Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ekologiniai ūkiai – po giljotina

Dauguma ekologinių ūkių sprendžia hamletišką klausimą – tęsti ar nutraukti ekologinį ūkininkavimą. Ekologinės paramos biudžetas išseko, o naujas finansinis laikotarpis įsibėgės po metų ar dvejų. Ūkininkų teigimu, jeigu nebus surasta papildomų lėšų ekologinei žemdirbystei remti, bus prarastas ekologinis įdirbis, rinkos, gali žlugti ekologinius ūkius vienijantys kooperatyvai.

Skylė biudžete

Lietuvoje klostosi įdomi situacija. Dėl pučiamos žemdirbystės įtakos klimato kaitai ūkininkams metama vis daugiau pančių. Ministrai oriai postringauja, kad klimato kaitą įveikinės skatindami ekologinio ūkininkavimo plėtrą, bet nutyli, jog ekologinės paramos biudžetas ištirpo. Garsiai nekalbama ir apie tai, kad pastaraisiais metais naujiems ekologiniams ūkiams parama iš viso nebeskiriama.

Kitais metais be ekologinių išmokų gali likti didesnė dalis ekologinių ūkių, kurių šalyje dabar yra maždaug 2 400. Jie dirba apie 240 tūkst. hektarų. Daugeliui ūkių šiemet baigiasi penkerių metų sutartinis laikotarpis, tad kitais metais ūkininkai gali likti be ekologinės paramos. Su Europos Komisija deramasi, kad vienus metus, kol prasidės naujasis finansinis paramos laikotarpis, ekologinius ūkius būtų galima paremti perskirsčius Kaimo plėtros programos lėšas.

Apie paramos stygių ekologinės žemdirbystės plėtrai kalbama ne vienus metus. Žemdirbiai priekaištauja valdžiai, kad ši „prašiko“ ekologines išmokas, derindama Kaimo plėtros programos lėšas su Europos Komisija. Nemažai ūkininkų yra įsitikinę, kad ekologinės paramos biudžete skylę pramušė naujas stambus ekologinio ūkininkavimo žaidėjas – įmonių grupė „AUGA group“, 2015 metais persiorientavusi į ekologinę žemės ūkio gamybą. Kaip ji pati skelbia, „AUGA group“ yra viena didžiausių Europoje vertikaliai integruotų ekologiško maisto bendrovių, ekologinę gamybą vykdanti 38 tūkst. hektarų plote.

Nežinomybėje – visas kooperatyvas

Ekologinė išmoka yra kompensacinė, skiriama už negautas pajamas, nes ekologiniuose ūkiuose užauginama mažiau derliaus ir pagaminama mažiau produkcijos. Pasak ūkininkų, jos netekus, griūva ūkių ekonomika. Ekologinius ūkius vienijančių kooperatyvų vadovai nuogąstauja, kad nelikus paramos gali subyrėti ir kooperatyvai, perniek nueiti kooperacijos įdirbis.

Trylika metų veikiančio ir ekologinius ūkius vienijančio kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius tvirtino, kad beveik visi kooperatyvo nariai, o jų yra apie 60, gyvena nežinomybėje dėl kitų metų ekologinių išmokų.

„Penkerių metų sutartinis laikotarpis šiemet baigiasi, ir ūkininkai nežino, ar kitais metais bus pinigų sertifikavimo mokesčiui susimokėti ir apskritai, ar galės ekologiškai ūkininkauti. Kiek žinau, Europos Komisijai yra išsiųstas paklausimas dėl Kaimo plėtros programos lėšų perskirstymo. Gal valstybė susimylės ir nepaliks likimo valiai ūkininkų“, – vylėsi Rokiškyje įsikūrusio kooperatyvo vadovas.

Kooperatyvas „EKO tikslas“, sulaukęs daug įvairių įvertinimų už efektyvią veiklą, inovacijų diegimą ir kt., yra prasiskynęs kelią į užsienio rinkas, kur parduoda savo narių ekologišką pieną. Vienu mostu nubraukti visą įdirbį šioje srityje būtų neprotinga, tačiau ūkininkauti be ekologinės paramos bus sudėtinga.

M.Petkevičius įsitikinęs, kad šią problemą galima būtų neskausmingai išspręsti, dėl to tikrai nenukentėtų įprastiniai ūkiai. „Kaimo plėtros programoje yra priemonių, kurios nėra labai populiarios, galima būtų joms skiriamas lėšas perskirstyti. Yra tiesiogiai su aplinkosauga susijusių priemonių, kurių lėšos nėra išnaudotos, iš ten galima būtų ir paimti. Jeigu bus gautas Europos Komisijos leidimas, manau, kad nebus skausminga lėšas perskirstyti“, – išeitį siūlė rokiškėnas.

