Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba leido dalyje Dzūkijos regiono, kuriame prieš porą metų buvo priimti griežti kiaulių laikymo ribojimai ir jų turėjo nebelikti, vėl auginti kiaules savo reikmėms, nors ekstremali padėtis kol kas neatšaukta.

Griežti reikalavimai

Alytaus rajono buferinėje kiaulių maro zonoje kiaules galės auginti 7 iš 11 seniūnijų gyventojai. Prieš keletą metų dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmės jie iki tol augintas kiaules buvo priversti išskersti.

Dabar viename ūkyje leista laikyti ne daugiau nei 10 kiaulių. Paršelius galima įsigyti tik iš tų teritorijų, kuriose AKM nebuvo nustatytas. Jie turi būti suženklinti ir turėti veterinarijos pažymėjimą. Gyventojai, norintys auginti kiaules, leidimus privalės gauti iš veterinarijos tarnybos ir laikytis nustatytų biosaugos reikalavimų.

„Tie biosaugos reikalavimai yra tokie: tvartas ir mėšlidė turi būti aptverti arba turi būti aptverta visa teritorija, tvarte turi būti įrengtas dezomatas ir pasirūpinta, kad pašaliniai asmenys nepatektų į pastatą, kuriame laikomos kiaulės. Yra ir kitokių apribojimų – negalima šerti kiaulėms virtuvės maisto atliekų, žalios žolės ir runkelių lapų – visi pašarai turi būti termiškai apdoroti“, – vardijo reikalavimus Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius.

Trūksta paršelių

Alytaus rajono Ilgų kaimo ūkininkas Jonas Murauskis jau atkuria savo kiaulių fermą – į ją parsivežė pirmuosius dešimt nusipirktų paršelių. Tiesa, jų susirasti nebuvo lengva. Anot ūkininko, iš Alytaus rajono paršelių teko važiuoti į Jurbarko kraštą. Mat šiuo metu paršelių pasiūla yra menka, o paklausa – išaugo. Todėl šoktelėjo ir jų kainos – vienas paršelis šį pavasarį kainuoja nuo 60 iki 70 eurų.

„Gerai, kad Alytaus rajone žemdirbiai vėl galės auginti kiaules. Žinoma, reikia laikytis biosaugos reikalavimų, bet čia jau nieko nepakeisi - nesilaikysi, atsidursi toj pačioj vietoj“, - svarstė ūkininkas, pridurdamas, jog įvykdęs keliamus reikalavimus nuo balandžio 8 d. yra gavęs veterinarijos tarnybos leidimą atnaujinti kiaulių ūkį.

Ūkio savininkas anksčiau laikė 150 kiaulių. Dabar atkuriant turėtą verslą, jam reikia investuoti nemenką sumą pinigų. Būtų paprasčiau, jei valstybė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus, duotus tuo metu, kai jis prieš pusantrų metų išpjovė kiaules. Pasak ūkininko J. Murauskio, tuomet buvo pažadėta, kad už likviduotas kiaules jis kompensaciją gaus dvejus metus, tačiau pinigų sulaukė tik už vienerius, o už antruosius taip ir liko nesumokėta per 2,5 tūkst. eurų. „Man dabar šitie pinigai būtų paspirtis atkuriant kiaulių fermą“, - tikino ūkininkas, kaltindamas pažadų nevykdančią valstybę.

Pasak J. Murausko, keisčiausia, kad nors už likviduotas kiaules visi žadėti pinigai dar nesumokėti, bet už sugautus ar sumedžiotus šernus – vis dar mokama. Todėl jis tikino besijaučiąs apgautas. „Iš karto turėjo būti sumokėti pinigai. Vieną sumą sumokėjo, o antrosios mokėjimo termino neįvardijo. Kodėl taip daro?“ – retoriškai klausė ūkininkas.

Veterinaro išsilavinimą turintis J. Murauskis norėtų vėl kurti stambesnį kiaulių ūkį, turi sukaupęs pakankamai šio verslo patirties. Juolab kad ūkininkas nesusigundė jokiomis paramomis, kurios buvo siūlomos įsigyti gyvulius, ir nesusisaistė įsipareigojimais. „Būčiau gavęs pora tūkstančių eurų įsigyti gyvuliams. Atsisakiau - kam man to reikia. Tektų persėti laukus, griūtų visi ankstesni planai“, - teigė jis.

J. Murauskis sakė, kad toli gražu jau ne visi kaimynai ir anksčiau augino kiaules. O pažįstami augintojai po to, kai buvo priversti likviduoti kiaulių fermas, pasirinko kitas žemės ūkio kryptis, kai kurie paseno. Tad dabar kiaulininkyste domisi tik ištvermingiausi.

Augins iš naujo

Alytaus rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius VL sakė, kad prie kiaulių auginimo sugrįžti norėtų apie pusę buvusių laikytojų. Tačiau galutinį jų apsisprendimą lems daug sąlygų. Jeigu kiaulių augintojams bus keliami paprastesni reikalavimai, tai jų krašte žmonės vėl augins kiaules. Nors smulkių augintojų, kurie atkurs kiaulių ūkelius, labai daug nebus. Ypač, jei biosaugos reikalavimai ir toliau išliks tokie griežti, kaip stambiems kiaulių augintojams. Smulkūs ūkiai jų neįvykdys – per daug tada tektų investuoti. „Įmanoma viską padaryti, bet ar verta?“, - svarstė S. Supranavičius.

Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo, iš 280 šio krašto buvusių kiaulių augintojų, nukentėjusių nuo AKM, paskerdusių augintas kiaules ir pretendavusių į paramą, 41 jau praėjusių metų pabaigoje persiorientavo auginti kitus gyvūnus, daugiausia galvijus. Jie pasižadėjo trejus metus savo ūkiuose neauginti kiaulių. Dalis kiaules auginusių kaimo žmonių per draudimo laikotarpį jau nuseno ir tikrai nebeatnaujins šios žemės ūkio šakos, o jaunesnių žemdirbių planuose vietoj kiaulių kirba mintis auginti paukščius arba triušius.

„Alytaus rajone nebuvo daug stambių kiaulininkystės ūkių, todėl kelių metų draudimas auginti kiaules, labai didelės įtakos nepadarė“, - teigė S. Supranavičius, vis tik pripažindamas, jog dzūkai buvo įpratę prie kiaulininkystės, todėl šio krašto gyventojai negali taip lengvai susitaikyti, kad jų krašte vis rečiau kvepia rūkomos kiaulienos gaminiai.

Alovės seniūnijos (Alytaus r.) vyresnioji specialistė žemės ūkiui Asta Kisielienė, nuolat bendraujanti su kaimo žmonėmis, VL teigė, kad jau juntamas žemdirbių susidomėjimas kiaulių auginimu. Ūkininkai klausinėja, nuo kada kiaulių auginimas Alytaus rajone jau tikrai įteisintas, domisi sąlygomis. „Tie, kam reikalavimai nebus per sunkūs, manau, kiaules vėl augins“, - kalbėjo A.Kisielienė.

Po ilgokos pertraukos kiaules šį pavasarį leista auginti ir Varėnos rajono ūkininkams. Varėnos savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Danguolės Steiblienės turimais duomenimis, jau ir šiame krašte yra žmonių, nusipirkusių kiaulių. „Labai sunku dar prognozuoti, kiek atsiras kiaulių augintojų Varėnos rajone, ar pradėsime kiaules auginti iš naujo. Gal pusė buvusių augintojų grįš“, - svarstė D.Steiblienė.