Nepažįstamiems jis – patrauklus, tvarkingas, galantiškas. Pažįstamiems – dviveidis, gebantis giliai įskaudinti. Jo dėmesio sulaukusioms moterims – paslaugus, svaiginantis komplimentais ir dovanojantis gėles. Visa tai – apie marijampolietį Tadą Viselgą (37 m.), jau trečius metus gyvenantį nelaisvėje. Atrodo, laisvės šis vyras nebeišvys niekada.

Iki gyvos galvos

Jeigu balandžio pradžioje būtų įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo nuosprendis Tadui Viselgai, šis iki pat savo gyvenimo pabaigos būtų vadinamasis mirtininkas, nes teismas nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos. Tačiau pakeisti nuosprendį dar gali Apeliacinis teismas, mat T. Viselga jau pateikė jam savo apeliacinį skundą.

Anksčiau du kartus už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą (Lietuvoje) ir disponavimą vogtu turtu (Vokietijoje) labai švelniai nuteistas T. Viselga, kadaise įgijęs vidurinį išsilavinimą ir daugiau mokslų nesiekęs, sukūręs šeimą, bet vėliau išsituokęs, pastaruoju metu neturėjęs oficialaus darbo ir jo neieškojęs Darbo biržai tarpininkaujant, kategoriškai neigia nužudęs 3 žmones – savo tėvą ir dvi mergintas moteris, tačiau Kauno apygardos teismas paskelbė įrodęs tai. Užtat trigubam žudikui ir skirta kalėjimo bausmė iki gyvos galvos.

Skelbdamas nuosprendį, teismas apibendrino, kad T. Viselga visus tris labai sunkius nusikaltimus įvykdė šaltakraujiškai, gerai apgalvotai ir organizuotai, iš anksto tam ruošėsi, o išaiškėjus – nė kiek neatgailauja. Taigi ciniškas elgesys parodė, jog vyras visiškai negerbia įstatymų ir kitų žmonių teisių, yra abejingas žmogaus gyvybei, tad kartu ir pavojingas.

Žudė dėl turto

Teismas nustatė, kad visus tris savo artimus žmones T. Viselga nužudė siekdamas naudos sau – jų turto. Vyras stengėsi visų jo pasmerktųjų mirtį imituoti kaip nelaimingą nutikimą, ir atrodė, kad veikia gudriai, tačiau iš tiesų veikė kvailai: jis suklydo darydamas esminį žingsnį, visas tris aukas paversdamas bejėgiškos būklės, nes į mirtį pasiuntė „pavaišinęs“ jas mirtinais alkoholio ir tos pačios rūšies psichotropinių medikamentų kokteiliais. Budelis buvo gerai išstudijavęs tų medikamentų poveikį žmogui, žinojo, kad gana greitai nebelieka tos medžiagos pėdsakų žmogaus organizme, o nuo medikamentų, sumaišytų su alkoholiu, žmogų ištinka ūmus širdies veiklos sutrikimas. Tad paskui nelabai sunku įtikinti teisėsaugininkus, kad nelaimėlis mirė dėl turėtų širdies problemų.

Teismas, pasiųsdamas T. Viselgą kalėti iki gyvos galvos, dar apsunkino jo gyvenimą ir civiliniais ieškiniais: nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti net 8 asmenys (nužudytųjų artimieji), tad nurodyta jiems atlyginti patirtą bendrą turtinę ir moralinę žalą – iš viso per 206 000 eurų. Taip pat – grąžinti trims nukentėjusiems asmenims dalį neteisėtai pasisavinto nekilnojamojo turto ir grynųjų pinigų.

Aišku, visų ieškinių nuteistasis, gyvendamas mirtininko kameroje, niekada nebeatlygins, bet dalį – atlygins, nes teismas nustatė, kad T. Viselga turi turto – automobilį ir du butus.

Antrasis mirtininkas

Įdomu tai, kad teismas T. Viselgai tuo pačiu nuosprendžiu už pirmąjį nužudymą (tėvo) skyrė 16 metų nelaisvės bausmę, o už antrąjį – jau kalėjimą iki gyvos galvos, kaip ir už trečiąjį. Subendrinus galutinė bausmė tapo įkalinimas iki gyvos galvos.

