoje. Baimių paplitimui ir stiprumui įtaką daro daug veiksnių, tačiau pagrindiniai yra ekonominiai, šeiminiai ir religiniai. Tikintieji pragaru labiau linkę bijoti ir kitų dalykų. Įdomu tai, kad taip dažniau mano Vakarų Europos gyventojai.

Vakarų europiečiai labiau tiki rojumi. Paaiškėjo ir tai, kad tie, kurie gyvena stabilios ekonomikos šalyse, akivaizdžiai mažiau bijo finansinių sunkumų. Be to, mažiau baimingi yra susituokę žmonės, o ne tie, kurie jaučiasi vieniši.

Tačiau baimė, kaip ir bet kokia kita emocija, nėra žalinga. Nežinantis, kas yra baimė, keltų grėsmę sau ir aplinkiniams. Įsivaizduokime gatve automobiliu važiuojantį bebaimį vairuotoją. Ar bebaimį lakūną, pilotuojantį keleivinį lėktuvą. Vargu, ar norėtumėme būti šalia tokių žmonių.

Baimė yra ir įgimta, ir įgyta.

Anot psichologo L.Bowlby, esminė baimės prielaida, kuri pastebima dar vaikystėje, yra vienatvė, išgyvenimas, kad esi atskirtas nuo kitų žmonių. Lietuvoje apie 87 proc. žmonių nedalyvauja jokioje grupinėje veikloje, yra atsiskyrę nuo visuomeninės veiklos. Tyrimai rodo, kad čia žmonės nėra linkę artimai bendrauti ar plėsti pažįstamų būrį. Didelė žmonių dalis yra savotiškai užsidarę šeimos rate, kuris irgi nėra didelis. Visa tai daro įtaką visai visuomenei.

Reikia tikėtis, kad „diagnozės“ įvardijimas gali padėti dažniau galvoti apie laimingesnę visuomenę, kurioje daugiau pasitikėjimo vienas kitu ir įvairiomis valstybinėmis institucijomis. O tokia nuostata yra lyg išsipildyti galinti prognozė.