Žemdirbių bendruomenės sluoksniuose jau du mėnesius netyla kalbos ir pasipiktinimas dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. (NEKSVP). Lietuvos didysis žaliasis planas, kuriame svarbios užduotys bei priemonės numatytos ir žemės ūkio sektoriui, Vyriausybės buvo patvirtintas nesulaukus žemdirbių pritarimo. Vis dėlto dabar ši plano dalis yra peržiūrima.

Klausimas apšilimui – apie poveikį

Turbūt nėra abejojančiųjų, kad Lietuvos žaliojo plano tikslai yra geri. Viešojoje erdvėje pirmiausia akcentuojami įpareigojimai, kurie kažkieno nematoma ranka paskirstyti skirtingiems ūkio sektoriams.

Vis dėlto turime žinoti ir tai, kaip Didysis planas paveiks šalies ekonomiką, tarp jų ir žemės ūkį, socialinę sritį. Žemdirbiai kaip tik dėlto ir nuogąstauja, kad įpareigojimai dar labiau sumenkins šalies ūkių konkurencingumą Europos rinkoje. Dokumentą rengė kone visas Ministrų kabinetas, bet apie prognozuojamą poveikį – nė šnipšt.

Kad ir kaip būtų, toks vertinimas yra, jį Energetikos ministerijos užsakymu atliko taikomųjų viešosios politikos ir ekonomikos tyrimų bendrovė „BGI Consulting“. Ekspertų ataskaita, deja, nebuvo pristatyta visuomenei, nors ši ir nusipelno žinoti visą tiesą, o ne tik tą, kurią pateikia valdininkai.

Įžvalgos ne vien rožinės ir pūkuotos

Vertindami strateginio dokumento poveikį ekspertai žvelgė į kiekvieną sektorių ir visus kartu, keliais aspektais, NEKSVP įgyvendinimo laikotarpiu ir jam pasibaigus. Įžvalgos nėra vien tik rožinės ir pūkuotos.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tikėtinus nelabai džiugius momentus.

Planui įgyvendinti prireiks apie 10 mlrd. Eur viešųjų lėšų, tačiau realiai pritraukti numatytą ES struktūrinių fondų lėšų sumą gali būti sudėtinga. Tai reiškia, kad gali augti valstybės skola. Pagal modeliavimo rezultatus, tektų papildomai skolintis apie 3,5 mlrd. Eur.

Ekspertai prognozuoja, kad priemonių įgyvendinimo laikotarpiu (2021–2030 m.), tikėtina, pablogės Lietuvos importo ir eksporto santykis. Mat pagal planą finansuojamas investicinės veiklos augimas didins importinių prekių bei paslaugų paklausą, o teigiamas intervencijų poveikis dar nebus pasireiškęs.

Kaip planas paveiks žemės ūkį?

Pasak ekspertų ataskaitos, plano priemonės jų įgyvendinimo laikotarpiu žemės ūkio sektoriui turės švelnų teigiamą poveikį.

Dėl papildomų išlaidų būtų sukurta papildoma vartojimo prekių paklausa, todėl tikėtinas šiek tiek didesnis pridėtinės vertės augimas. Vėlesniu dešimtmečio laikotarpiu modeliuojamas nežymus efektas dėl likutinės paklausos.

Investicijos turėtų sušvelninti užimtųjų mažėjimo tendencijas. Ilguoju periodu plano priemonės didins kvalifikacijos kėlimo ir naujų specialistų ruošimo poreikį. Apskritai darbuotojų paklausa neturėtų mažėti, nes gamtai mažiau taršus žemės ūkis pritraukia daugiau darbo jėgos.

Žemės naudojimui ir miškininkystei makroekonominis poveikis, manoma, ilguoju laikotarpiu bus nereikšmingas. Tikėtinas prisitaikymo prie klimato kaitos poveikis būtų toks: augs draudimo paslaugas teikiantis sektorius, ekologinių produktų eksportas (nors įtaka žemės ūkio produktų eksporto apimtims apskritai neaiški), tačiau trauksis trąšų pardavimų rinka, gali mažėti lietuviškos medienos eksportas; žemdirbių sąskaita gali nežymiai padidėti gyvulininkystės industrija.