Tai jau antras žudikas, šiais metais Lietuvoje nuteistas kalėti iki savo gyvenimo pabaigos. Pirmasis buvo Šiaulių apygardos teismo sausį nuteistas vadinamasis Kražių skerdikas Rimantas Bekintis (59 m.), Kelmės rajono gyventojas, 2014 metais per 3 dienas nužudęs 4 moteris. Nuosprendis Kražių skerdikui jau įsiteisėjo, nes net pats nuteistasis jo neapskundė. Apie tai „Akistata“ neseniai rašė.

Žinią labai slėpė

Gandai, kad Marijampolė turi esą serijinį žudiką, pradėjo sklisti 2015-ųjų vasario pradžioje, kai T. Viselga jau antrą savaitę buvo suimtas. Kalbėta, kad jis paskandinęs dvi savo drauges ir pražudęs tėvą. Visa tai vykę jau nuo 2011-ųjų gruodžio, tik teisėsaugininkai visus šiuos įvykius vadinę „savo mirtimis“ ir greitai užmiršę.

Marijampolės policija gandų nekomentavo. O Viselgų šeimos kaimynai vienas kitam perdavinėjo kalbas labai atsargiai, nes patys tuo netikėjo ir baiminosi būti apšaukti gandų skleidėjais.

Žinia apie serijinį žudiką sklido ir ne tik tarp T. Viselgos kaimynų – apie vyro suėmimą žinojo ne tik grupė Marijampolės teisėsaugininkų, bet ir nemažai T. Viselgai artimų žmonių, kurie kraupiais įtarimais vis pasidalydavo jau nuo pat 2011-ųjų gruodžio, kai tik mirė T. Viselgos tėvas. Dar aktyvesni jie tapo, kai 2014-ųjų spalį ir gruodį Marijampolėje staiga mirė dvi moterys (37 m. ir 44 m.), abi – artimos T. Viselgos draugės. Jos mirė gana panašiomis aplinkybėmis.

Kol Marijampolės policija žinią apie T. Viselgą kruopščiai slėpė, netrukus „gandai“ driokstelėjo kaip iš patrankos – iš Kauno apygardos prokuratūros. Vėliau į ikiteisminį tyrimą dėl trijų žmonių mįslingo nužudymo įsitraukė ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Tylus, gero veido

Dabar jau paskelbtas Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegijos priimtas nuosprendis T. Viselgai – proga detaliau pažvelgti, kokioje šeimoje ir kaip augo, kaip mokėsi, kuo domėjosi šis marijampolietis, pasvarstyti, kodėl tapo šaltakrauju žudiku, kodėl žmogaus gyvybę įvertino žemiau pinigų ir kito turto.

Daug kam nors kiek pažįstamas T. Viselga atrodė esąs visiškai nepanašus į galintįjį žudyti. Kaimynams jis buvo kultūringas, malonus žmogus, simpatiškas, tylus, ramus, paslaugus vyrukas, visuomet pabučiuodavęs kieme sutiktą savo motiną, užsiimdavęs automobilių dažymu, kaip ir jo velionis tėvas, butų remontu.

Tik geru žodžiu atsiliepiama apie T. Viselgos tėvus ir seserį.

Tadą paauglystėje mokę mokytojai „Akistatai“ teigė, kad jis tada niekuo neišsiskyrė iš daugybės bendramokslių nei ypatingais gabumais, nei itin blogu elgesiu, o motina, pedagogė, juo labai rūpinosi. Berniukas buvo tylus, uždaras, nelinkęs į draugystes. Kartais nemaloniai nustebindavo savo žvilgsniu iš pasalų.

Viena klasės draugė pasakojo prisimenanti, kaip paauglys Tadas, su draugu pavogęs dolerių iš tėvų, nupirko kelias labai brangias lėles Barbes ir padovanojo jas patikusioms klasės draugėms. „Tai buvo tikras kriminalas!“ – teigė jauna moteris, dar pridurdama vėliau ne kartą girdėjusi kalbant, jog Tadą labai traukia draugystė su už jį vyresnėmis moterimis.

