Javapjūtės pradžia pasidžiaugę žemdirbiai dabar stveriasi už galvų ir šaukiasi pagalbos – po praėjusios savaitės liūčių ne viename rajone skęsta ne tik prinokę javai, bet ir jau pasėti žiemkenčiai. Kai kur augintojai prašo skelbti ekstremalią padėtį. Jie nuogąstauja, kad praradus derlių dažnas negalės įvykdyti išankstinių grūdų sutarčių ir Kaimo plėtros programos įsipareigojimų.

Laukai virto ežerėliais

Pirmieji apie susidariusias ekstremalias javapjūtės ir žiemkenčių sėjos sąlygas garsiai trimituoti pradėjo rokiškėnai. Praėjusios savaitės pabaigoje į pasitarimą susirinkę Rokiškio rajono ūkininkai spaudė vietos valdžios atstovus, kad jie skelbtų ekstremalią padėtį.

„Skęstame. Daugybė pasėlių yra apsemti. Kombainai negali įvažiuoti į laukus, klimpsta. Nenuostabu, nes per pastarąsias penkias paras iškrito apie 110 milimetrų kritulių – beveik dviejų mėnesių norma. Žemė tiesiog nespėja sugerti tokio kiekio vandens. Kaip tik dabar televizija filmuoja ežerėliais virtusius javų laukus. Praėjusį penktadienį vaizdas buvo dar prastesnis“, – situaciją nupasakojo Rokiškio rajono javų augintojas Jonas Venslovas.

Anot ūkininko, lietaus teko visam Rokiškio kraštui, tačiau labiausiai nukentėjo Kamajų ir Pandėlio seniūnijos. Čia liūtys daugiausiai paskandino pasėlių. „Kur bevažiuotum, dirvose stovi vanduo“, – dėl prakiurusio dangaus krimtosi rokiškėnas.

J. Venslovas sakė dar nenukūlęs apie 50 hektarų žieminių kviečių. Mirksta ir 400 hektarų grikių, apie 120 hektarų pupų. Grikių ir pupų jis dar nenurašo, nes šias kultūras dar ne laikas kulti. Jeigu bus saulėta, šie pasėliai ir dirvos pradžius. „Blogiau tiems, kurie nespėjo nuimti žirnių. Likusius lauke jau teks užarti. Žirniai mirksta vandenyje ir jau ima dygti“, – kalbėjo ūkininkas.

Liūtys sustabdė ne tik javapjūtę, bet ir žiemkenčių sėją. Geriausias laikas sėti žieminius rapsus jau praėjo, tad ne vieno javų augintojo planai sugriuvo. Nuostolių gali neišvengti ir tie, kurie suskubo laiku pasėti šią žieminę kultūrą – smarkios liūtys kai kur išplovė pasėtus rapsus.

Skelbs ekstremalią padėtį?

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) savivaldos organizatorė Rokiškio rajone Lina Meilūtė-Datkūnienė sakė, kad dėl pabjurusių javapjūtės sąlygų nerimas apėmęs nemažai krašto ūkininkų. Skaičiuojant kartu su grikiais, kurie kuliami šiek tiek vėliau, Rokiškio rajone dar nenukulta apie 60 proc. pasėlių.

„Šiandien iš ryto švietė saulė, augintojai jau tikėjosi, kad kiek pradžiuvus po pietų ims kulti, bet vėl ėmė lynoti. Jeigu artimiausiu laiku krituliai nesiliaus, gali nepavykti nukulti nemažų plotų“, – pirmadienį „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo ŽŪR atstovė.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė taip pat pabrėžė, kad liūtys sustabdė javapjūtės darbus ir išgąsdino javų augintojus. „Jie prašo skelbti ekstremalią padėtį, meteorologijos specialistų paprašėme duomenų apie kritulių gausą. Tačiau norint tai padaryti, reikia, kad būtų visiškai paskendęs 10 hektarų pasėlių plotas. Kol kas tokio ploto negalime užfiksuoti. Žirnių pasėliai tikrai prasti, bet dar negalime sakyti, kad, pavyzdžiui, grikiai yra visiškai žuvę“, – aiškino J. Jasiūnienė.

