Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Du ūkininkų suvažiavimai

Pirmąją liepos dieną skirtingose vietose vyko dviejų žemdirbiškų organizacijų suvažiavimai. Šeduvoje naują prezidentą rinko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Akademijos miestelyje apie problemas kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai.

Tarp abiejų renginių, kuriuos skyrė dešimtys kilometrų, migravo valdžios atstovai.

Palaiko išmokos

Bendrovių suvažiavime kalbėta ne tik apie džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Priimtoje rezoliucijoje konstatuota, kad didieji ūkiai nuolat puolami, o stambių prekinių ūkių pelningumas jau ketvirti metai iš eilės mažėja. Krinta ir pajamos už parduotą produkciją, nors išlaidos, netgi taikant pačias moderniausias technologijas, auga. Visas pelningumas per ketverius metus dėl sumažėjusių supirkimo kainų krito 4,4 karto, o pieno sektoriaus pelningumas per metus sumažėjo 9,7 karto. Nenuostolingai dirbti padėjo tik išmokos už plotus, gyvulius ir kita kompensacinė parama. Todėl kreipimesi į Seimą ir politikus prašoma skubos tvarka nepriiminėti kaip iš gausybės rago plūstančių pasiūlymų apriboti ar apmokestinti išmokas bei kitaip suvaržyti bendrovių veiklą. Tuo labiau kad padėties pieno sektoriuje, nepaisant nuolatinės paramos, stabilizuoti nepavyksta.

„Ūkininkų sąjungos suvažiavime diskutavome apie tas pačias problemas, kaip ir LŽŪB suvažiavime, tačiau šiandien kiekviena žemdirbiška organizacija antklodę tempia į save. Žemės ūkio rūmai atstovauja 48 organizacijoms ir suderinti jų visų interesus būna sunku. Negalime supriešinti smulkių ir stambių ūkių, nes jie visi sukurti legaliai, remiantis galiojančiais įstatymais. Galiu tik palinkėti gerų kainų, tada įtampos ir priešiškumo sumažės“, – kalbėjo Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas.

Susiskaldžiusi bendruomenė

A.Štombergas (P. Lileikio nuotr.)

ŽŪR pirmininkui iš dalies pritarė ir Andrejus Štombergas, Pauliukų ŽŪB vadovas, Anot jų, didžiausia bėda, žlugdanti ūkius, – žemdirbių susiskaldymas ir nenoras kooperuotis bei dirbti bendrai.

„Turiu 3 tūkst. sąlyginių galvijų ir 120 darbuotojų. Mane palaiko tik tai, kad pradeda veikti „Pienas LT“ kooperatyvas. Jei ne jis, gyvulių atsisakyčiau ir liktų augalininkystės ūkis su 12 darbuotojų“, – rėžė vadovas.

Panašios mintys sukasi ir Viliaus Kaikario, UAB „Šiaurės vilkas“, valdančios vieną iš moderniausių ir didžiausių karvių fermą ir pieno perdirbimo įmonę, galvoje. Jo manymu, reikėtų keisti paramos skirstymo sistemą – įvesti rodiklį, kad papildomi balai būtų skiriami už mokamus mokesčius. Jo paties fermoje šiandien kiekvienas primelžtas litras atneša 10 ct nuostolio.

V.Kaikaris (P. Lileikio nuotr.)

„Reikėjo paramos naujai perdirbimo įmonei modernizuoti. Apėjau visas galimas institucijas įrodinėdamas, kad kitaip bendrovė žlugs, žmonės liks be darbo. Pinigų negavau, nes man buvo pareikšta, kad formaliai negalima skirti lėšų bendrovei, veikiančiai trumpiau nei metus.“

Suvažiavime dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė atsakė, kad dėl vienos įmonės įstatymai ir tvarka nebus keičiami. Jei nori, V.Kaikaris gali kreiptis paramos tada, kai jo bendrovė pieną gamins ilgiau nei metus.

