Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Donžuanas nusirito iki mirtininko kameros (2)

Abejingas žmogaus gyvybei, nes vien dėl turto klastingomis aplinkybėmis nužudė net tris artimus žmones. Tad kartu ir pavojingas. Tokią išvadą marijampoliečio Tado Viselgos (37 m.) byloje neseniai padarė Kauno apygardos teismas ir pasiuntė jį kalėti iki gyvos galvos. Nuteistasis kaltę neigia, bet ją įrodyti teismui padėjo liudytojų pasakojimai ir ekspertų išvados.

Mirtinas kokteilis

Pirmojoje šios publikacijos dalyje „Akistata“ pasakojo apie tai, kad, rodos, tvarkingoje, pilnoje šeimoje su jaunesne seserimi užaugęs Tadas Viselga, vėliau vedęs, bet po kurio laiko išsituokęs, nekrimtęs rimtesnių mokslų, nelegaliai užsiimdavęs automobilių bei patalpų remontu, du kartus teistas, puoselėjęs savo išvaizdą ir mėgęs pedantišką tvarką, turėjęs po kelias širdies drauges vienu metu, 2011-ųjų pabaigoje, Naujųjų išvakarėse, namie nužudė savo tėvą – slapta įpylė į alkoholio butelį psichotropinių medikamentų ir atnešė kambaryje su bičiuliu girtavusiam tėvui (53 m.). Šis kokteilio, neva aviečių trauktinės, išgėrė daugiau, tad po kelių valandų mirė sėdėdamas fotelyje, nes minėtų medikamentų ir alkoholio poveikis sustabdė širdį. O tėvo draugas Gintaras R. išgėrė mažiau, todėl liko gyvas.

Dabar teismas nustatė, kad Gintarui R. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tačiau pats jis ir po daugiau nei trejų metų liudydamas puikiai prisiminė, kaip tąkart Viselgų bute per trumpą laiką ir nuo mažo alkoholio kiekio jis, kaip niekada anksčiau, pasigėrė „mirtinai“ – staiga tapo mieguistas, vangus, negalėjo valdyti galūnių, tik protas dar veikė. Tuokart Gintaras R. keturiomis nuropojo nuo stalo iki bičiulio lovos...

Iškart po įvykio Gintaras R. manė vaišinęsis prastos kokybės trauktine, bet tuoj pradėjo įtarinėti Tadą Viselgą, nes išgirdo, kad mirusiojo giminaičiai jį įtarinėja: esą tėvas ir sūnus seniai nesutardavę, pykdavęsi, buvę net smurto tėvo atžvilgiu, be to, tėvas ne vienam sakęs įtariantis, kad jis sūnaus pamažu nuodijamas.

Tos kalbos pareigūnų tuokart nesudomino, kaip ir gyvo likusio Gintaro R. prasta savijauta. Jie po tų išgertuvių Viselgų bute net likučių buteliuose neieškojo, netyrė, nes niekam nešovė į galvą mintis apie galimus nuodus.

Specialistai giliai netyrė ir Tado tąkart staiga mirusio tėvo kūno – esą ūmi širdies problema, apsinuodijimas dideliu kiekiu alkoholio, ir tiek. Tik grupelė artimųjų per šio vyro laidotuves ir po jų vis šnabždėjosi, kad ši mirtis – mįslinga. Šitaip mąsčiusiems žmonėms keistai atrodė Tado aistra tėvo turtui, nenoras dalytis likusio didelio buto su nesantuokine tėvo dukra (dabar jau per 20 m.), su kuria Tadas buvo ir pažįstamas, ir pabendraudavo.

Sprogusi paslaptis

Ar po laidotuvių Tadą slėgė tėvo mirtis ir ar kankino kaltės jausmas, atsakytų tik jis pats. Bet vyras, kategoriškai neigdamas kaltę, parodymus ikiteisminio tyrimo metu dar davė, o teisme jau atsisakė kalbėti.

