Netoli Pirčiupių, Dzūkijoje, įsikūrusį Dargužių miestelį seniai žino gurmanai. Vieni važiuodavo į jį pirkti ožkų sūrio, kiti – šilauogių. Dabar sūrininkas pabėgo ieškoti platesnių ganyklų, o į šilauogių plantaciją ir toliau būriais traukiama pasiskinti jaunystės uogų.

Tarsi fronto linija

Šiais metais uogų skynimo pradžią Dargužiuose paskelbė šūviai. Ne, NATO dalinys gyvenvietėje neįsikūrė, tiesiog pirmosios Lietuvoje šilauogių plantacijos įkūrėjui Petrui Basalykui teko įsigyti dujinę patranką, kad apsigintų nuo juodaplunksnių gurmanių – varnų. Tačiau ne veltui sakoma, kad šie paukščiai kaip reta protingi. Įsitikinusios, kad patranka šaudo tuščiais sviediniais, varnos kantriai suka ratus ir laukia progos prisilesti skaniųjų uogų. Taigi, plantacijos darbuotojai , be kitų darbų, dar turi pūsti sporto sirgalių dūdas, kabinti plėšrius paukščius vaizduojančias baidykles. Kitaip vargu ar liks, ką fasuoti sandėlyje.

Vis dėlto, pasak P.Basalyko, su varnomis susitarti lengviau, nei su kai kuriais uogų skynėjais, kuriuos jis vadina „akcininkais“. Prasidėjus sezonui, Dargužių šilauogių plantacijoje norintieji pigiau nusipirkti uogų gali dalyvauti akcijoje ir prisiskinti jų patys. Suskintų uogų kilogramas kainuoja 6 eurus, o „akcininkai“ moka 5 eurus. Ir, žinoma, valgo tiek, kiek telpa, kad atsipirktų sugaištas laikas ir degalai.

"Reka" veislės šilauogės subrandina gana dideles ir skanias uogas. M. Ambrazo nuotr.

Ne skina, o karpo

„Prie vartų pakabinome instrukciją, kaip elgtis šilauogių plantacijoje. Vis dėlto, norint pakeisti mūsų žmonių mentalitetą, prireiks dar ne vienų metų, – sakė pašnekovas. – Ant žemės randame primėtytų pusžalių uogų, nulaužytų šakelių. Būna, kad ne skina, o karpo sunokusias šakeles, kad būtų greičiau. Kai paklausiame, kodėl taip daro, aiškina manę, kad šilauoges galima skinti kekėmis kaip vynuoges“, stebėjosi P.Basalykas.

Kita vertus, uogininkas nenuleidžia rankų, po truputį „akcininkus“ auklėja. Jiems maloniai paaiškinama, kad uogas reikia skinti prilaikant šakutę ranka ir braukiant uogas nykščiu. Tuomet jos kaip kamuoliukai subyrės į saują. Vertingiausios visiškai sunokusios mėlynai nusidažiusios šilauogės. „Uoga turi būti mėlyna ir prie kotelio, tuomet ji bus saldi“, – ragindamas ragauti sakė P.Basalykas.

P.Basalykas džiaugėsi geru šių metų derliumi. M. Ambrazo nuotr.

Augina ir patys

Be abejo, šaukštas deguto kartais sugadina medaus statinę. Vis dėlto dorų ir sąžiningų žmonių daugiau. Pakalbinusi uogas renkantį pradinuką Matą sužinojau, kad uogas jis pirmiausia nuplauna ir tik tada valgo. Taip jį išmokiusi netoliese uogaujanti mama. Moteris sakė savų šilauogių jų šeimai užtenka tik vasarą pavalgyti, uogų žiemos atsargoms jie kasmet važiuoja į Dargužius. Prisiskina mažiausiai dešimt kilogramų uogų. Kadangi patys augina šilauoges, žino, kiek daug darbo ir priežiūros jos reikalauja, todėl pagarbiai elgiasi su krūmais.

Didelės investicijos

Sodininkas mėgėjas, kad ir kaip nertųsi iš kailio, tokio derliaus, kokį veda P.Basalyko šilauogės, niekada nesulauks. Nieko nuostabaus – kiekvienas iš 30 tūkstančių 10 hektarų plantacijoje auginamų krūmų yra nuolat laistomas. Vanduo kapsi iš prie šaknų esančios žarnos. „Šilauogėms mėgsta drėgmę, ypač kai nokina uogas. Du litrai vandens per dieną – mažiausia norma. Krūmus reikia tręšti, genėti, nuolat mulčiuoti durpėmis, palaikyti tinkamą apie 4 pH substrato rūgštingumą, – aiškino P.Basalykas. – Pavasarį šalnų metu visa plantacija purškiama vandeniu iš viršaus. Tai apsaugo žiedus ir užuomazgas. Retas kuris mėgėjas gali tiek investuoti į šilauogių priežiūrą.“

Giedrė Deltuvaitė kiekvieną skynėją supažindina su elgesio plantacijoje taisyklėmis. M. Ambrazo nuotr.