Iškilo rimta grėsmė

Kooperatyvo „EKO Žemaitija“ vadovo Albino Slavinskio teigimu, jis neseniai žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui išklojęs, kad valstybė savo rankomis pasmaugs ekologinius ūkius vienijančius kooperatyvus. „Šiemet dviem ūkiams pasibaigė penkerių metų sutartis. Vienas iš jų dar sertifikavo ekologinę gamybą, bet išmokų negaus, o kitas trauksis. Jeigu neturės ekologinės gamybos sertifikato, negalėsime iš to ūkio pirkti pieno. Kitais metais išmokų nebegaus dar 7 ūkiai“, – tvirtino A.Slavinskis.

Žemaitis pabrėžė, kad tokiems kooperatyvams iškilo rimta grėsmė. 2006 metais įkurtas kooperatyvas „EKO Žemaitija“ vienija ekologinius pieno ūkius, iš kurių superka pieną ir gamina ekologiškus pieno produktus. Tiesa, perdirba nedaug pieno, didžiąją dalį žaliavos parduoda supirkėjams.

„Ūkininkai sako, kad turbūt atsisakys ekologinės gamybos, nes vien tik kasmetinis sertifikavimo mokestis siekia nuo 700 iki 1 500 eurų. Ekologiško pieno supirkimo kaina beveik tokia pati, kaip ir iš paprastų ūkių. Jeigu nebus išmokų, nebeapsimokės užsiimti ekologine gamyba. Ministrui taip ir pasakiau, kad valstybė sunaikins kooperatyvą. Anksčiau ekologinių ūkių kooperatyvai buvo skatinami, taikomas 5 proc. pridėtinės vertės mokestis, o dabar juos paliko likimo valiai“, – apgailestavo kooperatyvo vadovas.

Persmelkė politikavimas

Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Albertas Šiurna ekologiškai ūkininkauja jau apie du dešimtmečius, augina mėsinius galvijus. Kitąmet, kaip ir daugeliui kitų ūkininkų, jam iškilo rizika negauti ekologinių išmokų.

„Tai panašu į galvos nukirtimą. Negi reikės paminti 20 metų įdirbį ir mesti ekologinę gamybą? Tam jau viskas pritaikyta, turime rinkas, laikome 100 karvių žindenių, tad produkcijos nemažai. Jeigu persiorientuosime į chemizuotą gamybą, atgal sugrįžti bus labai sunku“, – sakė ūkininkas.

Mėsinių galvijų augintojas apgailestavo, kad dabar viską persmelkęs politikavimas, net menkiausias ūkinis krustelėjimas neapsieina be politikos. „Juk prieš penkerius metus matė, kad stigs finansavimo, galėjo aiškiai pasakyti, kad iš anksto planuokitės, nes kažkas neatliko reikiamų darbų, todėl paramos nebus. Bet jiems labiau rūpi, kur statyti žemės ūkio valdininkų kėdes – Kaune ar Vilniuje“, – nusivylimo neslėpė A.Šiurna.

Jam neramu, kad visa dabartinė žemės ūkio politika guldo žemdirbių galvas po giljotina. „Tai vienur nukerta, tai kitur. Amžius jau nebeleidžia išvažiuoti į tremtį užsienin, o ir visko, kas sukurta, mesti negali, nes pensijų dar nėra. „Dar dirbame iš inercijos, tačiau apie normalesnes pajamas nėra ko ir galvoti. O juk ūkininkai savo lėšomis kaimo kelius lopo ir kt. Ar matėte, kad žvyrkelius kas tvarkytų ar kaimus apšviestų? Nesitikėjome, kad mūsų kaimą taip nustekens“, – apie realybę kalbėjo ūkininkas.

Nemaloni staigmena

M.Petkevičius užsiminė, kad kai kurių ekologinių ūkių dar ir šiemet laukia nemaloni staigmena dėl įsėlio reikalavimų. Pasak jo, gali būti, kad dėl šio reikalavimo užklius 10–20 proc. ekologinių ūkių, tokiu būdu bus sutaupyta ekologinės paramos lėšų.

„Ūkininkai aiškiai žinojo sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ reikalavimus dėl sėjomainos, trąšų įterpimo ir kt. Tuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra vertina dar pagal kitas taisykles – jeigu bent vienus metus pasėji javus, tai penkerių metų laikotarpiu tame lauke turi pasėti ir dobilus, liucernas ir kt. Ūkininkai įsėlį pasėjo, tačiau dauguma nežinojo, kaip jį tinkamai deklaruoti. Ir seniūnijų specialistai daug kur to nežinojo. Dėl to kai kurie ūkiai negaus ekologinių išmokų“, – aiškino kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovas.