Iki teismo T. Viselga aiškino, kad lemtingąjį vakarą tėvui davęs „kažkokių vaistų iš stalčiaus“, nes tėvas jų paprašęs. Daugiau nieko nežinąs – tėvo nežudęs.

Visa tai Tadui dar kartą teko prisiminti jau tik po trejų metų, kai 2015-ųjų sausį T. Viselga, įtartas jau dėl trijų artimų žmonių nužudymo beveik vienodomis aplinkybėmis (tas pats psichotropinis medikamentas ir alkoholis kartu), jam pačiam nesitikint buvo suimtas.

Mat kaip tik tuo metu jau ne vieną savaitę Marijampolės policijos kabinetų duris nuolat varstė dviejų palaidotų marijampoliečių artimieji. Pirmoji šių moterų 2014-ųjų spalį buvo rasta negyva Balsupių tvenkinyje, netoli Marijampolės, o kita – gruodį – negyva savo buto vonioje. Moterų artimieji, negalėdami patikėti nelaimės ar staigios ligos versija, nuolat apie tai kalbėjo ir netrukus išsiaiškino, kad abi šias moteris gerai pažinojo tas pats vyras – T. Viselga.

Panašiu laiku į policiją kreipėsi ir viena T. Viselgos artima draugė. Ji liudijo esanti pabūgusi nuo Tado patikėtos jai paslapties, kaip jis tyčia klastingai numarinęs savo tėvą, bet įrodyti tai – neįmanoma. Tokiu pačiu būdu Tadas įkalbinėjęs šią širdies draugę nužudyti ir savo sutuoktinį – esą kam skirtis su juo, jeigu galima numarinti ir džiaugtis visu likusiu jo turtu, o nužudymo fakto niekas neišaiškintų...

Moteris nepatikėjo Tadu, nė nemanė savo sutuoktinio marinti ir kurį laiką nešiojosi šią Tado paslaptį savyje, kol, anot pačios, nebepajėgė ir pasipasakojo savo kolegei bei pamažu pradėjo tolti nuo Tado – bendraudavo jau tik telefonu. Galiausiai ji nuėjo į policiją. Turbūt labiausiai šią moterį paskatino minėtos Balsupių tvenkinyje rastos nelaimėlės tragedija – juk šios artimieji įtarinėjo Tadą, apie tai skelbė žiniasklaida, kalbėjo žmonės.

Kai dabar teismas paskelbė įrodęs T. Viselgos kaltę ir dėl dviejų jo draugių nužudymo, siekiant užvaldyti nors dalį jų turto, galima tik paspėlioti, kad galbūt bent antroji moteris, nužudyta gruodį, būtų likusi gyva, jeigu pareigūnams Tado paslaptį atskleidusi moteris būtų tai padariusi kiek anksčiau. Bet kaltinti jos negalima – juk išties ne kiekvienas patiki artimo žmogaus pasakojimais, juolab jeigu šie labiau primena tik filmuose matytas situacijas, o ne realų gyvenimą.

Dovanos ir gėlės

Jau minėta, kad T. Viselgos kasdienybėje, bent jau kelerius pastaruosius metus, visuomet figūravo kelios moterys – širdies draugės, mylimosios, meilužės. Tai patvirtino ir šios bylos tyrėjai, suradę ir apklausę keturias tokias moteris. Beje, kone visos jos buvo vyresnės už Tadą, kai kurios – net gerokai. Visos – išvaizdžios, kai kurios – pasiturinčios, kelios – iš grožio paslaugų sferos.

Vieną jų T. Viselgos artimieji laikė jo sugyventine – pavadinkime ją Brigita. Pora artimai bendravo  ne vienus metus. Moteris gyveno be sutuoktinio, turi du jau suaugusius vaikus. Brigita liudijo, kad Tadas jai buvo labai dėmesingas, paslaugus, dažnai dovanodavo gėlių, kvepalų ir kitaip lepindavo. Jos sūnui Tadas buvo nupirkęs net automobilį. Pora kartu negyveno, bet susitikdavo kasdien ir vienas apie kitą kone viską žinojo. Brigitos bute Tadas yra atlikęs ne vieną vyrišką darbą kaip tikras šeimininkas.

