Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Elektromobiliai be subsidijų lietuviams tapo nebeįdomūs

Utopija – taip galima pavadinti valdžios užmojį, kad iki 2030-ųjų elektromobiliai ir mažai taršios transporto priemonės galėtų sudaryti 50 proc. visų transporto priemonių, kartu per pusę sumažinant benzinu ar dyzelinu varomų automobilių skaičių miestuose ir užtikrinant alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą. Ekspertai tokias valdžios ambicijas vertina labai atsargiai, nes iki šių metų kovo mėnesio Lietuvoje buvo įregistruoti vos 2 647 lengvieji elektromobiliai – tai yra mažiau nei 1 proc. viso automobilių parko.

Nebeliko subsidijų

Šių metų vasario pradžioje Lietuvoje nebeliko valstybės subsidijų elektromobiliams įsigyti ir į tai rinka reagavo dramatiškai – elektromobilių registracija šalyje sumažėjo net kelis kartus, o rinkos dalyviai fragmentuotą paramos teikimą vertina kaip aiškios ilgalaikės elektromobilių plėtros strategijos nebuvimą. „Regitros“ duomenimis, 2021 metų vasarį Lietuvoje buvo įregistruoti 37 lengvieji automobiliai, kurių galios šaltinis tik elektra, – 3,6 karto mažiau nei šių metų sausį ir 1,7 karto mažiau nei pernai vasario mėnesį.

Tokį staigų registracijų kritimą lėmė tai, kad nuo šių metų vasario nebeliko valstybės subsidijų elektromobiliams įsigyti. Mat nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. vasario 1 d. buvo galima teikti prašymus norint gauti kompensaciją naujai įsigijus elektromobilį.Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2000 Eur, už įsigytą naują elektromobilį – 4000 Eur. Papildoma 1000 Eur kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę.

Nelikus papildomos paskatos rinka sustojo. Matome staigų kritimą tiek užklausų dėl elektromobilių pirkimo, tiek žmonių pasiteiravimų, pavyzdžiui, dėl elektromobilių išbandymo. Iš tikrųjų vertiname labai neigiamai, kad nėra programos tęstinumo, netgi turint galvoje, kad nebuvo išeikvotas visas rezervas, skirtas būtent elektromobilių įsigijimui, pasibaigė terminas ir nebuvo pasiruošta laiku jo atnaujinti ir pratęsti subsidijų mokėjimą“, – sako Vaidotas Kviklys, bendrovės „Fakto Auto“ marketingo vadovas.

Anot V.Kviklio, kai atsirado valstybės paskata, automobilių pardavėjai pamatė, kad ir fiziniai asmenys pradėjo labiau domėtis ir pirkti elektromobilius, kai anksčiau tą darė daugiausia juridiniai asmenys.

„Šiuo metu visi laukia atsinaujinančios programos ir labai gaila, kad dėl tik institucijoms žinomų kliūčių iki šiol tai nepadaryta“, – teigia jis.

Nerimo ženklų daugiau

Dalijimosi automobiliais platformą „CityBee“ valdančios „Modus Group“ darnaus judumo projektų vadovas Aurimas Drūtys sako, kad neramina ne kvietimų paskelbimo data, o kvietimų sąlygos.

„Būtent nuo kvietimų sąlygų priklauso, ar mūsų bendrovė, kaip ir kiti rinkos dalyviai, apskritai ryšis dalyvauti kvietimuose. Galimi paramos ribojimai vienam juridiniam vienetui, kai vertinamos visos susijusios įmonės, gali tapti didele kliūtimi“, – teigia „CityBee“ darnaus judumo projektų vadovas. Pagal galiojusią tvarką buvo finansuojami mažos apimties juridinių asmenų projektai, kuriems prašoma suma neviršija 14 500 eurų, ir vidutinės apimties projektai, kuriems prašoma finansavimo suma viršija 14 500 eurų, bet yra ne didesnė kaip 200 000 eurų.

„Tokie rinkos dalyviai kaip dalijimosi paslaugų teikėjai valdo didelius automobilių parkus, kuriuos elektrifikuojant Lietuva sparčiau siektų įvykdyti įsipareigojimus Europos Sąjungai ir tuo pačiu edukuotų daugiau vairuotojų. Mokslininkų skaičiavimai rodo, jog vienas dalijimosi paslaugos automobilis gali pakeisti nuo 6 iki 12 asmeninių automobilių“, – kalba A.Drūtys.

„CityBee“ darnaus judumo projektų vadovas taip pat pabrėžia, kad susiklosčiusi situacija verčia nuogąstauti, jog dabar Lietuvoje nėra aiškios ilgalaikės elektromobilių plėtros strategijos.

„Kompensacijos yra sąlyginai mažos, o valstybės kvietimai verslui – fragmentuoti“, – teigia A.Drūtys.

Aplinkos ministerija naujos informacijos nepateikė. Vasario pradžioje ministerija teigė, kad po to, kai Aplinkos ministerijos siūlomas Klimato kaitos programos sąmatos projektas 2021 metų priemonėms finansuoti bus suderintas su Nacionalinio klimato kaitos ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetais, jis bus teikiamas tvirtintiVyriausybei (ankstesniais metais jį tvirtindavo aplinkos ministras).

