Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dzūkijos soduose obuolių derlių pagausins įvežtinės kamanės

Pramoninių sodų šeimininkai pradėjo investuoti į kol kas dar ne itin Lietuvoje prigijusias derliaus didinimo technologijas. „Mūsų soduose šiemet apsigyveno Žeminės kamanės. Džiaugiamės šia inovacija, galinčia ženkliai padidinti derlių“, – sako Alytaus rajono UAB „Luksnėnų sodai“ direktorius Vaidas Stanaitis.

Įdarbino olandiškas kamanes

Šį pavasarį Dzūkijoje pasklido žinia, kad į „Luksnėnų sodus“, bendrovės vadovų iniciatyva, parsivežtos naujos talkininkės – 10 avilių olandiškų kamanių. Kam jų prireikė sodininkams, ko iš jų tikimasi? Juk vienaip ar kitaip tai nemenka investicija ir papildomi rūpesčiai.

Šios idėjos sumanytojas, UAB „Luksnėnų sodai“ direktorius V.Stanaitis aiškino, kad kiekvieną pavasarį sodininkams labai svarbu, jog žydinčios obelys užmegztų vaisių. Deja, ne kiekvieną pavasarį orai būna tam palankūs. Pavyzdžiui, po 2018–2019 metų sezono pavasarinių šalnų obelys nemezgė vaisių, o bendrovė dėl to net galėjo atsidurti prie bankroto ribos. Todėl šiemet sodininkai imasi ir ne visai tradicinių būdų, kad obelys geriau derėtų. Tačiau tokių priemonių arsenalas tikrai nėra didelis.

Pasak V.Stanaičio, daugelis žydinčių augalų reikalauja kryžminio apdulkinimo ir neišsiverčia be apdulkintojų pagalbos. Pasaulyje skaičiuojama iki 20 tūkst. apdulkintojų rūšių, tačiau kultūriniams augalams iš jų daugiausia reikšmės turi bitės. Bitės sudaro apie 97 proc. visų vabzdžių, apdulkinančių sodus. Bičių lankomo sodo derlius net 40–50 proc. didesnis ir daug kokybiškesnis, bet sodams žydint dažnai pasitaiko vėsesni orai ar net šalnos. Esant žemesnei negu 12 laipsnių temperatūrai, bičių aktyvumas labai sumažėja, jos skraido tik nedideliu atstumu.

„Nusprendėme išbandyti kol kas mažai kur taikomą naujovę. Iš Olandijos parsivežėme 10 aviliukų kamanių. Jos darbštesnės, skraido net apsiniaukusią dieną, viena šeima aplanko žiedynus 1–2 hektarų plote“, – apie savo soduose pradedamą taikyti neįprastą eksperimentą papasakojo „Luksnėnų sodų“ direktorius.

Jis aiškino, kad viename olandiškame avilyje yra įkurdintos net trys kamanių šeimos. Aviliai išdėlioti maždaug 15 hektarų plote. Sodininkai planuoja ir tikisi, kad šios kamanės obuolių derlių Luksnėnuose šiemet padidins apie 20 procentų. O jeigu naujovė pasiteisins, luksnėniškiai pirks daugiau kamanių, kad jų pakaktų visam sodų plotui.

Sodininkai planuoja ir tikisi, kad šios kamanės obuolių derlių Luksnėnuose šiemet padidins apie 20 procentų.

Dėmesys kokybei

Šiuo metu „Luksnėnų sodai“ užima beveik 200 ha plotą. 65 hektaruose auginamos ekologiškos obelys. Obuoliai „Luksnėnų soduose“ auginami dešimtmečiais, bet laikas atneša įvairių pokyčių. „Dalis mūsų sodų paveldėta iš sovietinių laikų. Dabar medelius sodiname pagal naujas technologijas, ieškome naujų veislių. Kiekvienais metais pasodiname po kelis tūkstančius naujų medelių, norime kuo greičiau atsigauti po buvusių nepalankių metų“, – pasakojo ketvirtus metus UAB „Luksnėnų sodai“ vadovaujantis V.Stanaitis.