Anot Brigitos, abu turėjo planų ateityje gyventi kartu. Tadas darbuodavosi tai su tėvu (padėjo remontuoti mašinas), tai su pažįstamais asmenimis (remontavo butus). Iš savo uždarbio duodavo pinigų ir Brigitai.

Moteris negalėjo nieko blogo pasakyti apie savo mylimąjį, kai policijoje išgirdo, kuo jis įtariamas. Ji tikino niekada iš jokios detalės nesupratusi, kad Tadas šalia jos turi ir kitų moterų, su kuriomis bendrauja taip pat labai artimai. Bet čia Brigita melavo, nes byloje yra liudytojų parodymai apie šios moters rašytas žinutes kitai Tado draugei – šios prašyta ar net reikalauta atsitraukti.

Beje, pavydus buvo ir Tadas. Tai, anot Brigitos, bene vienintelė yda, kurią jis turėjęs.

Pažintis gatvėje

Liaudies išmintis byloja, kad pavyduoliai iš tiesų patys meilėje žaidžia kelis žaidimus iškart, todėl jiems atrodo, kad ir jų antroji pusė daro tą patį. Tado atveju ši išmintis taikli. Mat jis, turėdamas Brigitą, tuo pat metu aktyviai dairėsi į kitas.

Štai 2013-ųjų vasarą Tadas Marijampolėje susipažino su Zina (43 m.) – tiesiog pastebėjo vakare išvaizdžią, anot jo, gražiai apsirengusią moterį gatvėje ir stabtelėjęs pasiūlė ją pavežti. Moteris sutiko. Tadas sužinojo, kad ji gyvena Airijoje, tik parvykusi trumpų atostogų, o rytojaus dieną vėl išskrendanti. Abu apsikeitė telefono numeriais. Zina naują pažįstamą savo telefone pavadino Zuikeliu – įslaptino.

Apie Tadą moters artimieji nieko nežinojo, o pats jis vėliau pareigūnams teigė, kad jiedu kartais apsikeisdavo SMS žinutėmis, pasikalbėdavo telefonu – draugavo per atstumą.

O 2014-ųjų spalio 20-ąją, anot Tado, Zina jam paskambino vėl būdama Lietuvoje. Abu susitarė susitikti. Tadas, žinoma, nėrėsi iš kailio, kad sužavėtų moterį – nuvyko pas ją su rože, abu važiavo į kavinę, po to bendravimą pratęsė jo bute.

Zina buvo apsistojusi brolio šeimos namuose ir naująjį pažįstamąjį nuo jų slėpė, bet šie artimieji įtarė, kad kažkas Zinos gyvenime pasikeitę: ji buvo linksma, atrodė laiminga, džiaugsminga. Tai truko penkias dienas. O tada Zina... dingo.

Kitą dieną jos kūnas praeivio buvo pastebėtas Balsupių kaimo tvenkinyje. Įvykio vietoje buvo likusi moters rankinė ir nugertas brendžio butelis. Pirmasis įspūdis – moteris buvusi neblaivi ir arba įkritusi į vandenį, arba nusižudžiusi.

Tragedija prie vandens

Zinos artimieji patys daug nuveikė, kad būtų išaiškinta, kaip viskas įvyko. Mat jie Zinos naudotame jų telefone surado Zuikelio-Tado kontaktą ir nurodė jį policijos pareigūnams kaip žmogų, paskutinį bendravusį su Zina. Šis vėliau aiškino tik vežiojęs Ziną pas gydytojus Marijampolėje ir Kaune, taip pat į įstaigas, kur moteris tvarkėsi mirusios motinos dokumentus ir turto reikalus. Tadas negalėjo nuneigti bendravimo su Zina, tad tik pasakė pareigūnams, kad Zinos mirties išvakarėse jiedu susipykę, nes Zina iškėlusi jam pavydo sceną dėl Brigitos, dėl to neva prisigėrusi alkoholio ir buvusi nuvežta prie jos brolio namų, bet nenorėjusi į juos eiti, tad abu nuvažiavę prie tvenkinio.