Pavėluotai, bet susėdo prie derybų stalo

Nors ir pavėluotai, sausio pabaigoje prie derybų stalo peržiūrėti įpareigojimų žemės ūkio sričiai su socialiniais partneriais susėdo Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijos.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas mano, kad nesusikalbėjimas įvyko dėl to, jog tam tikrą laiką darnus ministerijų veiklos ritmas ir bendradarbiavimas buvo sutrikę. Tai lėmė pertvarkos ir neramumai, ministrų kaita.

Dabar vyksta konstruktyvus pokalbis. Pasak A. Baravyko, nėra taip, kad žemdirbiai nepasitikėtų Žemės ūkio, Energetikos ir Aplinkos ministerijomis, tačiau norint suderinti pozicijas būtinas dialogas. Susėdus šnekėtis prie vieno stalo aiškėja, kad žemdirbių atstovai ne visada teisūs.

Peržiūrimos žemės ūkio sektoriui numatytos priemonės, kurias įgyvendinus iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiai būtų sumažinti 4,4 mln. t CO₂ ekvivalento. Tokių priemonių numatyta šešiolika.

Dėl dalies priemonių diskusijų nekyla, kai kurie politiniai sprendimai jau realizuoti. Su vadinamuoju „Grigeo paketu“ padidės oro taršos mokestis stacionariems taršos šaltiniams (didiesiems gyvulininkystės ūkiams, turintiems taršos leidimus). Manoma, kad veiksmingi bus finansiniai mechanizmai, bus kelios tokios savanoriško dalyvavimo priemonės, skatinančios ūkininkus mažinti mineralinių trąšų naudojimą.

Daugiausia diskusijų kyla dėl ketinimo atsisakyti aplinkai žalingų mokestinių lengvatų, taikomų žemės ūkio veikloje naudojamam transportui, degalų normų technologinių kortelių ir skiriamo beakcizių degalų kiekio peržiūros.

Svarstoma koreguoti kai kurias priemones ar keisti jas alternatyviomis. Alternatyvos yra galimos, tik svarbu pasiekti tą patį galutinį efektą. Tai reikės pagrįsti teoriniais skaičiavimais.

Lieka neišsklaidytų abejonių

Derybos vyksta, tačiau žemdirbių asociacijoms kyla dar daug abejonių.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos (ŽŪBA) direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas atkreipia dėmesį, kad yra du derybiniai aspektai: tai pačios politinės priemonės, kuriomis siekiama mažinti išmetamus ŠESD kiekius, ir skaičiai – kiek sumažinti išmetamus CO₂ kiekius, kiek anglies „užrakinti“ dirvožemyje. Žemės ir miškų ūkio kompensavimo galimybės pasitarnautų visai šaliai.

ŽŪBA pripažįsta, kad žemės ūkis turi dalytis pastangomis su kitais sektoriais, tačiau mano, kad, palyginti su transporto sektoriumi, našta paskirstyta neproporcingai. „Norėtume matyti CO₂ sumažinimo skaičius, dalyvauti skaičiavimuose, matyti, koks turinys slypi už skaičių“, – sako E. Pranauskas. Jis pažymi, kad dabar sunku diskutuoti, kai prabylama apie skaičius, nurodomi du trys žmonės. Metodikos gali būti taikomos įvairiai. Todėl asociacija pasisako už tai, kad skaičiavimuose dalyvautų Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto atstovas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis kelia klausimą dėl galimybės ūkiuose plėtoti atsinaujinančios energetikos projektus – ne tik savo ūkio reikmėms, bet ir siekiant parduoti energiją. Iki šiol buvo taip, kad žalia šviesa buvo uždegta verslininkams, be ne tiems, kurie turi ir žemės, ir žaliavos atsinaujinančiai energijai gaminti. Atsakingos ministerijos tvirtina, kad požiūris yra jau pasikeitęs.

Irma DUBOVIČIENĖ