Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Emigrantų balsai – dar su viltimi

Ar prie rinkimų slenksčio priartėjusioms Lietuvos partijoms ir politikams iš tikrųjų reikia emigrantų balsų?

Jiems ne vis vien

Pirmieji savo valią rinkdami naująjį Seimą pareiškė užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai: šios savaitės pradžioje balsavimas prasidėjo Lietuvos ambasadose ir konsulatuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, elektroninės registracijos sistemoje likus mažiau nei 20 dienų iki rinkimų buvo užsiregistravę 9 395 užsienio šalyse gyvenantys lietuviai.

Iš jų didžioji dalis (2 422) užsiregistravo balsuoti Jungtinėje Karalystėje, kiti pareiškė norą balsuoti Lietuvos diplomatinėse atstovybėse JAV (1 002), Belgijoje (788), Vokietijoje (709), Norvegijoje (560), Danijoje (466), Airijoje (420) ir kitose šalyse. Iki šio laiko balsuoti rinkimuose užsiregistravusių emigrantų dalis, pasak VRK atstovų, sudaro daugiau nei 55 proc. per praėjusius Seimo rinkimus balsuoti norą pareiškusių užsienio lietuvių skaičiaus.

Tikslią statistiką, kaip naująjį Seimą rinko mūsų emigrantai, sužinosime po 8 dienų, tačiau VRK atstovai tikino, kad rinkti naują Lietuvos valdžią jie registravosi vangiai. Elektroninis užsienyje gyvenančių rinkėjų registravimas buvo pradėtas dar gegužės 11 dieną. Kol kas galima tik spėlioti, kaip emigrantų pilietinį aktyvumą galėjo paskatinti šių Seimo rinkimų naujovė: jei rinkimuose dalyvaus bent 35 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių, Lietuvos valdžia jiems pažadėjo įsteigti atskirą rinkimų apygardą, kurioje išeiviai galės rinkti savo Seimo narį.

Žinoma, toks emigrantų skatinimas atrodo keistokai niekaip nesiliaujančios ir vis dar didėjančios emigracijos statistikos kontekste. Kai kurie migracijos specialistai prognozuoja, kad iki Kalėdų nuo 1990-ųjų iš Lietuvos emigravusių žmonių skaičius turėtų pasiekti milijoną. Skaičiuojama, kad šiuo metu užsienyje turėtų būti bent pusė milijono rinkimų teisę turinčių lietuvių – gana įtakinga rinkėjų dalis, kuri galėtų padaryti rimtą įtaką naujos Lietuvos valdžios formavimui. Tačiau pernai Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta užsienio lietuvių apklausa atskleidė, jog didžioji jų dalis nesidomi galimybe grįžti į Lietuvą, taigi tikėtis, kad jiems turėtų rūpėti, kas ir kaip valdys mūsų šalį artimiausioje ateityje, būtų sunku. Vis dėlto net ir 10 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių balsų nacionaliniuose rinkimuose pirmiausia turėtų būti viltį teikiantis ženklas, kad ne visiems išvykusiesiems nesvarbu, kas ir kaip valdys Lietuvą.

Reikia ar nereikia?

Ar tikrai mūsų politinėms partijoms reikia emigravusių rinkėjų balsų? Kas turėtų pasikeisti, kad jų aktyvumas Seimo ar Prezidento rinkimuose žymiai išaugtų? Ir ar apskritai prasminga apie tai kalbėti, jei nemaža dalis svetur laimės ieškoti išvykusių žmonių būtent taip ir išreiškė savo požiūrį į tėvynės perspektyvą?

Saulius Povilaitis, LSDP Vilniaus miesto skyriaus tarybos prezidiumo narys, mano, kad tie politikai, kurie privertė žmones emigruoti, rinkimuose neturėtų pretenduoti į emigrantų balsus. „Jiems gauti emigrantų balsų būtų nuodėmė. Tačiau doriems politikams jie yra svarbūs. Juk išvykusieji laimės ieškoti svetur yra mūsų žmonės, lietuviai, jie turi balsuoti, o jų balsai politikams, žinoma, reikalingi“, – sakė pašnekovas. Paklaustas apie politikų bandymus aktyviau bendrauti su išeiviais, skatinti juos dalyvauti šalies politiniame gyvenime jis pabrėžė, kad įprotis viską paversti vajumi, kai kandidatai prieš rinkimus staiga prisimena visas blogybes ir puola žadėti geresnę ateitį, vis dar gajus. „Emigracija atskleidžia daug negražios statistikos. Kaip valdančiųjų atstovas net pasakyčiau, kad ji nelabai palanki ir mums, socialdemokratams“, – sakė S.Povilaitis.