Ten pora neva aiškinosi santykius, Zina, anot Tado, būdama girta, elgėsi audringai, kol paslydusi įkrito į tvenkinį ir pradėjo skęsti. Jis dar ieškojęs pagalio, kad paduotų nelaimėlei, tačiau moteris staiga panirusi po vandeniu – supratęs, kad nebeišgelbės. Todėl palikęs savo draugę tvenkinyje – išsigandęs, kad jis gali būti apkaltintas dėl nelaimės.

Bet tokie Tado parodymai buvo užfiksuoti ne iškart po įvykio, o tik praėjus trims mėnesiams, kai tyrėjai turėjo daugiau jį kaltinančių duomenų. O iki tol Tadas turbūt jautėsi vėl nebaudžiamas, kaip ir po tėvo staigios mirties.

Teismas nustatė, kad per tas kelias dienas, kai artimai ir ilgai bendravo su Zina, Tadas sužinojo, kad ji turinti daug pinigų, ir nutarė juos skubiai pasisavinti. Jam pavyko, nes Zinos artimieji po jos mirties rankinėje daug pinigų neaptiko. Stebėtasi, kur juos moteris galėjusi išleisti.

Artimieji taip pat stebėjosi, kad Tadas kalbėjo apie Zinos stiprų girtumą, nors ekspertai nustatė radę jos kraujyje vos kelias daleles alkoholio. Užtat aptiko kraujyje psichotropinio medikamento pėdsakų – to paties, nuo kurio 2011-aisiais buvo staiga ir stipriai apsvaigęs Tado tėvo sugėrovas Gintaras R.

Zinos artimieji negalėjo patikėti, kad ji galėjusi gerti stiprųjį gėrimą, kaip liudijo Tadas, nes paprastai ragaudavusi tik švelniųjų gėrimų, nevartodavusi ir spalvotų gaiviųjų gėrimų, o Tadas tikino, kad jų tuokart moteris daug gėrusi. Taip pat artimiesiems buvo neaišku, kodėl prie tvenkinio nebuvo likę Zinos aukštakulnių batelių pėdsakų – tarsi ji prie vandens būtų nunešta. Keista namiškiams buvę ir dėl to, kad porą dienų prieš mirtį Zina namie atrodžiusi kaip apsvaigusi, nes net dantų pastą sumaišiusi su tepalu kojoms...

Teismas nustatė, kad Tadas galėjęs pamažu svaiginti Ziną psichotropiniu medikamentu, įpiltu į gėrimus, paties pasiūlytus jai, o paskutinę dieną moteris jau tikrai buvo išgėrusi to paties mirtino kokteilio, kuris apnuodijęs ją ir pavertęs bejėge, galiausiai atėmęs sąmonę. Tuomet Tadas, anot teismo, vangią, apsvaigusią moterį įstūmė į tvenkinį nuošalioje vietoje, jos galvą panardino po vandeniu ir palaikęs taip paliko. Jis pasisavino moters turėtus per 2200 eurų ir mintyse jau šventė pergalę. Buvo įsitikinęs, kad teisėsaugininkai bus suklaidinti.

Kurį laiką taip ir atrodė.

Beje, Tadas, atlikęs juodą darbą prie tvenkinio, po to, kai Zinos brolis paskambino jam, ieškodamas prapuolusios sesers, o paskui dar bandydamas iškvosti ir apie Zinos mirtį, ir apie dingusius pinigus,  nepasidrovėjo atvykti į Zinos laidotuves ir sėdėti kartu su velionės šeimos nariais. Tuo metu savo dar vienai meilužei (kuri vėliau jį įskundė) jis spėjo pasigirti ėjęs į pažįstamos moters laidotuves su įspūdinga gėlių puokšte, kainavusia 60 litų...