Ekologinis ūkininkavimas 2014–2020 m. KPP eurai
Parama ekologiniam ūkininkavimui 2014–2020 m. KPP  
javai 218
javai pašarams 232
javai, daugiametės žolės sėklai 273
daugiamečių žolių įsėlis 59
daugiametės žolės 176
daržovės, bulvės 525
vaistažolės, aromatiniai ir prieskoniniai augalai 487
uogynai ir sodai 518
Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo 2014–2020 m. KPP  
javai 238
javai pašarams 247
javai, daugiametės žolės sėklai 298
daugiamečių žolių įsėlis 59
daugiametės žolės 182
daržovės, bulvės 525
vaistažolės, aromatiniai ir prieskoniniai augalai 516
uogynai ir sodai 534

 

Laukia bent dalinės paramos

Tomas Demikis

Tomas Demikis, VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas

Apklausėme ūkininkus, ką jie planuoja daryti kitais metais. Tokių ūkių, kuriems baigiasi 5 metų sutartis, tikrai nemažai. Paaiškėjo, kad žmonės nesiruošia iškart mesti ekologinės gamybos. Ūkininkai su viltimi laukia žinių, svarbu, kad nereikėtų apsispręsti paskutinę dieną prieš deklaravimą.

Dauguma sakė, kad nesitrauktų arba galvotų, kokį sprendimą priimti, jeigu sulauktų nors kokios paramos. Ūkininkai neprašo maksimalių išmokų, kokias gauna dabar, žmonės jie laukia bent kokio dėmesio. Jeigu rastų bent dalinį rėmimą, ūkininkai toliau tęstų ekologinę gamybą, nes pasitraukti nėra taip paprasta – yra rinkos, kontraktai, įdirbis, technologijos ir kt. Be to, dėl metų pertraukos ekologiniams ūkiams vėl būtų taikomas pereinamasis laikotarpis.

Ekologinė parama yra reikšminga pajamų dalis, tai kompensacija dėl mažesnio derliaus. Vienus metus ūkiai dar patrauktų gal ir be paramos ar su daline, bet jeigu tokia situacija užsitęs dvejus metus, ištraukti būtų sunku. Nauja programa 2021 metais gali iškart nestartuoti, gali vėluoti kvietimai.

Stinga apie 38 mln. eurų

 Saulius Jasius

Saulius Jasius, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas

Didžiajai daliai ekologinių ūkių 2019-ieji yra paskutiniai ekologinės gamybos vykdymo įsipareigojimų metai pagal pasirašytas sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra. Preliminarus šių ūkių lėšų poreikis 2020 metams – apie 38 mln. eurų. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad tai apima tik tą šių ūkių ploto dalį, kuri yra dabartinėse paramos paraiškose. Jei plotai didėtų, lėšų poreikis taip pat didėtų. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad yra ir įprastinės gamybos ūkių, ketinančių pradėti ekologinę gamybą, tačiau dėl finansinės paramos nebuvimo šiuos planus atideda iki naujojo finansinio laikotarpio pradžios. Jei įvertintume visų galimų pareiškėjų lūkesčius, lėšų poreikis vien tik 2020 metais galėtų siekti 50 mln. eurų.

Yra keletas veiksnių, lemiančių šią situaciją. Pirmiausia pokyčiai 2015-ųjų Europos Komisijos sprendimuose. Iki dabartinio Kaimo plėtros programos finansinio laikotarpio lėšos ekologinei gamybai skatinti buvo skiriamos iš Agrarinės aplinkosaugos priemonės, todėl finansinis krepšelis tam būdavo santykinai didesnis. Nuo 2015 metų ekologinis ūkininkavimas remiamas pagal tikslinę šiai priemonei skirtą programinę eilutę, kuri Europos Komisijos požiūriu nėra tokia reikšminga aplinkosaugai, kaip tikslinės agrarinės aplinkosaugos priemonės, todėl finansinis srautas buvo apribotas.

Antra – ekologinė gamyba įgijo kitokį mastą. Auga pasaulio rinkų susidomėjimas ekologine gamyba, ir Lietuvoje vis daugiau žemdirbių norėtų pereiti prie tokios gamybos dėl naujai atsiveriančių rinkų, aplinkosaugos suvokimo bei finansinės paskatos.

Pabrėžtina, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse susiduriama su analogiška situacija. O dėl didelių paramos gavėjų reikia vertinti situaciją adekvačiai, kaip ir klausimą, sietiną su tiesioginių išmokų ateityje ribojimu. Jei ateityje norime kaimą išlaikyti gyvybingą, tai paramos apribojimai stambiems pareiškėjams tam turėtų tiesioginės įtakos.

Esame pradėję diskusiją su Europos Komisija dėl trūkstamų lėšų ekologinės gamybos sektoriui paieškos. Tikimės palankių sprendimų, kurie leistų finansuoti sektorių 2020 metais.

 

 

 

Rekomenduojami video