Tėvo mirtis – startas

Kai Tadas buvo dar nepilnametis, šeimoje įvyko lūžis – pradėjo sparčiai blogėti sutuoktinių tarpusavio santykiai. Vėliau Tadas dėl to kaltino tik tėvą – esą jis nieko daugiau nematydavęs, tik alkoholį. Bet kiti artimieji Tado tėvo Vidmanto Viselgos nebuvo linkę laikyti alkoholiku – esą išgerdavęs jis kaip ir dauguma kitų lietuvių. Dirbęs pavyzdingai automobilių remonto įmonėje, rūpinęsis savo tėvais, gyvenusiais kaime už Marijampolės, gražiai bendraudavęs su savo rato žmonėmis, buvęs darbštus.

Tiesa, paaiškėjo, kad V. Viselga antrą – neoficialią – šeimą sukūręs kitame mieste – jo jaunėlei dukrai dabar jau per 20 metų, ji gimusi, kai Tadas buvo paauglys.

Tado tėvai nutarė išsiskirti. Motina, dviejų aukštojo mokslo diplomų savininkė, išvyko uždarbiauti į Vokietiją (prižiūrėti ligotų senelių), tikroji Tado sesuo (irgi jaunesnė už jį) išvyko gyventi į kitą užsienio šalį, o Tadas liko gyventi su tėvu Marijampolėje.

Tado tėvas (53 m.) 2011-ųjų gruodžio 30-osios vakarą mirė būdamas namie, sėdėdamas fotelyje po neilgai trukusių išgertuvių su savo bičiuliu. Kaip tuokart teigė pats policininkus iškvietęs T. Viselga, tėvą jis prieš vidurnaktį aptikęs jau mirusį. Išorinių smurto žymių pareigūnai neaptiko, tad po kurio laiko tyrimas buvo nutrauktas. Bet V. Viselgos nesantuokinės dukros motina ir kai kurie kiti artimieji įtarė, kad prie tėvo mirties gali būti prisidėjęs Tadas. Tik įrodymų nebuvo.

Kaip dabar jau nustatė teismas, tėvas buvo pirmoji T. Viselgos pagaminto mirtino kokteilio auka, tik ilgai niekas to nežinojo. Anot vieno liudytojo teisme, būtent tėvo mirtis davė startą kitiems Tado nusikaltimams. Šie buvo įvykdyti po trejų metų, 2014-ųjų spalį ir gruodį, nes nenustatyto ir nesučiupto bei nesustabdyto žudiko apetitas stipriai užaugo.

Vienišas mergišius

Labai daug ką T. Viselgos, atrodydavusio kultūringai, nesisvaigindavusio alkoholiu, gyvenime reiškė moterys – mylimos arba tik įsimylėjusios jį.

Su savo žmona vyras gana greitai išsituokė. O kai nuskambėjo žinia, kad T. Viselga – žudikas dėl svetimų turtų, buvusiai žmonai beliko džiaugtis, kad laiku išsiskyrė jos ir Tado keliai. Mat dabar jaunosios Viselgienės artimieji paspėlioja, ar tik ne dėl įsivaizduojamų turtų Tadas buvo ją vedęs, mat žinojo, kad žmona turi artimų giminaičių turtingoje užsienio šalyje...

Po skyrybų vienišas likęs Tadas moteris kaitaliojo kaip pirštines. Vien šioje byloje liudijo 4 moterys, su Tadu artimai bendraudavusios, neskaitant dar dviejų nužudytųjų. Įdomu, kad dauguma tikrų ar tik apgaudinėtų Tado širdies draugių būdavo pastebimai už jį vyresnės. Mažiausiai dvi iš jų dabar jau ir savo 50-metį atšventusios. Čia darbo turbūt turėtų psichologai, vertindami šio vyro aistrą vyresnėms moterims. Greičiausiai pasakytų, kad kažkuriuo laikotarpiu Tadui labai trūko motinos dėmesio, nors iš šalies atrodė, kad pedagogė – rūpestinga mama.