Kaip pandemijos laikotarpiu sekasi savo krašto sodininkams, ar nereikia savivaldybės paramos, domėjosi „Luksnėnų soduose“ apsilankęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas. Šioje bendrovėje dirba 20 nuolatinių ir 15 laikinų darbuotojų. Prasidėjus derliaus sezonui, bus samdoma dar apie 100 žmonių. „Pamačiau fantastiškai žydinčias obelis, sutikau direktorių, palinkusį prie olandiškų kamanių avilėlių. Pasidarė įdomu – kas čia per naujovė?“ – įspūdžiais po susitikimo dalijosi A.Vrubliauskas.

Kaip pandemijos laikotarpiu sekasi krašto sodininkams, domėjosi „Luksnėnų soduose“ apsilankęs ir su V.Stanaičiu pabendravęs Alytaus r. meras A.Vrubliauskas (kairėje).

V.Stanaitis yra šių sodų buvusios ilgametės direktorės Elenos Žilinskienės anūkas, tarp obelų praleidęs savo vaikystę, daug išmokęs iš čia dirbusių agronomų, sodininkų. „Visas mūsų sodas sertifikuotas kaip Nacionalinės kokybės produkcija, todėl čia labai ribojamas trąšų kiekis, chemikalų purškimas. Ekologiniame sektoriuje apsieiname visai be to. Taip, tokį sodą sunkiau auginti, iš jo nėra didelio pelno, bet mūsų idėja – sveikas obuolys. Gal mūsų vaisių išvaizda ne tokia graži, kaip pigesnių lenkiškų, bet tai reiškia, kad trumpoje maisto tiekimo grandinėje galime užtikrinti šviežesnę, geresnės kokybės, sveikesnę produkciją“, – tikino V.Stanaitis.

Triūsia ūkininkų bitelės

Gero derliaus kasmet siekia ir kiti Lietuvos pramoniniai sodininkystės ūkiai. Pasak Gudkaimyje (Vilkaviškio r.) įsikūrusio žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Olrevita“ vadovo Vito Kušlio, jų sodo obelims šiemet pavyko išvengti šalnų – jų nebuvo. Nors oras vėsus, bitės „ateina“ ant žiedų. Į savo sodus gudkaimiškiai įsileido vietos bitininkus, kurie čia atvežė bitides. Be to, netoliese yra bitynų, todėl bitės skraido nuolat.

Kol kas ŽŪK „Olrevita“ sodininkams minčių patiems įsiveisti bityną nekyla. Dar nėra tokio poreikio. Ūkininkai-bitininkai noriai stato bitides Gudkaimio soduose, nes netoliese yra ir žydinčių rapsų laukų, todėl nauda dviguba. Kaip tik šiuo metu Suvalkijoje geltonuoja žydintys rapsų laukai. Stebima, kad Suvalkijoje kviečių pasėta mažiau nei rapsų, todėl bitėms yra ką veikti. „Jeigu patiems bityną veisti, tai tik atrodo, kad paprasta. Reikėtų išmanančio žmogaus. Būtų visa virtinė rūpesčių“, – svarstė V.Kušlys.

Anot jo, kamanės soduose ne naujiena – jos sodininkams yra gerai žinomos. Mano, kad su jomis būtų paprasčiau, nes nereikalautų tokios didelės priežiūros, kaip įprastos bitės. „Kamanės geltona juostele – didžiosios kamanės, kurių lotyniškas gražus pavadinimas „Bombus“. Ir yra mažosios kamanės. Mes kamanių Gudkaimyje neturime, nes tiesiog yra stacionarus bitynas dar nuo ūkio laikų. Jo niekas nesugriovė, taip ir liko bitininko rankose. Šiuo metu buvusiuose tarybinio ūkio soduose, kur tiktai ne viskas mums priklauso, maždaug 200 ha lauke stovi penkios bitidės“, – pasakojo V.Kušlys.