Parama yra

Žemės ūkio ministrė, tardama sveikinimo žodžius suvažiavimo dalyviams, papriekaištavo bendrovėms, kad jos kaltina valdžią, kuri esą jų nepalaiko.

„Bendrovių pajamos krito, tačiau didžiosios bendrovės palaikomos ne tik išmokomis. Derybose su perdirbėjais stengiamės, kad joms būtų mokama daugiau nei smulkiesiems ūkininkams, gaunantiems ES paramą. Matome, kad stambiuose ūkiuose daugėja melžiamų karvių, jie rengiasi sunkmečio pabaigai“, – sakė V.Baltraitienė.

Premjeras Algirdas Butkevičius pasveikino susirinkusiuosius ir pasakė, kad jam džiugu matyti ūkininkus mieste, kuriame baigė mokyklą.

A. Butkevičius (P. Lileikio nuotr.)

„Pasaulis sparčiai keičiasi. Turime suprasti, kad konkuruojame globalioje erdvėje ir esame maža šalis, orientuota į eksportą. 2013 m., kai produktus pardavinėjome Rusijoje, buvo kitos kainos ir pelningumas. Dabar iššūkis, kur parduoti 60 proc. pagamintos produkcijos. Visos kaimyninės valstybės iki 10 proc. jos išveža“, – sakė premjeras ir pastebėjo, kad Vyriausybė aktyviai dirba, kad atsirastų naujos rinkos, tokios, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija.

Globalus pasaulis

Anot A.Butkevičiaus, kai mes prašome paramos, Europos Komisija (EK) mums ant stalo padeda duomenis, daugiausia smulkių pieno ūkių, ir klausia, ar mes norime remti tokius neefektyvius ūkius, kurie niekada netaps prekiniais. Iš kitos pusės, EK po embargo Lietuvos ateitį vertino pesimistiškai, tačiau darbštiems lietuviams pavyko sumažinti galimą žalą valstybei.

„Matome, kad pavojų mūsų žemės ūkiui daugėja. Tai ne tik kritusio pieno ir grūdų supirkimo kainos, bet ir Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES. Dėl pastarosios priežasties greičiausiai ES parama sumažės anksčiau nei 2020 m., kai baigsis šis finansinis laikotarpis“, – ūkininkų suvažiavime kalbėjo Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Vienas iš pagrindinių klausimų, svarstytų ūkininkų suvažiavime, – pozicija dėl išmokų už pirmuosius 30 hektarų. Dėl to ir galutinė rezoliucija bus paskelbta šiandien, liepos 7 d., kai visi nariai išreikš nuomonę šiuo klausimu. J.Talmanto nuomone, smulkius ūkius būtina remti papildomomis išmokomis.

Suvažiavime dalyvavęs buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius laikėsi kitos nuomonės – didesnės išmokos smulkiems ūkiams tik iškreipė rinką ir iki 100 eurų už hektarą padidino žemės nuomos kainas. Estijoje, kur nėra tokios tvarkos, žemė nuomojama už 60–70 eurų už hektarą.

„Mes mokame socialinę paramą, nors turėtume skatinti gamybą. Ši politika mūsų ūkį nubloškė keletą metų atgal“, – teigė K.Starkevičius.

Naujas prezidentas

P. Lileikio nuotr.

Pagrindinis LŽŪBA suvažiavimo dienotvarkės klausimas – naujo prezidento rinkimai.

„Šis mano pranešimas paskutinis. Toliau į jokius asociacijos valdymo organus nebekandidatuosiu. To reikalauja spartėjanti pažanga, nauji iššūkiai. Tikiu, kad visus gali geriau suburti, įkvėpti nauji žmonės“, – baigdamas savo kalbą pabrėžė J.Kraujelis.

Ilgamečiam vadovui suteiktas garbės prezidento titulas. Naujuoju LŽŪBA prezidentu išrinktas Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, o LŽŪBA viceprezidentais – Alfredas Bardauskas ir Arūnas Grubliauskas, asociacijos direktoriumi perrinktas Jonas Sviderskis.

 

Rekomenduojami video