Mirtis vonioje

Kaip minėta, dėl Zinos nužudymo Tadas buvo apkaltintas tik praėjus trims mėnesiams. Deja, per tą laiką žudikas spėjo numarinti dar vieną savo artimą draugę. Tik tada tyrimas buvo stipriai suaktyvintas – prikeltas dar ir tyrimas dėl Tado tėvo mirties „atsiradus naujoms reikšmingoms detalėms“.

Tuo metu, kai Tadas kasdien bendraudavo su savo Brigita, telefonu pasikalbėdavo su užsienyje gyvenančia Zina ir dar susitikinėdavo su viena kirpėja (gal dar ne visos žinomos ir bylos medžiagą kaupusiems pareigūnams), 2014-ųjų vasarį jis susipažino su dar viena marijampoliete kirpėja – Galina (37 m.), Rusijos piliete, visuomenininke (ji buvo rusakalbių klubo „Mozaika“ vadovė). Išsituokusi moteris artimai bendravo su netoliese gyvenančia savo mama ir užsienyje gyvenančia seseria, taip pat turėjo nemažai draugių.

Galinos butas buvo tame pačiame name, kaip ir Tado motinos, ir, beje, visai netoli namo, kuriame gyveno Tado mylimoji Brigita. Vyras stengėsi labai slėpti artimą draugystę su Galina, bet ši moteris, jos draugių nuomone, buvo stipriai įsimylėjusi Tadą ir džiaugėsi esą artėjančiomis savo vestuvėmis su juo.

Bet 2014-ųjų gruodžio 14-ąją, praėjus maždaug 10 mėnesių, per kuriuos Galina jautėsi labai laiminga iš meilės, ir praėjus beveik dviem mėnesiams nuo mįslingos Zinos mirties Balsupių tvenkinyje, Rusijos pilietė Galina buvo aptikta mirusi savo buto vonioje su vandeniu. Atrodė, kad moteris prigėrė besimaudydama (buvo nuoga).

Niekas iš Galinos artimųjų, kaip ir Zinos atveju, negalėjo patikėti, kad rimtomis ligomis nesirgusi ir gyvenimo džiugiais planais degusi Galina galėjusi staiga numirti ar nusižudyti.

Į Galinos draugą Tadą nukrypo jos artimųjų akys tada, kai jie sužinojo, kad prieš tris dienas iki savo mirties Galina už 60 000 litų (17 377 eurus) pardavusi savo butą Tadui (taip liudijo notaro patvirtinti dokumentai). Tačiau jokių pinigų po Galinos mirties jos namie nerasta.

Kaip tik tuo metu Tadas sukosi naujoje savo veikloje – pirko pigesnius butus, darydavo juose remontą ir parduodavo brangiau. O Galinai buvo melavęs, kad abu tuoksis ir nusipirks namą...

Beje, ir Galina, kaip ir Zina, Tado telefono numerį savo telefone buvo įsivedusi svetimu vardu – Edvardas. Matyt, to prašęs slapukas Tadas, žvelgęs toli į priekį.

Spektaklis prie durų

Ekspertai nustatė, kad Galina mirė ne prigėrusi vonioje, o dėl širdies ritmo sutrikimo, kurį sukėlė alkoholio ir psichotropinės medžiagos kokteilis. Taip pat nustatė, kad mažoje savo buto vonioje ši moteris negalėjo pati būti tokioje pozoje, kaip ji rasta – kojos iškeltos, o galva panirusi po vandeniu. Vadinasi, nelaimėlei „padėta“ panirti po vandeniu galbūt truktelėjus ją už kojų, jog atrodytų kaip skenduolė.

Galinos bute tyrėjai rado ir to mirtį nešančio medikamento pėdsakų, ir faktą, kad vartota alkoholio. Stipriojo – viskio, nors iki tol Galina, kaip ir Zina, šiek tiek išgerdavusi tik silpnų alkoholinių gėrimų.