Daugiau pirko gyventojai

Patvirtinus Vyriausybei, bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas paramai pagal Klimato kaitos 2021 metų programos sąmatoje numatytas priemones. Aplinkos ministerija yra skelbusi, kad šiemet fiziniams ir juridiniams asmenims, siekiantiems įsigyti elektromobilį, numatoma skirti po 3 mln. eurų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai paraiškų elektromobilių įsigijimui skatinti gyventojai pateikė už 1,5 mln. eurų, o įmonės – už 1,3 mln. eurų. Iš viso juridiniai asmenys per praėjusį kvietimą pateikė paraiškas įsigyti 279 elektromobilius, o gyventojai – 533. Valstybės subsidijomis elektromobiliams įsigyti daugiausiai pasinaudojo transporto ir logistikos, energetikos, valymo paslaugų rinkose veikiančios įmonės.

Aplinkos ministerijos teigimu, didžiausią taršą šiltnamio dujomis Lietuvoje sukelia transportas: per pastaruosius 15 metų šio sektoriaus išlakos augo net 49 proc. Finansiškai skatindama keisti asmeninį ir tarnybinį transportą į ekologišką, ministerija tikisi po ketverių metų lengvųjų elektromobilių skaičių keliuose ir gatvėse padidinti iki 10 proc. visų automobilių.

Turi trūkumų

Elektriniai varikliai yra mažesni, kompaktiškesni ir efektyvesni nei vidaus degimo mechanizmai galėtų būti net teoriškai, o akumuliatoriai kuo toliau, tuo labiau tobulinami, tačiau elektromobiliai turi akivaizdžių trūkumų.

Viena iš akivaizdžių šių laikų problemų yra ta, kad pakankamai ilgai trunka elektromobilių baterijų krovimas. Taip pat labai kruopščiai reikia planuoti maršrutą ir įvertinti baterijų pakrovimo galimybes. Turės praeiti nemažai metų, kol elektromobiliai bus ištobulinti tiek, kad vienos akumuliatorių įkrovos pakaktų tolimam atstumui įveikti, o ir sudėtingos vairavimo sąlygos galvojant apie elektromobilių patvarumą kol kas atrodo neįveikiamos. Taigi, apie galutinę tradicinių transporto priemonių eros pabaigą kalbėti neverta: jų tikrai prireiks kelionėms po atokius regionus arba sudėtingomis oro sąlygomis.

Žmonės šiandien mielai rinktųsi elektromobilius, tik šie, jų manymu, neturėtų būti prastesni ar kelti daugiau nepatogumų nei įprastos transporto priemonės.

Taip pat elektromobiliai greičiau sensta technologiniu požiūriu. Peršasi išvada, kad jei automobilių gamintojai tokiu tempu nuolatos naujins jau išleistus ir net parduotus elektromobilių modelius, šiandienos rinkoje siūlomas elektra varomas transporto priemones po mažiau nei dešimtmečio bus galima vadinti atgyvenomis.

Taip pat prognozuojama, kad elektromobiliai sens greičiau nei įprastos transporto priemonės, nes iki 2026-ųjų akumuliatorių technologijos turėtų pasiekti neregėtas aukštumas, o ir įkrovimo trukmėbus gerokai trumpesnė nei yra dabar.

Populiariausi – „Nissan“

Populiariausio Lietuvoje lengvojo elektromobilio titulas atitenka „Nissan“ – Lietuvoje buvo registruotiiš viso 867 šio gamintojo elektromobiliai. Japonijos gamintojo „Nissan Leaf“ elektromobiliui atiteko lyderio pozicijos ir tarp populiariausių elektromobilių modelių Lietuvoje (561 vnt.).

Populiariausių Lietuvoje elektromobilių dešimtuke antrąją vietą užima „Tesla“ (378 vnt.), trečiąją vietą – „Volkswagen“ (323 vnt.), o toliau rikiuojasi „BMW“ (233 vnt.), „Hyundai“ (166 vnt.), „Kia“ (76 vnt.), „Renault“ ir „Chevrolet“ (po 74 vnt.), „Fiat“ (60 vnt.) ir „Peugeot“ (36 vnt.).

Populiariausių Lietuvoje elektromobilių modelių dešimtuke antroji pozicija atitenka „BMW i3“ (233 vnt.), trečioji pozicija – „Volkswagen e-up!“ (230 vnt.), o toliau seka „TeslaModel S“ (214 vnt.), „Nissan Leaf“ (172 vnt. su 40 kWh talpos baterija), „TeslaModel 3“ (96 vnt.), „Hyundai Kona“ ir „Hyundai Kauai“ (93 vnt.), „Volkswagen Golf“ (72 vnt.), „Hyundai Ioniq“ (72 vnt.) ir „KiaSoul“ (71 vnt.).

„Regitros“ duomenimis, per 2020 metus iš pirmąkart Lietuvoje įregistruotų 1 184 tik elektra varomų lengvųjų automobilių (jų buvo 2,2 karto daugiau nei per 2019-uosius) 453 sudarė nauji ir 731 naudoti.

Pagal pirmą kartą per 2020-uosius įregistruotų naujų elektromobilių skaičių Lietuvoje pirmoje pozicijoje buvo „Volkswagen“ markės elektromobiliai (190 vnt.). Po jo sekė „Hyundai“ (45 vnt.), „Renault“ (37 vnt.), „Nissan“ (35 vnt.), „Porsche“ (30 vnt.), „Peugeot“ (23 vnt.) ir kiti.

Rekomenduojami video