Mėsinės galvijininkystės sektorius Lazdijų rajone per pastaruosius metus išsiplėtė. Tą patvirtina ir šiemet paskelbti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys. Remiantis jais, mėsinių galvijų skaičius (grynaveislių ir mišrūnų) Lazdijų rajone per maždaug trejus metus išaugo beveik tūkstančiu. Augintojai neslepia, kad toks proveržis susijęs su galimybe galvijus parduoti ne Lietuvos, o Lenkijos supirkėjams.

Mėgina jungtis

Mėsinius galvijus auginti skatina ir 2014 m. veiklą pradėjęs kooperatyvas „5 000 aubrakų Lazdijams“. Šis kooperatyvas kol kas vienija stambesnius mėsinių galvijų ūkius, smulkieji į bendrą veiklą dar nesiveržia, daugiau naudojasi projekto šviečiamąja veikla. Vis dėlto aubrakai vis dar sudaro mažą Lazdijų rajono ūkininkų auginamų mėsinių galvijų dalį. Daugiausia auginama kitų veislių mėsinius galvijų – limuzinų, mišrūnų.

Pasak kooperatyvo administracijos vadovo Nerijaus Sukacko, šiuo metu numatyta toliau tęsti projektą, todėl jau laukiama Lazdijų rajono žemdirbių, norinčių auginti mėsinius galvijus, prašymų. N.Sukacko teigimu, motyvaciją imtis tokios veiklos didina tai, kad augintojams pavyksta realizuoti užaugintą produkciją kaimyninėje Lenkijoje. Išaugintus galvijus jie parduoda tiek mėsai, tiek ir veislei. „Kooperacija, matyt, vienintelis būdas, padedantis sėkmingai realizuoti ūkyje užaugintą produkciją. Kai pirkėjui gali pasiūlyti didesnį produkcijos kiekį, gali gauti geresnę kainą“, – privalumus vardijo jis.

Kelią skynėsi pati

Stambiausia Lazdijų rajone aubrakų augintoja ūkininkė Alma Rutkauskienė dabar laiko beveik 600 mėsinių galvijų, iš jų – 220 karvių, kurių dauguma aubrakų veislės. Per nepilną mėnesį ūkį papildė 93 veršeliai.

A.Rutkauskienė sakė, kad ūkį kurti pradėjo nuo 32 galvijų. Bandą plėtė kasmet jų vis prisiaugindama, nusipirkdama naujų. „Pirmuosius aubrakus atsivežėme 2007 m. Neturėjome net fermų, bet raguočiai gali gyventi ir laukuose. Aubrakai – ekstensyvios veislės galvijai, nereiklūs laikymo sąlygoms“, – pasakojo zooinžinierės išsilavinimą turinti ūkininkė. Ji pripažino, kad aubrakų charakteris gana ramus – panašus į limuzinų veislės raguočių. Vis dėlto, pasak A.Rutkauskienės, pasitaiko, kad iš 30 karvių žindenių bandos 3 motinos būna agresyvios, bet jos tik gina savo vaikus.

Šiuo metu ūkio fermoje tarp 60 pardavimui užaugintų bulių tik vienas limuzinų veislės, visi kiti – aubrakai. Pardavimui užauginti buliai sveria 700–730 kg. Ūkininkė neslėpė, kad jai nerimą kelia mintis, jog galvijininkystę gali ištikti tokia pat krizė, kokią šiuo metui išgyvena pienininkai. „Mes išaugintus galvijus išvežame į Lenkiją. Gauname po 2 eurus už kilogramą gyvojo svorio. Anksčiau mokėjo kiek daugiau – po 2,3 euro. Bet Lietuvos supirkėjai siūlo vos po 1,7–1,8 euro“, – kalbėjo aubrakų augintoja.

A.Rutkauskienė planuoja savo galvijų bandą išplėsti tiek, kad per metus galėtų parduoti apie 150 galvijų. Kol kas realizuoja 60, nes parduoda tik buliukus, o telyčaites pasilieka veislei.

Bandoje vienas

Lazdijų kaimiškosios seniūnijos Bajoriškių kaime gyvenanti Lina Arbačiauskienė kartu su vyru augina nedidelę bandą mėsinių galvijų, kad prisidurtų pragyvenimui. „Turime 10 limuzinų veislės karvių žindenių ir jų atvestų veršelių, be to, nusipirkome vieną aubrakų veislės bulių. Manome, kad, sukryžminus jį su limuzinų karvėmis, palikuonys bus šiek tiek panašūs į aubrakus, bet, aišku, ne tokie kaip grynaveisliai“, – pasakojo moteris.

Ūkio plėsti Arbačiauskai jau neplanuoja. Linai sveikata to neleidžia, o vyras Sigitas, nors pagal išsilavinimą yra zootechnikas ir jam gyvulius auginti patinka, dabar dirba seniūnu. Tad neturi galimybių tiek laiko skirti ūkiui, kiek reikėtų.