Taip pat įdomu, kad Tadas savo vyrišku dėmesiu galvą sukdavo kelioms moterims vienu metu. Ne viena jų žinodavo apie esančią konkurentę – vienos ranka numodavo, o kitos keldavo pavydo scenas.

Beje, Tadas domėjosi tik išvaizdžiomis, savimi besirūpinančiomis moterimis. Ne viena jų – grožio paslaugų teikėja. Apie tokias manoma, kad jos ir savo kūno grožiui, aprangai, aksesuarams skiria daug dėmesio – vadinasi, yra turtingos.

Meilužė nebetylėjo

Deja, dabar jau galima sakyti, kad moterys donžuaną Tadą ir pražudė. Mat viena jų, anot pačios, nebegalėjo ilgai laikyti savyje Tado jai atskleistos šiurpios paslapties, tad pasipasakojo kolegei, o ši, negalėdama patikėti, kad galantiškasis Tadas nužudęs savo tėvą, vėliau patarė draugei kreiptis į policiją. Pirmoji moteris dar kurį laiką delsė įskųsti Tadą, tačiau su juo artimą ryšį nutraukė – bendraudavo jau tik telefonu. Bet kai po kelių mėnesių netoli Marijampolės esančiame Balsupių kaimo tvenkinyje 2014-ųjų spalį buvo aptikta negyva moteris, Tado artima draugė, o gruodį – dar viena Tado mylimoji, esą paskendusi savo buto vonioje, buvusi meilužė jau kreipėsi į policiją ir pasidalijo ir turima informacija, gauta iš paties Tado apie jo tėvo mirtį, ir savo įtarimais dėl abiejų moterų mirčių. Štai tada Tadas netrukus buvo suimtas, nes juo susidomėję Marijampolės policininkai gavo žinią, kad vyras ketina tuoj išvykti į Vokietiją. Nuo tada (2015-ųjų sausio) T. Viselga ir gyvena už grotų, o pareigūnai ištyrė visus tris iki tol buvusius mįslingus mirties atvejus. Tyrimo žingsniai tarsi vedė atgal į 2011-uosius, mat po antrosios moters staigios mirties 2014-ųjų gruodį kiek vėliau buvo nustatyta, kad visose trijų žmonių mirtyse figūruoja tas pats psichotropinis medikamentas (dėl suprantamų priežasčių „Akistata“ vengia skelbti konkretų medikamento pavadinimą).

Mirtinos išgertuvės

Kaip ir kodėl T. Viselga nužudė savo tėvą?

Anot teismo, 2011-ųjų gruodžio 30-ąją Tadas su tėvu buvo nuvažiavę pas tėvo bičiulį Gintarą R. į šio garažą netolimame kaime. Vakarop grįždami Viselgos Gintarą R. parsivežė į savo butą. Tadas kartu su vyrais prie stalo nesėdo. Šie gurkšnojo alų ir turėjo nusipirkę butelį aviečių trauktinės.

Abu vyrai girtavo neilgai, nes nuo trauktinės, Tado atneštos jiems iš virtuvės, staiga abiem pasidarė nesveika. Beje, trauktinės butelis buvo prasuktas, ir Tadas užsiminė, kad pats jos sau truputį įsipylęs. Apsvaigęs svečias tuoj keturiomis nuropojo pamiegoti į kitą kambarį, o V. Viselga liko prie to paties vaišių stalo. Tadas buvo savo kambaryje. Gintaras R. sakė labai stebėjęsis savo savijauta – esą išgėręs gana nedaug alkoholio, o šis kažkodėl staiga atėmęs kojas ir rankas, ir galimybę kontroliuoti save, nors proto neatėmęs; vyrui buvo silpna, marino miegas.

Po kokių trijų valandų pabudęs Gintaras R. jautėsi jau geriau, tad atsikėlė. Jis pastebėjo, kad fotelyje sėdintis buto šeimininkas – lyg negyvas. Tai jis pasakė Tadui.

