Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Egzotiškųjų galovėjų priaugino kitiems ūkiams

Vokietijoje galovėjais susižavėjęs Rokiškio rajono ūkininkas Tomas Davainis vienas pirmųjų į Lietuvą atvežė šios retos veislės mėsinius galvijus. Prieš keliolika metų į meškinus panašūs galvijai buvo tikra egzotika, dabar jie Lietuvoje jau nėra retenybė. Rokiškėnui jie netapo pagrindine veikla – ūkininkas verčiasi augalininkyste, o galovėjai – tik malonus papildomas užsiėmimas.

Dirbo pas vokietį ūkyje

Rokiškyje užaugusį Tomą galima būtų vadinti pirmosios bangos emigrantu, apie vienuolika metų uždarbiavusiu Vokietijoje. Į Lietuvą kurtis kartu su žmona Dangira jis grįžo, kai po stojimo į Europos Sąjungą pakilo kita emigrantų banga. Tada jauna pora, atsikandusi darbo užsienyje, nusprendė įsitvirtinti savo krašte.

Vokietijoje vaikinas darbavosi pas ūkininką, kuris augino galovėjus. Čia ir kilo mintis pabandyti pačiam ūkininkauti ir auginti mėsinius galvijus. Juolab kad ūkininkavimo pradžiai turėjo pradinį kapitalą, uždirbtą svečioje šalyje.

2005 metais Panemunėlio seniūnijoje, vos už keleto kilometrų nuo Rokiškio, įsigijome sodybą, o kitais metais registravome ūkininko ūkį. Tais pačiais metais įsigijome apie 30 galovėjų – tos pačios veislės galvijų, kuriuos mokėjau prižiūrėti“, – pirmuosius ūkininkavimo žingsnius prisiminė T. Davainis.

Nemažą vienos seniausių veislių mėsinių galvijų bandą atsivežęs ūkininkas tąkart buvo kupinas entuziazmo plėtoti mėsinę galvijininkystę. Juolab kad ir valstybė tada dosniai rėmė veislinės medžiagos įsigijimą – kompensavo apie pusę patirtų išlaidų. Ūpą kėlė ir Žemės ūkio ministerijos, ir gyvulininkystės specialistų piešiama šviesi šio sektoriaus perspektyva.

Tačiau laikas parodė, kad auginti mėsinius galvijus, ypač juos realizuoti, nėra kaip sviestu teptas verslas. „Rusijos embargas tebegalioja, mėsos rinka siaura, kainos nedidelės, tad šiandien galvijininkystės verslas nėra linksmas“, – konstatavo ūkininkas.

[caption id="attachment_63392" align="alignnone" width="1023"]Wikipedia. nuotr. Wikipedia. nuotr.[/caption]

Parduoda veislei

Kai maždaug prieš dešimtmetį „Valstiečių laikraščio“ žurnalistai lankėsi pas Davainius, ūkininkai planavo plėsti galvijininkystės ūkį ir laikyti apie 200 galovėjų bandą. Jau tada tvirtai žinojo, kad augins veislinius galvijus.

Jaunas ūkininkas skaičiavo, kad šeima galėtų pragyventi iš tokio ūkio. Taip pat įvertino, kad galovėjų priežiūrai nereikia didelių išlaidų. Šie ištvermingi galvijai nereiklūs nei pašarui, nei gamtai, todėl nenašiose žemėse, kurios plyti aplink ūkininko sodybą, juos laikyti kaip tik tinka. Tik pradinės investicijos buvo didelės – grynaveisliai mėsiniai galvijai yra brangūs.

Davainiams sekėsi auginti veislinius galovėjus. Pasižiūrėti šių egzotiškų galvijų į ūkį važiuodavo mokyklų ekskursijos, į meškinus panašūs gauruoti galvijai stebino aplinkinius ūkininkus ir kaimo žmones. Tiesa, galovėjai per daug arti žmonių neprisileidžia, jie išlaikę laukinį būdą.

Galovėjai išvesti Škotijoje iš vietos galvijų, jie ištvermingi, nebijo šalčio. Ši veislė formavosi kalnuotose vietovėse, todėl galovėjai mėgsta laipioti kalvomis, grioviais. Kalvotos mūsų pievos jiems patinka. Jie nereiklūs ir pašarui – nugraužia viską iš eilės. Rudeniop, kai sumažėja žolės, duodame šieno. Ir viskas, jiems užtenka“, – galovėjus gyrė ūkio šeimininkas.