L.Arbačiauskienės ūkis yra vienas iš 6, priklausančių kooperatyvui „5000 aubrakų Lazdijams“. Po kooperatyvo sparnu glaudžiasi ir galvijus Varnėnų kaime (Veisiejų sen.) auginantis ūkininkas Vytautas Gausa, šio kooperatyvo valdybos pirmininkas Kęstutis Jungevičius, turintis mėsinių galvijų ūkį Galstų kaime (Veisiejų sen.). Dariaus Kočiūno ūkyje Petroškų kaime (Veisiejų sen.) jau ne vienus metus auginami limuzinų veislės galvijai, jų mišrūnai. Šį ūkį šiemet papildė trečioji veislinių veršelių vada.

Savi nuvylė

Kooperatyvui „5 000 aubrakų Lazdijams“ priklauso ir Juozas Dainauskas iš Janėnų kaimo (Šventežerio sen.). Pasak ūkininko, bendradarbiauti su lenkais augintojui apsimoka, nes jis gauna 30 euro centų daugiau nei moka Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės. „Treti metai, kai aš viską parduodu tik lenkams“, – neslėpė jis.

Supirkėjai iš Lenkijos pastarąjį kartą ūkininkui už parduotus mišrūnus sumokėjo po 1,70 euro už gyvojo svorio kilogramą. Tačiau, jo duomenimis, galima gauti iki 1,80 euro. „Lenkai patys galvijus ir pasiima. Viskas vyksta oficialiai, laikantis reikalavimų. Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai išrašo sertifikatus, kad gyvulius galima išsivežti“, – sakė J.Dainauskas.

Lietuvos mėsos supirkėjai šiemet jam žadėjo mokėti po 1,40–1,50 euro už gyvojo svorio kilogramą, bet ūkininkas atsargus, nes jau teko jais nusivilti. Žmogus pamena iki šiol, kaip prieš keletą metų 25 gražius gyvulius pardavė vienai įmonei. „Buvo gražūs buliai. Bet kai perskaičiavo skerdenos kaina, negavau tiek, kiek buvo žadėję mokėti. Nuo to laiko daugiau Lietuvoje neparduodu“, – situaciją paaiškino Lazdijų rajono ūkininkas.

J.Dainauskas laiko 215 galvijų. Augina 25 grynaveisles limuzinų veislės motinas žindenes, turi ir mišrūnių. Vyras niekaip negali pamiršti praėjusių metų Joninių, kai lenkai iš jo ūkio išsivežė furgoną pieninių karvių. Beveik septynerius metus jis mišrino ūkį, pienines karves sėklindavo, kad iš pieno ūkio pereitų į mėsinių galvijų. Pats kantriai auginosi mėsines karves.

Ūkininkui labai apmaudu, kad valstybė įsipareigojo atlyginti už nemenkas pastangas auginant mėsinius galvijus, bet netesėjo duoto pažado – sumažino išmokas. Vietoj 178 eurų už veislinį galviją moka 108 eurus. J.Dainausko skaičiavimais, jis negavo apie 11,5 tūkst. eurų. Ūkiui, anot jo, tai dideli pinigai.

Lietuvos ūkiai per smulkūs

Vilma Živatkauskienė,

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė

Lenkijoje mėsinių galvijų supirkimo kainos aukštesnės nei Lietuvoje. Tačiau ir mūsų šalyje yra keletas projektų, pagal kuriuos bus galima parduoti galvijus aukštesne kaina. Šiuo metu dalis mūsų šalyje išaugintų galvijų, už kuriuos mokama kiek daugiau, yra išvežama į Šveicariją. Supirkėjai dažnai didesnę kainą siūlo už kuo didesnį vienodai įmitusių galvijų kiekį, tad stengiamės, kad galėtume tokiais siūlymais pasinaudoti. Taip pat angusų veislės galvijų augintojai gali parduoti po 3 eurus už gyvojo svorio kilogramą atjunkytus 200–300 kg buliukus į Turkiją. Tik gaila, kad kol kas nesurenkame reikiamo galvijų kiekio. Lietuvoje daugelis pardavėjų gali parduoti po nedidelį kiekį galvijų. Tuo naudojasi supirkėjai. Todėl gal reikėtų rengti aukcionus, gal tada pavyktų išlaikyti aukštesnes supirkimo kainas. Juolab kad mūsų turimi skaičiai byloja, jog mėsinių galvijų poreikis šiuo metu didelis tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje – perkama ir skerdimui, ir veislei. Tik norėtųsi, kad ieškantieji veislinių galvijų mažiau dairytųsi po užsienį, o daugiau galvijų pirktų iš vietinių augintojų. Valstybė pagal rėmimo programą kompensuoja 30 proc. galvijo įsigijimo kainos. Planuojama, kad šiemet ūkininkai nupirks apie 1 500 grynaveislių galvijų. Pirkdami iš vietinių, ir pigiau mokėtų, ir paremtų Lietuvos ūkininkus. Nereikėtų pamiršti ir to, kad normalaus dydžio ūkis, norėdamas išgyventi, turėtų laikyti 50–80 karvių žindenių. Tik Lietuvoje tokių ūkių yra dar gana mažai.