Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Emigrantai Didžiojoje Britanijoje: prekės išimamos iš lentynų, keliauti tampa brangiau

Nuo birželio, kuomet Jungtinės Karalystės (JK) žmonės referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), svaro kursas darda žemyn .

Tuo pačiu mažėja ir emigrantų siunčiamos piniginės perlaidos į Lietuvą. Neseniai BBC pranešė, kad daugelio JK oro uostų valiutų keityklose svaras pirmą nukrito iki 99 euro centų. Tuo tarpu didieji JK verslai ragino vyriausybę išsaugoti laisvąją prekybą su ES, mat kitaip maisto produktai šalyje brangtų apie 20 proc., o automobiliai – 10 proc. Susisiekus su ten gyvenančiais lietuviais, jie papasakojo, kad nuolatos gyvenant ir dirbant ten, kainų pokyčio nepastebi.

Nemalonios žinios tiems, kurie pinigus uždirba, taupo ir siunčia į kitas šalis ar parsiveža atgal į tėvynę. Tuomet yra jaučiamas valiutų kursų pasikeitimas. „Vienas dalykas, kuo daug kas nusivylę, tai pensijų fondai. Jie sumažėjo dėl svaro kurso. Manau, kad blogiausia bus, kai iš tikro po 2 metų Didžioji Britanija išeis. Tuomet jau visi pajus“, – sako Eglė.

Tuo tarpu Lina pasakoja, kad nors asmeniškai nejaučia kainų pokyčių pačioje šalyje, su pasikeitimais susiduria ruošiantis kelionei: anksčiau už 100 svarų gaudavo 130 eurų, o dabar 113 eurų. Siurprizų sulaukė ir perkant prekes internetinėje parduotuvėje doleriais – pirko už 50 dolerių, o pavertus svarais išėjo apie 40.

Tačiau kainų kilimas - neišvengiamas. Skaitytoja Gintarė pasidalino prekybos tinklo „Tesco“ žinute klientams: didieji prekiniai ženklai, tokie kaip „Persil“, „Marmite“, „Knor“ yra išimami iš lentynų, po to kai tiekėjas dėl krentančio svaro kurso pareikalavo 10 proc. didesnių kainų.

Emigrantės informavo, kad taip pat ir per žinias yra kalbama apie didesnius nesutarimus su tiekėjais ir brangstančias prekes.

Kita pašnekovė pastebi ir pliusų. Pavyzdžiui, pas ją atvykstantys tėvai galės nesukti galvos dėl didžiulio kainų skirtumo, svarus pirks pigiau nei būtų pirkę anksčiau.

Be to emigrantai pastebėjo, kad kai kuriose lietuviškose parduotuvėse Didžiojoje Britanijoje net pigiau nei lenkiškose.

„Lietuvė pardavėja pasakojo, kad vis dažniau į lietuvišką parduotuvę ateina lenkai ir viską išperka, nes jų parduotuvėse kainos jau per didelės“, – teigė Gabija.

Justinas Markauskas: Brexit paveiks Lietuvos ekonomiką ne vien per perlaidas

Sekant emigrantų perlaidas, Lietuvos bankas teigė, kad nemaža dalis jų gali nusėsti Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Perlaidų sumažėjimas iš JK – jau pastebimas. Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Justinas Markauskas pasakoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą sumažėjo 1 proc., tai dar visai nedaug, tačiau nuo 2015 m. 3–iojo ketvirčio, augant nežinomybei dėl Brexito referendumo, perlaidos iš JK į Lietuvą kiekvieną ketvirtį palyginti su ką tik buvusiu nuolat mažėjo.

„2016 m. 2–ąjį ketvirtį palyginti su 2015 m. 3–iuoju ketvirčiu perlaidos iš JK į Lietuvą buvo iš viso 16 proc. mažesnės. JK svaras sterlingų per šį laikotarpį euro atžvilgiu nuvertėjo 9 proc.. Taigi, matant naujausias perlaidų iš JK į Lietuvą tendencijas bei įvertinant tai, kad jau po Brexito balsavimo svaro sterlingų valiutos kursas euro atžvilgiu papildomai nuvertėjo dar tiek pat, galima tikėtis reikšmingesnio perlaidų iš JK į Lietuvą mažėjimo artimiausiu metu“, – komentuoja J. Markauskas.

Nors emigrantų perlaidos daro įtakos ir Lietuvos gyventojų vartojimui, dėl to Lietuvos ekonomika neturėtų smarkiai nukentėti. „Visgi Lietuvos bankas rugsėjo mėnesį atnaujino Lietuvos makroekonomines prognozes bei įvertino, jog Brexitas Lietuvos BVP augimą, manoma, šiemet sumažins 0.1 proc., o kitąmet – 0.2 proc. Pagrindiniai Brexito neigiamo poveikio kanalai yra kiti nei perlaidos – lėčiau augsiantys eksportas bei investicijos“, – teigia ekonomistas. Lietuvos banko duomenimis, asmeninės perlaidos iš užsienio į Lietuvą per pirmąjį šių metų pusmetį palyginti su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu sumažėjo 3 proc. (nuo 556,55 mln. eurų iki 539,44 mln. eurų).

Tačiau perlaidų sumažėjimą lėmė ne vien Brexit. Per šių metų pirmąjį pusmetį pinigų pavedimai iš Rusijos į Lietuvą smuko 29 proc. palyginti su pirmąją praėjusių metų puse. Pagrindinės to priežastys – vis dar besitęsiantis ekonomikos nuosmukis Rusijoje bei stiprus rublio nuvertėjimas, sako ekonomistas.

„Remiantis naujausiomis spalio mėn. TVF prognozėmis, Rusijos BVP šiais metais susitrauks 0.8 proc. Na, o rublis šių metų pirmąjį pusmetį euro atžvilgiu buvo vidutiniškai 21 proc. silpnesnis lyginant su praėjusių metų pirmąja puse.

Tiesa, ateityje galima tikėtis piniginių perlaidų iš Rusijos stabilizavimosi: kitiems metams TVF jau prognozuoja 1.1 proc. Rusijos ekonomikos augimą, o rublis šių metų eigoje palaipsniui kylant naftos kainoms sutvirtėjo“, – informuoja J. Markauskas.

Rekomenduojami video