Apkaltintas Tadas neslėpė kartą davęs Galinai vaistų, kai ji labai skundusis skausmais (beje, lygiai taip pat davęs tų pačių vaistų ir esą skausmo kamuotai Zinai – tad net keista, kad Tado moterims vis ką nors skaudėdavę...).

Viselga pats ir aptiko vonioje mirusią savo draugę. Manoma, šitai turėję pasitarnauti kaip jo nekaltumo įrodymas. Štai į ką tik nusipirktą Tado butą buvo pakviesti keli liudytojai, kai jis susiruošė laužti durų spyną. Bet vėliau Galinos draugės liudijo, kad Tadui laužti tų durų net nereikėję – jis gi pats turėjęs durų raktus. Šie vėliau buvo rasti Tado draugės Brigitos namie.

Veidrodis ir šukos

„Tado pomėgis – veidrodis, vanduo ir šukos“, – teisme sakė jo tėvo draugė, netikros Tado sesers mama. Tai reiškia, kad Tadas rūpindavosi tik savimi, savimi grožėdavosi, o sunkiau dirbti ir ilgiau laukti gero uždarbio nenorėdavo.

Prastai apie Tadą teisme atsiliepė ir kai kurie kiti jo tėvo giminaičiai, vis kartodami, kad Tadas buvo ir su peiliu rankoje šokęs prieš savo tėvą, ir net šovęs. Tik geros širdies tėvas nesiskųsdavęs ir tuoj pat atleisdavęs savo vieninteliam sūnui.

Suėmus Tadą, dar buvo įtarimų, kad jis gali būti panašiai numarinęs ir savo senelius, nes šie abu mirė gana greitai po savo sūnaus, Tado tėvo, mirties. Jie anūką labai mylėję, bet kartu ir bijodavę jo. Savo turtus seneliai paliko taip pat Tadui.

Beje, Tadas labai dažnai nuvykdavo ir prie tėvo kapo, ir prie senelių, gražiai ten tvarkėsi. Ir savo moteris neretai ten nusiveždavo. Galbūt tokiu elgesiu jis tikėjosi įdiegti aplinkiniams, kad niekaip negalėtų būti artimųjų žudikas. Bet tai tik spėlionės.

Teisėsaugininkai, surinkę įvairių faktų, nekaltino T. Viselgos savo senelių nužudymu, tad ir teisme apie tai nesvarstyta. Tiesa, pripažintas faktas, kad gydytojai Tado senelei pagal receptą neseniai buvo paskyrę būtent tų medikamentų, kuriais Tadas nuodijo artimus žmones.

O dėl tėvo ir dviejų artimų draugių nužudymo, kaip jau minėta, teismas nusprendė priešingai, nors pats kaltinamasis kaltės nepripažino. Teismas pažymėjo, kad T. Viselga dar iki teismo kaitaliojo savo parodymus, pritaikydamas juos pagal naujai sužinotus bylos faktus.

Ar šis mąstantis ir gudraujantis dviveidis kitokį nuosprendį, nes šį jau apskundė, išgirs Apeliaciniame teisme, paaiškės kiek vėliau.

Tik faktai:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. Viselga pareigūnų buvo raginamas sutikti dėl tyrimo melo detektoriumi, tačiau suimtasis kategoriškai atsisakė. Kodėl, galima tik spėti.

Teismas T. Viselgai skyrė kalėjimo iki gyvos galvos bausmę – tokią pat bausmę trijų žmonių žudikui prašė skirti ir kaltinę prokurorai.

Iki šiol T. Viselga buvo teistas du kartus – už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą (Lietuvoje) ir už  disponavimą vogtu turtu (Vokietijoje).

Dėl įvykdytų trijų nužudymų teismas įpareigojo T. Viselgą atlyginti aštuoniems nukentėjusiems asmenims padarytą žalą –  sumokėti jiems iš viso per 206 000 eurų.

Nuteistojo motina nenusisuko nuo sūnaus – būtent ji pasirūpino pasamdyti advokatą savo įklimpusiai atžalai.

Pabaiga.

 

Irena ZUBRICKIENĖ

Rekomenduojami video