Pasak P.Basalyko, norint gauti gausesnį šilauogių derlių, prieš pat žydėjimą uogyne statomi aviliai su bitėmis, pasitelkiamos kamanės. Nors šilauogės yra savidulkiai augalai, panaudojant kamanes, uogų derlius padidėja 12–15 proc., uogos pasunkėja, kartu pagerėja jų kokybė, jos sunoksta 2–3 dienomis anksčiau. 1 hektaro plantacijai reikia 3–4 avilių (kai viename avilyje būna po 200 kamanių).

Užsidirba kantrios ir kruopščios

Uogas Dargužiuose skina ne tik „akcininkai“, bet ir įmonės darbuotojos, visi norintieji vasarą papildomai užsidirbti plantacijoje. Merginos mielai prisiduria prie stipendijos, o senjorės – prie pensijos. Vaikinų ar vyrų tarp skynėjų nebuvo matyti. Nieko nuostabaus, juk uogoms skinti reikia kruopštumo ir kantrybės.

Pasak P.Basalyko, yra pramoninių veislių šilauogių, kurias galima skinti kombainais. Dargužiuose auginamos šilauogės noksta ne vienu metu, tačiau pasirinktos veislės geros tuo, kad sunokusios uogos nenubyra, palaukia, kol sunoks visa kekė. Pakalbinu dideles gražias uogas skinančią Mariją Aliukonienę, kuri greit švęs aštuoniasdešimtmetį. Dzūkė sakė, kad tokias uogas skinti – didelis malonumas. Ji tikino negalėjusi patikėti, kad ateis metas, kai rinks ne mėlynes, o šilauoges. Pasak jos, šiais metais mėlynės nušalo, tad labai gerai, kad vietoj mėlynių galima prisirinkti šilauogių.

Vertingiausios šviežios

Per sezoną Dargužiuose priskinama 50–60 tonų šilauogių. Itin derlingos Reka veislės šilauogės. Pasak P.Basalyko, šios veislės šilauogių krūmai atsparūs šalčiams, nereiklūs. Jis priminė, kad šilauogių uogos – ypatingos. Jų sudėtyje yra įvairių veikliųjų medžiagų, kurios puikiai atkuria nervų sistemą, teigiamai veikia visą žmogaus organizmą. Žinoma, geriausia, jei uogos valgomos šviežios, tiesiai nuo krūmo. Kuo iš toliau vežtos šilauogės, kuo ilgiau jos buvo šaldytuvuose, tuo mažesnė maistinė jų vertė. Žinoma, žiemą pasirinkimo nėra, kas yra parduotuvių lentynose, tas gerai, mėgautis šviežiomis lietuviško derliaus šilauogėmis galime tik pusantro, du mėnesius. Beje, laukiantieji, kad uogos atpigs, nes Lietuvoje įveisiama vis daugiau šilauogių plantacijų, gali nepuoselėti tuščių vilčių. Šilauogės buvo ir liks vienos brangiausių uogų, nes didelė jų auginimo savikaina.

Kartu su mama ir tėčiu Mantas skinti uogų atvažiuoja kiekvieną vasarą. M. Ambrazo nuotr.

Šaldytos šilauogės

Šaldiklyje išlaikytų uogų cheminė sudėtis mažai keičiasi. Jos tokios pat naudingos, kaip ir šviežios.

Kad uogos neprarastų vertingiausių savybių, šilauoges rekomenduojama staigiai sušaldyti. Tuomet vandens kristalizacija vyksta greitai, susiformavę vandens kristaliukai mažiau pažeidžia uogas.

Prieš šaldant šilauoges reikia perrinkti, išrinkti labai mažas ir labai dideles, nuplauti vandens srove ir apdžiovinti. Tuomet vienu sluoksniu supilti ant padėklo ir dėti į kamerą, stengiantis, kad sušaltų kuo greičiau. Sušalusias išimti, supilti į indus ir laikyti -18 laipsnių C temperatūros šaldiklyje.

Galima šviežias uogas sutrinti su cukrumi ir užšaldyti. Cukraus dedama pagal skonį.

Naudingiausios šilauogių savybės

• Šilauogių uogose yra pterostilbeno, kuris mažina cholesterolio kiekį. Teigiama, kad pterostilbenas ypač naudingas tada, kai cholesterolio negalima sumažinti vartojant vaistus.
• Pektinai, kurių šilauogėse randama iki 5 proc., skaidulinės medžiagos reguliuoja medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, šalina radionuklidus.
• Bendras cukraus, organinių rūgščių, rauginių ir aromatinių medžiagų kompleksas gerina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina žarnyno darbą.
• Šilauogės saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažina jų infekcijų riziką. Atitinkami bioaktyvūs junginiai užkerta kelią bakterijoms, atakuojančioms sveikąsias ląsteles, kurios dengia šlapimo takų sieneles.
• Šilauogių uogos sukaupia daug cukraus (vidutiniškai apie 10 proc.), tačiau bendrame cukrų kiekyje vyrauja invertuotas cukrus, arba, kitaip sakant, monosacharidai, kuriuose 50 proc. sudaro fruktozė ir 49 proc. – gliukozė. Sacharozė sudaro mažiau negu 10 proc. bendro cukraus kiekio, todėl šilauogių uogos labai vertingos kaip dietinis maistas, ypač tinkantis sergantiesiems cukralige.