Iš šio ūkio nemažai veislei auginamų galovėjų pasklido po visą Lietuvą. „Telyčaites visas išparduodame veislei, taip pat ir buliukus, tik vienas kitas išbrokuotas eina mėsai“, – sakė Tomas ir pridūrė, kad vienais metais teko daugiau buliukų parduoti mėsai. Mat buvo susibūrusi neramių galovėjų jautukų kompanija, kuri labai triukšmingai aiškindavosi tarpusavio santykius. Taip susiremdavo, kad net gelžbetoninės tvoros kuolai lūžinėjo. Tokie smarkuoliai ūkyje nebuvo reikalingi.

Išaugo iki stambaus ūkio

Vis dėlto mėsinė galvijininkystė netapo pagrindine jaunų ūkininkų veikla. Dabar bandoje tėra apie 60 galvijų. „Po pavasarinės sėjos iki javapjūtės turime laiko šienapjūtei. Ekstensyviai auginami galvijai didesnio rūpesčio nereikalauja“, – pasakojo T. Davainis.

Rokiškėnai neapsiribojo tik galovėjų priežiūra, kartu augino javus, didino dirbamos žemės plotą. Per vienuolika metų nuo nulio ūkininkauti pradėjusi jauna pora sukūrė stambų ūkį. Jų augalininkystės ūkis – daugiau kaip 800 hektarų – vienas didžiausių Rokiškio rajone.

[caption id="attachment_63395" align="alignnone" width="1200"]Dangira ir Tomas per dešimtmetį sukūrė stambų ūkį.  V. Tavorienės nuotr. Dangira ir Tomas per dešimtmetį sukūrė stambų ūkį. V. Tavorienės nuotr.[/caption]

Šiuo metu jau būtų sudėtinga pradėti kurtis. Aplinkui žemės išgraibstytos. Žemės ir jos nuomos kainos išaugo. Tam įtakos turi ir besikuriantys jaunieji ūkininkai. Norėdami įsitvirtinti, jie neprotingai sukelia kainas, dėl to nukenčia patys ir kiti ūkininkai“, – kalbėjo T.Davainis.

Augalininkystės ūkio savininkas augina visas pagrindines kultūras. Atsisakė tik rapsų, nes pavargo kovoti su plintančiais kenkėjais, kurių neįveikia jokios augalų apsaugos priemonės. Tomas prisipažino, kad labiau orientuojasi į žieminius javus, nes jų derlius būna gausesnis, nors auginti ir rizikingiau. Vyras prisiminė, kaip prieš keletą metų beveik visi pasėti žiemkenčiai nušalo, pavasarį teko viską atsėti.

T. Davainis pasidžiaugė, kad šiųmetė javapjūtė spartesnė, nes į kiemą įriedėjo naujas kombainas. „Iki tol tokiam plotui stigo kūlimo pajėgų, nes turėjome tik vieną kombainą. Pernai, kai per javapjūtę daug lijo, teko ir šlapius grūdus vežti į aruodą“, – pasakojo javų augintojas.

Technikos parką reikia nuolat atnaujinti ir prižiūrėti. Įrengus šildomas dirbtuves, ūkio darbuotojai per žiemą gali ramiai triūsti prie technikos. Iki javapjūtės Davainių kieme virė statybų darbai, taip pat buvo montuojama moderni grūdų valymo ir džiovinimo įranga. Tiesa, prasidėjus kūlimui darbus teko sustabdyti.

Dairosi į kitą veislę

Daug veislinių galovėjų Lietuvoje pardavę Davainiai turi naujų planų. Ūkyje jau pastatytas erdvus tvartas, kuriame gali sutilpti apie 350 galvijų. Kol kas jis dar neįrengtas, bet ūkio galva jau mąsto, kas užpildys nemažą naują ūkinį pastatą. Šalčiams atspariems galovėjams pakanka pašiūrės, o pienininkyste, ūkininkas tvirtai žino, tikrai neužsiims.

Greičiausiai teks orientuotis į intensyvesnę mėsinių galvijų veislę. Laikant jų daugiau reikia tvarto, technikos pašarams paduoti“, – naujus ūkio planus atskleidė vyras. Jis jau tarėsi su savo buvusiu darbdaviu vokiečiu, su kuriuo palaiko draugiškus ryšius. Vokietis kvietė atvykti ir žadėjo pavežioti po įvairių veislių mėsinių galvijų ūkius, kad Tomas galėtų išsirinkti sau tinkamus.

O kokios viltys dėl ūkyje auginamų galovėjų? „Jeigu valstybė neduos išmokų už mėsinius galvijus, o galovėjai veislei neturės didelio poreikio, gali tekti mažinti jų bandą“, – sakė T.Davainis.

Rekomenduojami video