Tad darbštuolių bičių Gudkaimio soduose yra pakankamai. Bitės nuveikia labai didelį darbą. Anot ŽŪK „Olrevita“ direktoriaus, nors atskrenda ir laukinių kamanių, bitės labai reikalingos, be jų būtų sunku. Gudkaimyje įveistuose soduose derlius, žinoma, priklausys ne tik nuo bičių lankymosi. Vadovo teigimu, susideda labai daug kas – vaismedžių priežiūra bei agrotechnika, gamta, genėjimai, apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Suvalkijos sodininkai pastebi, kad šiemet sodai visai neblogai žydėjo, todėl turėtų būti geras derlius. Tačiau nuotaiką jau dabar šiek tiek gadina galima konkurencija. „Dabar dirbi, bet nežinai, ką gausi. Kainas Lietuvoje diktuoja lenkų sodininkai. O pas juos šalnų beveik nebuvo – nežymiai kliudė vos kelis regionus. Lenkijoje šiemet gali būti obuolių perteklius, tad didelių kainų nesitikime“, – atsargiai prognozavo V.Kušlys.

Jo teigimu, pesimistinės nuotaikos nepadės, reikia žvelgti optimistiškai. Jis pamena, kad išgyveno jau ne vienerius sunkius metus, net kai 2018 metais buvo obuolių „tvanas“, tad išgyvens ir šiemet. ŽŪK „Olrevita“ pandemijos laikotarpiu neplanuoja jokių pirkinių ar investicijų. Džiaugiasi tuo, ką turi, visi dirbantieji sveiki, kažkaip apsisaugojo nuo COVID-19 ligos.

Plėtra, anot V.Kušlio, senuose soduose sudėtingas procesas: seną reikia „nuvalyti“, naują – pasodinti. Be to, yra painiava įstatymuose. Egzistuoja aplinką tausojanti technologija (deklaravimas), už tai duoda papildomų pinigėlių, bet yra reikalavimas nesumažinti ploto daugiau kaip... ir nepadidinti daugiau kaip...

Sodininko teigimu, tada papuoli į savotiškas pinkles. Sodą reikia atnaujinti, jį reikia pašalinti – vadinasi, pažeisi taisykles, nes bus sumažinta daugiau nei nurodoma taisyklėse. „Įlindę į tą deklaravimą savotiškai įklimpome su sodo atnaujinimu. Ši programa tęsiasi jau nemažai metų. Bent jau šiuo paramos skirstymo laikotarpiu ji yra, o paskui bus matyti“, – svarstė vadovas, minėdamas, kad dirbamų laukų neturi, kur galėtų įveisti naujus sodus.

Pasak V.Kušlio, jie dirba uždaram ratui, pagrindinis pirkėjas yra vienas – pramoninių obuolių perdirbėja Vilkaviškio bendrovė „Vaiskona“. Iš Gudkaimyje užaugintų obuolių perdirbėjai daugiausia išspaudžia sulčių, pertrina džemų, bet džeminių veislių obuolių gudkaimiečiai užaugina mažai. Tik nedidelė dalis obuolių papuola ant valgytojų stalo.

Vertina atsargiai

Anykščių rajono AB „Ažuožerių sodai“ vadovas Jonas Janišius VL sakė, kad tam, jog ženkliai padidintų sodų derlių, nesiruošia kažko specialiai naudoti. Jo pastebėjimu, tinkamos chemijos derliaus užmezgimui skatinti Lietuvoje nėra, o didžiausias lūkestis – bitės, iš kurių tikisi, kad jos atliks savo darbą, juolab kad sodai dar žydi. Ažuožeriuose aplink sodus įsikūrę bitininkai. Patys sodininkai savo bityno neturi, patalkina kaimynystėje įkurdintos ūkininkų bitės.