Artūras Zuokas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas, tvirtino, kad šiandien kaip niekada svarbu kalbėti apie galimybę užsienyje dirbantiems lietuviams turėti dvigubą pilietybę, nes rizikuojame prarasti kelis šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių. „Kai Didžioji Britanija nusprendė palikti ES, jau tada raginau prezidentę, Seimo pirmininkę, premjerą atsistoti ir garsiai pasakyti: „Jūs esate Lietuvos piliečiai ir esate mums reikalingi!“ Šimtai tūkstančių Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių gali labai lengvai gauti šios šalies pilietybę“, – sakė politikas ir pridūrė, kad dauguma į susitikimus Airijoje ir Anglijoje atėjusių lietuvių ketina grįžti į tėvynę ir net būdami ten gyvena Lietuva.

A.Zuoko manymu, būtų galima teigti, kad savo padėtį išsaugoti bandančioms didžiosioms Lietuvos politinėms partijoms nelabai reikalingi užsienyje gyvenančių rinkėjų balsai. Mat emigrantais jie tapo pirmiausia dėl socialdemokratų ir konservatorių, kurie pasikeisdami kone visą laiką nepriklausomybės laikotarpį valdė šalį, vykdytos politikos. „Jiems nelabai reikia tų balsų, nes išvažiavusieji turbūt jų nepalaikytų. Lankantis Airijoje ir Anglijoje teko išgirsti tautiečius sakant, kad jie norėtų balsuoti, bet tai padaryti labai nepatogu: juk ne kiekvienas gali atvažiuoti į ambasadą, vis keičiama registracijos tvarka balsuojant paštu, reikia įsigilinti, gaišti laiką, o žmonės juk nesėdi rankas sudėję...“ – teigė pašnekovas.

Paliko nuoskaudų

Galbūt šiuo požiūriu padėtį iš esmės pakeistų elektroninio balsavimo įteisinimas, apie kurį mūsų politikai daug kalba, tačiau vežimas nejuda iš vietos? Internetu rinkti Lietuvos valdžią galėtų bet kuriame pasaulio kampelyje gyvenantys mūsų piliečiai. Dainius Kreivys, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, įsitikinęs, kad šis iš pažiūros išganingas sprendimas yra pavojingas.

„Jeigu tai būtų saugus būdas, visi jam pritartume, bet kol kas tam nesiryžtame – matėme, kas nutiko Amerikoje: kilo rimtas nerimas, kad Rusijos įsilaužėliai gali atakuoti kompiuterinę JAV prezidento rinkimų sistemą. Jeigu dėl to nerimaujama Amerikoje, ką kalbėti apie Lietuvą, kurios kibernetinis saugumas yra gerokai mažesnis. Nesunku įsivaizduoti, kas būtų, jei pabandytume surengti elektroninį balsavimą neturėdami aukščiausio lygio apsaugos“, – pabrėžė D.Kreivys. Anot jo, pirmiausia reikėtų išspręsti kibernetinio saugumo problemas, o tik tada svarstyti galimybę balsuoti internetu. „Būtent tokia yra TS-LKD pozicija ir ji neturi nieko bendra su emigravusių žmonių balsais“, – tvirtino politikas.

Bronius Markauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos narys, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, mano, kad ir politikams reikalingi emigracijoje gyvenantys rinkėjai, ir išeiviams – politikai, nes ketinantiesiems grįžti į Lietuvą ne vis vien, kokią politiką vykdys naujoji valdžia. „Užsienyje gyvenantys mano paties, giminių ir draugų artimieji skambina, domisi, žinau, kad politines laidas internetu žiūri. Tikrai nemaža dalis išvykusiųjų domisi politika ir ruošiasi dalyvauti rinkimuose“, – sakė B.Markauskas. Jo teigimu, sudėtinga spėlioti, kaip balsuos užsienio lietuviai. Nors išvažiavo daugiausia jauni žmonės, kurie iki šiol buvo laikomi liberalų rėmėjais, pastaruoju metu nuskambėjus keliems skandalams aiškiai matomas jų nusivylimas, todėl sunku prognozuoti, kurią politinę jėgą jie palaikys.

 Ar kreipti dėmesį į pasą?

Dr. Gediminas Navaitis, Mykolo Romerio universiteto profesorius, mano, kad klausimas, ar užsienyje gyvenantys lietuviai balsuos rinkimuose, yra antraeilis . Daug svarbesnis išsiaiškinti, ar Lietuvos valstybė gali ir nori lengva ranka perleisti savo piliečius kitoms šalims?