Buvo iškviesti medikai. Jie konstatavo V. Viselgos mirtį. Atvyko ir keli policininkai. Jie vadovavosi medikų pirmine išvada, kad V. Viselgai staiga sustreikavusi širdis, tad gėrimo likučiais butelyje policininkai net nesidomėjo. Jokių vaistų ant stalo nebuvo, jokių įtarimų nekilo – mirusiojo sūnus Tadas labai išgyveno, jaudinosi, gailėjosi tėvo.

Niekas iš pareigūnų tuokart neanalizavo ir Gintaro R. blogos savijautos priežasčių – svarbu, kad žmogus gyvas. Pats jis svarstė, kad ragavęs nekokybiškos trauktinės. Taip viskas ir nutilo.

Tėvas vis glostė

Per V. Viselgos laidotuves kai kurie artimieji šnabždėjosi įtariantys, kad tėvą nunuodijęs esą dviveidis Tadas, tačiau įrodymų nebuvo. Giminaičiai vardijo faktus, liudijančius ne Tado naudai: jiedu su tėvu jau seniai nuolat pykdavęsi, Tadas vis reikalaudavęs pinigų, įkalbinėdavęs parduoti didelį šeimos butą ir pirkti du mažesnius abiem atskirai, bet V. Viselga nesutikęs. Giminaičiams žinoma, kad „gerasis“ Tadas ne kartą ir mušęs tėvą, o kartą į jį net šovęs, tik nepataikęs. V. Viselgos pirmagimis vagiliaudavęs iš šeimai artimų žmonių, iš tėvo draugo, tačiau tėvas po to tik atlygindavęs visus nuostolius ir policijos kaltinimų sūnus išvengdavęs.

Gali būti, kad toks glostantis tėvo elgesys su sūnumi, išklydusiu iš doro gyvenimo kelio, augino Tadui sparnus ir supratimą, kad jis nebaudžiamas.

Teismas, vadovaudamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad T. Viselga kurį laiką nepastebimai svaigino savo tėvą psichotropiniais vaistais, kurių buvo gavęs greičiausiai iš močiutės, kol galų gale padarė su tais medikamentais mirtiną kokteilį ir daugiau tąkart gėrusį tėvą pražudė, o jo bičiulį, kuris išgėrė mažiau, tik apsvaigino.

Anot teismo, tai keliems artimiems žmonėms buvo papasakojęs ir pats Tadas, o šie vėliau jau liudijo ir teisme.

Be ekshumacijos

Tėvas buvo nužudytas dėl to, kad jam, Tadui, liktų didesnioji nemenko šeimos buto dalis. Dar ir netikrą seserį Tadas ragino atsisakyti savo dalies, netgi baugino, bet vėliau sumokėjo jai kelis tūkstančius litų, kad neįsiveltų į teismus.

Beje, po V. Viselgos staigios mirties tyrimas buvo netrukus nutrauktas, o atnaujintas jis tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms – dėl įtarto nunuodijimo. Kalbėta ir apie tėvo palaikų ekshumaciją, tačiau ekspertai paaiškino, kad po tiek metų psichotropinės medžiagos pėdsakų suirusiame lavone nerastų.

Galbūt taip ir būtų likęs neįrodytas tėvo nunuodijimas, tačiau teismui labai pasitarnavo Gintaro R., tą lemtingą vakarą girtavusio kartu su V. Viselga, liudijimas. Vyras detaliai papasakojo, kaip tą vakarą jautėsi po aviečių trauktinės, o ekspertai patikino, kad būtent taip ir jaučiasi ta psichotropine medžiaga apnuodytas žmogus. Taip buvo įrodyta T. Viselgos kaltė klastingai nužudžius savo tėvą, kuris esą dažnai girtavęs ir teršęs butą, o pedantiškai tvarkingas sūnus dėl to tik įtūždavęs.

Pats T. Viselga kategoriškai neigia tąkart atnešęs tėvui ir jo bičiuliui prasuktą butelį trauktinės (su įmaišytais nuodais) – esą tai sugėrovo fantazijos. O dėl vaistų, tuokart duotų tėvui, sūnus neginčijo – esą tėvas pats paprašęs tų vaistų.