Anot J.Janišiaus, šiemetis pavasaris nelepino. Taip šlapia, kad ir vasarai atėjus jie sunkiai beįvažiuoja į savo sodininkystės ūkio laukus. Reikia purkšti, pjauti žolę, laukia kiti darbai. Anykščių krašte šiemetis sodų žydėjimas, pasak J.Janišiaus, lyginant su pernai, pavėlavo maždaug trimis savaitėmis. Jis sezono pradžią vertina vidutiniškai.

„Žydi, bet vidutiniškai, ne taip gausiai, kaip būdavo. Šiemet sodai žydi dar pačioje gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Pernai sodai pražydo apie balandžio 29 dieną. „Matysim, ką turėsim, kai užmegs obuolius. Ar nenubyrės ir jie. Būna momentas, kad kai ant šakų jų per daug, tai obelis pati šiek tiek jų natūraliai atsikrato. O toliau dar priklauso, kiek jų neliks ir nuo gamtos sąlygų. Visko pasitaiko“, – patirtimi dalijosi AB „Ažuožerių sodai“ direktorius.

Jo teigimu, lietus sodams nepakenks, nepasemia, bet patys įvažiuoti su technika negali. Tikisi, kad darbai pasistūmės birželio pirmoje pusėje pagaliau pragiedrėjus orams.

Tuo tarpu luksnėniškių užsidegimą įdarbinti kamanes ilgametis sodininkas J.Janišius vertina teigiamai, nors nežino, ar tai bus amžina pagalba, nes ir kamanės gali nepateisinti lūkesčių.

„Gal ir gerai kamanės. Tegul bando. Esu matęs Lenkijoje, jie naudojo, bet kažkas ten nebeišeina, sunku pasakyti, kas netinka. Aš girdėjau, kad lenkų sodininkai kamanių pirko, bandė, mes važiuodavome pas juos mokytis, bet pastaruoju metu jie kamanių nebelaikė. Gal išnyko, neaišku. Paskui vėl iš naujo pirkti reikia. Tad, nors kamanės sodams yra tikrai gerai, ar jos pateisins įdėtas viltis, nežinau“, – kalbėjo patyręs sodininkas J.Janišius, pridurdamas, kad kamanės nemažai kainuoja, jas juk reikia įsigyti.

Apie kamanes

Žeminės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei. Motinėlių kūno ilgis siekia 20–23 mm, darbininkių – 11–17 mm, patinėlių – 14–16 mm. Krūtinės viršus apaugęs juodais plaukeliais. Paskutiniai motinėlių pilvelių nareliai apaugę gelsvais plaukeliais, darbininkės turi skersinę sodriai geltonų plaukelių juostelę.

Žeminė kamanė

Į žeminę kamanę labai panaši šilinė kamanė (Bombus lucorum). Dažniausiai šios dvi rūšys neatskiriamos. Šilinės yra smulkesnės nei žeminės kamanės.

Žeminės kamanės aptinkamos dirbamuose laukuose, soduose, natūraliuose biotopuose.

Peržiemojusios patelės lizdus paprastai įsirengia apleistuose pelių urveliuose, dažniausiai į pietus nukreiptuose šlaituose, sodybose, pamiškėse, pakrūmėse.

Šios kamanės noriai lanko įvairių augalų žiedus, tačiau dažniausiai jas galima pamatyti ant raudonųjų dobilų, notrelių, juodųjų serbentų, ežeinių.

Dėl neišrankumo ir gausių šeimų kai kuriose šalyse jos specialiai veisiamos ir naudojamos augalams šiltnamiuose apdulkinti.

Žeminių kamanių lizdus parazituoja puošniosios gegutkamanės. Pastarosios patelės, būdamos stipresnės, nugali aukų motinėlę ir užima jos vietą. Tuo pačiu priverčia vietines kamanes darbininkes prižiūrėti savo jauniklius.

Rekomenduojami video