„Ne viena šalis į šį klausimą turi visai kitokį atsakymą nei Lietuvos valdžia. Kodėl mes visada turime būti kraštiniai? Jei, tarkime, lietuvis įgijo Amerikos pilietybę ir šios šalies pareigūnai sužinojo, kad jis yra ir Lietuvos pilietis, tegul pagal savo įstatymus ir atima iš jo Amerikos pilietybę. Mes turėtume nekreipti dėmesio į pasą ir laikytis požiūrio, kad visi lietuviai yra mūsų žmonės, todėl kol jie patys nepasakys, jog nenori su Lietuva turėti nieko bendro, bei neatsisakys pilietybės, tol mes privalome jais rūpintis, juos ginti ir laikyti savo piliečiais“, – sakė profesorius. Jo manymu, dabartinės galimybės balsuoti emigrantams nėra blogos, o jei žmogus nenori pasinaudoti savo teise, neturėtume jo versti. Internetinis balsavimas – viena iš svarstytinų galimybių, bet daug svarbiau išsiaiškinti, koks yra mūsų siekinys. „Ar norime, kad mūsų piliečiai ir liktų mūsų piliečiais, ar lengva ranka atiduosime juos bet kuriai kitai valstybei?“ – klausė G.Navaitis.

Ar politikų kalbos apie balsavimą internetu, dvigubos pilietybės įteisinimą nėra paprasčiausias veidmainiavimas, kai sakoma viena, o daroma visai kas kita? Kęstutis Girnius, politikos apžvalgininkas, filosofas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, su tokia prielaida nesutinka. „Dviguba pilietybė yra sudėtingas klausimas. Konstitucija nurodo, kad dviguba pilietybė turėtų būti tam tikra išimtis, ji galėtų būti suteikiama tik atskirais atvejais. Ne taip lengva susitarti ir dėl elektroninio balsavimo. Aš manau, kad jį reikėtų įvesti, bet priimti šį sprendimą nėra paprasta“, – sakė pašnekovas. Jo manymu, apie veidmainiavimą šiuo požiūriu neverta kalbėti dar ir dėl to, kad mūsų politikai ne itin stengiasi pritraukti į rinkimus ir Lietuvoje gyvenančius rinkėjus: rinkimų kampanija pas mus vyksta gana vangiai. Tad požiūris į balsuojančiuosius užsienyje iš dalies esą rodo tik politikų nuoseklumą.

Toks dėmesys – pirmą kartą

Algis Krupaviius

Politologas Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Šiuose Seimo rinkimuose tikrai esama nemažai pastangų pritraukti išeivių balsų. Į užsienio šalis, kuriose yra didesnės lietuvių bendruomenės, ne tik nuvažiuoja vienas kitas politikas, bet jose jau rengiami ir politiniai debatai, diskusijos su įvairių Lietuvos politinių partijų vadovais. Sakyčiau, tai vyksta pirmą kartą. Manau, kad politikai bando paskatinti emigrantų dalyvavimą rinkimuose, nors vargu ar jų aktyvumas pastebimai išaugs.

Matyt, netrukus turėsime galimybę balsuoti ir internetu. Tai tikrai padidins galimybę emigrantams išreikšti savo nuomonę rinkimuose. Partijos rengiasi šiai naujai situacijai, todėl emigrantai nėra palikti rinkimų kampanijos nuošalyje. Be to, komunikacijos priemonės yra gerokai patobulėjusios, tad pasiekti lietuvių bendruomenes nuotoliniu būdu galima daug geriau nei anksčiau. Tai dar vienas veiksnys, skatinantis Lietuvos politikus atkreipti dėmesį į emigrantus.

Ar galima tikėtis, kad po 10–15 metų išeivijoje gyvenančių Lietuvos piliečių aktyvumas rinkimuose prilygs jų aktyvumui Lietuvoje? Manau, kad ne. Lietuvoje balsuoja maždaug pusė turinčiųjų rinkimų teisę, tad tokio aktyvumo tikėtis artimiausią dešimtmetį būtų neįmanoma – net jeigu ir būtų įteisintas internetinis balsavimas. Gyvenimas išeivijoje yra padalytas tarp visuomenės, kurioje žmogus gyvena, ir Lietuvos. Turbūt kiekvienas išeivis pirmiausia gyvena savo visuomenės rūpesčiais, o Lietuva lieka šiek tiek nutolusi.

 

 

 

Rekomenduojami video