Rokiškio rajono savivaldybė bene pirmą kartą susiduria su tokia situacija, kai dėl ekstremalių kritulių ūkininkai prašo skelbti nepaprastąją padėtį. „Iš tikrųjų yra visokių neaiškumų, dar reikia konsultuotis su teisininkais. Reikės rasti būdą, kaip konstatuoti, kad šiame krašte žemdirbiams oro sąlygos buvo nepalankios“, – dėl netipiškos situacijos buvo susirūpinusi Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Mirksta kviečiai ir žirniai

Ignalinos rajono ūkininkai tikino, kad jų pasėlius merkė dar didesnės liūtys. „Per praėjusią savaitę gavome 148 milimetrus kritulių, beveik be atvangos pliaupė ne lietūs, o liūtys. Javai paskendo vandenyje, į dirvas įvažiuoti neįmanoma“, – liūdnai konstatavo Didžiasalio seniūnijoje ūkininkaujantis Juozas Mikštas.

Ūkininkas vos spėjo nukulti žieminius rapsus, ir darbai sustojo. Visi žieminiai kviečiai, o jų net 800 hektarų, laukia, kol prašvis dangus. Javų augintojui sunku užmigti naktimis, kai paskutinėmis vasaros dienomis laukuose tiek daug nenukultų žieminių javų.

„Javapjūtė vėluoja, žieminiai kviečiai dar buvo nesubrendę, grūdų drėgnis siekė 25 procentus, ir prasidėjo liūtys. Sunku bus nukulti, be to, didelis kiekis kritulių stipriai pablogins grūdų kokybę“, – kalbėjo ūkininkas.

Mikštas turi ir ankštinių kultūrų. Pupos dar nesubrendusios, o žirnius gali tekti apraudoti. „Žirnius galima kulti, bet dabar tai neįmanoma. Gali būti, kad jų jau nepaimsime iš lauko“, – nusivylimo neslėpė stambaus ūkio savininkas.

Grūdų kokybė prastėja

Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė teigė, kad guosti reikia ne tik grūdininkus, bet ir daržovių, bulvių augintojus. Anot jos, už galvų susiėmę ne tik Ignalinos, bet ir Švenčionių, Utenos rajonų žemdirbiai.

„Vaje vaje, kokia javapjūtė. Dar apie 20 procentų žieminių pasėlių stovi lauke. Rapsai nukulti, bet nemažai kviečių mirksta laukuose. Grūdai drėgni, negali jų imti. Padėtis ekstremali ir nežinome, kuo visa tai baigsis. Bijome, kad į kai kuriuos laukus iš viso neįvažiuosime“, – emocingai kalbėjo Ignalinos rajono ūkininkė.

Anot M.Lukaševičienės, žemdirbiai į orų prognozes žiūri kaip į Atpirkėją ir laukia, kada lietų pakeis saulė. Tačiau pripažino, kad liūtys jau savo juodą darbą padarė. „Jeigu ir pavyks nukulti grūdus, jie bus tik pašariniai, nes kokybę nuplovė lietus. Vadinasi, nuostoliai neišvengiami, nes pajamos bus perpus mažesnės“, – konstatavo pašnekovė.

Nori apsiginti

Ignalinos rajono ūkininkai, kaip ir rokiškėnai, dabar rūpinasi, kad meteorologijos specialistai patvirtintų jų krašte buvus tokią gamtos stichiją. Dokumentais pagrįsti ekstremalias liūtis ūkininkams labai svarbu, nes dažnam gali tekti aiškintis su grūdų supirkėjais ir kitais kreditoriais, Nacionalinės mokėjimo agentūros ar kitos įstaigos atstovais dėl neįvykdytų įsipareigojimų.

„Ekologiniai ūkiai tikrai negaus tiek produkcijos, kiek pagal Kaimo plėtros programą yra įsipareigoję jos realizuoti. Jeigu nebus reikiamo kiekio, gali negauti ekologinių išmokų. Dar daugiau rūpesčių gali kilti tiems ūkininkams, kurie yra sudarę išankstines grūdų pirkimo ir pardavimo sutartis ir įsipareigoję parduoti atitinkamą kiekį produkcijos. Jei turėsime patvirtinimą, kad derliaus negavome ar jo kokybė nukentėjo dėl stichinių liūčių, gal išvengsime galimų sankcijų“, – aiškino M. Lukaševičienė.

J. Jasiūnienė pažymėjo, kad nuo gamtos stichijų nukentėję rokiškėnai neprašo kompensacijų. Jie tik nori patvirtinimo, kad derlių pražudė liūtys. „Žemdirbiai turi nemažai įvairių įsipareigojimų, kurių gali neįvykdyti. Jiems reikės apsiginti. Be to, ūkininkams skaudu, kad valdžia, neatsižvelgdama į žemės ūkyje patiriamą riziką, žada didinti mokesčius“, – kalbėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Rokiškio rajono ūkininkas J. Venslovas pabrėžė, kad javų augintojai kelia aliarmą ne dėl kompensacijų: „Mes neprašome paramos, tik norime konstatuoti, kokia mus ištiko bėda. Tokie gamtos reiškiniai, kai per akimirką žūsta derlius, kuriam išauginti išleista daug lėšų, yra nuolatiniai žemės ūkio palydovai. Ūkininkavimas – tai ne verslas po stogu.“

Rokiškėnas neslėpė apmaudo, kad Lietuvoje ūkininkų bėdos tapo nebeįdomios valdžiai. „Žurnalistai teiraujasi, rašo, bet valdantieji politikai nesidomi, kas vyksta provincijoje. Gretimose šalyse prezidentai ir premjerai bendrauja su ūkininkais, atvyksta į jų ūkius, o mūsiškei valdžiai rūpi tik mūsų mokami mokesčiai“, – be užuolankų rėžė J. Venslovas.

Vargas be džiovyklų

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sakė, kad šis kraštas didelių liūčių išvengė, bet drėgmės ir čia – per akis. Anot jo, šilutiškiai jau nemažai nukūlė žiemkenčių, tačiau šio rajono ūkininkai daug sėja vasarinių javų, kurie stovi laukuose. Kombainai įvažiuotų juos kulti, bet grūdai drėgni, reikia laiko ir šilumos, kad išdžiūtų.

„Krituliai sugadino visiems nuotaiką. Visas linksmumas baigėsi, kai grūdai atsidūrė elevatoriuje ir ūkininkai sužinojo, kad derlius tėra tik trečios ar ketvirtos klasės. Tie, kurie turi džiovyklas, sutvarkytus grūdus gali vežti tiesiai į uostą, kur už grūdus gauna gerą kainą. Bet daugelis modernių džiovyklų neturi. Be to, juk ir džiovinimo išlaidos yra nemažos“, – aiškino Šilutės rajono ūkininkas.

Nerimas dėl įsipareigojimų

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Darbai sustojo, negalime nei kulti, nei sėti žiemkenčių. Jeigu orai pagerės, dalis darbų dar bus nuveikta, tačiau žiemkenčių sėjos jau nepavyks pasivyti. Žieminius rapsus reikėjo pasėti iki rugpjūčio 25 d., bet daug kas sėjos net nepradėjo. Taigi jau nebus padėtas kitų metų pagrindas.

Apibendrinti, kokia yra situacija visoje Lietuvoje, gana sudėtinga. Vienur sąlygos visai neblogos, kitur – labai prastos. Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Šiauliuose, Joniškyje, kritulių nėra per daug, o Kėdainiuose, Ukmergėje, Raseiniuose, Ignalinoje, Rokiškyje lijo be perstojo, tad čia padėtis tragiška.

Ūkininkai pagrįstai nerimauja, kad gali neįgyvendinti įsipareigojimų. Manau, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio ministerijos vadovybė mato ir supranta, kokios yra grėsmės žemdirbiams, todėl sankcijų neturėtų taikyti. Tačiau įsipareigojimai grūdų supirkėjams – rimtesnė problema, nes įmonės taip pat yra įsipareigojusios parduoti atitinkamą kiekį atitinkamos kokybės grūdų ir rapsų. Ne kartą esu sakęs, kad ateities sandoriai yra rizikingi, todėl reikia būti atsargiems juos sudarant.