Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Derliaus netekę ūkininkai laukia Briuselio malonės

Panevėžio rajono žemdirbių skundus dėl paskandinto derliaus ir ežerais bei pelkėmis virtusių laukų išklausęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pakvietė apsišarvuoti kantrybe ir laukti Europos Komisijos (EK) palankumo. EK vadovas Jeanas Claude’as Junckeris mūsų prezidentei pažadėjo, kad nuostoliai bus atlyginti. Neilgai trukus turėtų paaiškėti, ar Briuselis iš tikrųjų ras lėšų nuo gamtos stichijos nukentėjusiems žemdirbiams padėti.

Guodėsi pažadais

Prieš susitikdamas su ūkininkais Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastate žemės ūkio ministras apsilankė Ėriškių žemės ūkio bendrovėje. Ėriškiečių ir kitų žemdirbių išsakytos bėdos buvo panašios – pražuvęs derlius, išplautas grūdų glitimas ir baltymai, nepasėti žiemkenčiai, ežerais ir pelkėmis virtę laukai. Be gamtos stichijos sukeltų rūpesčių, žemdirbiai išklojo ir kitus savo skaudulius.

„Jeigu turėtume maišą pinigų, atrištume ir atlygintume visus patirtus nuostolius. Deja, lėšų nėra“, – žemdirbių guosti neskubėjo B.Markauskas. Jis pats pasiguodė, kad ne pačiu geriausiu laiku tapo ministru. „Kaimo plėtros programos biudžetas pustuštis: investicinė parama senka, stinga 172 mln. eurų ekologinėms išmokoms ir kompensacinėms subsidijoms už nenašias žemes. Nepagailėjo ir dievulis – 40 metų nebuvo tokios gamtos stichijos, nusiaubusios žemdirbių laukus“, – liūdnai konstatavo žemės ūkio ministras.

Jis bent pasidžiaugė, kad Vyriausybė vieningai sutarė skelbti šalyje ekstremaliąją situaciją. Buvo konstatuota, kad Lietuvoje apsemta apie 140 tūkst. hektarų laukų, nenuimta apie 30 proc. derliaus.

„Visi supranta, kad dėl gamtos stichijos nuostoliai dideli, bet ar jie bus atlyginti? Vilties yra, nes Europos Komisijos vadovas mūsų prezidentei pažadėjo, kad ras lėšų kompensacijoms. Tik nežinia, iš kokio fondo galėtų būti paimti pinigai. Tokia pati situacija Latvijoje, gal dar prisidės Estija, Suomija, Švedija ir Danija. Kai kreipsis daugiau šalių, Europos Komisijoje bus lengviau priimti sprendimus“, – vylėsi svečias iš Vilniaus.

Jeigu Briuselis palaimins, europinėmis lėšomis būtų kompensuojama ne daugiau kaip 70 proc. patirtų nuostolių. Kol kas nenuspręsta, pagal kokią metodiką bus skaičiuojama žala.

Žemės ūkio ministras patikino, kad nei Nacionalinė mokėjimo agentūra, nei viešoji įstaiga „Ekoagros“ nereikalaus nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų, kurias už 200 eurų išduoda Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Pasigedo fondo

B.Markauskas paragino ūkininkus susirūpinti rizikos valdymo fondo steigimu. Tokia mintis brandinama jau kelerius metus, tačiau kol kas ji neduoda vaisių.

„Akivaizdu, kad klimato pokyčiai sukelia vis daugiau problemų. Klimatologai perspėja, kad gamtos stichijos greičiausiai kartosis vis dažniau ir didesniu mastu. Turime tam ruoštis. Reikia galvoti apie rizikų valdymo fondą. Jo modelį ir veikimo principą mes parengsime, reikės tik ūkininkų pritarimo. Prievartos, aišku, nebus – jeigu nepritarsite, fondo nebus. Jeigu prieš trejus ketverius metus būtume pradėję kaupti lėšas ekstremaliems atvejams, šiemet būtume galėję padėti nukentėjusiesiems. Čia labai svarbus tarpusavio solidarumas“, – kalbėjo jis.

Ūkininkų manymu, nėra prasmės jiems vieniems steigti tokį fondą, jeigu neprisideda valstybė. Žemės ūkio ministras sutiko, kad savo indėlį į rizikų valdymo fondą turėtų įnešti ir grūdų supirkėjai bei perdirbėjai, taip pat ir valstybė.

„Labai norėjau, kad mes sulauktume 2020 metų, kai greičiausiai bus leista tokius fondus finansuoti europinės paramos lėšomis. Bet situacija verčia jau dabar imtis veiksmų“, – sakė B.Markauskas.

Pramoga virsta nuostoliais

Panevėžio rajono ūkininkai nepraleido progos priminti itin opios šio krašto problemos – laukinių gyvūnų daromos žalos. Čia žemdirbių pasėlius niokoja ne tik elniai, stirnos, šernai, bet ir stumbrai.

Šių girių galiūnų padarytus nuostolius atlygina valstybė, o dėl kitų žvėrių eibių tenka kautis su medžiotojais ir Panevėžio miškų urėdija, kuri valdo daugiau nei 10 tūkst. hektarų profesionalios medžioklės plotų.

„Kai per pasėlių lauką praeina penkiasdešimties elnių banda, derliaus nelieka. Žirnius taip sutrypė, kad neliko ką kulti. Žūtbūt reikia mažinti elnių populiaciją. Elniai jau nuo pavasario niokoja laukus, o jų pateles galima medžioti tik nuo spalio 1 dienos“, – keisti medžioklės tvarką siūlė ūkininkas Jonas Kaušakys.

Kiti ūkininkai piktinosi, kad elnių specialiai daug priauginama komercinei medžioklei. Kažkam tai pramoga, o žemdirbiams – vieni nuostoliai.

B.Markauskas pažadėjo išsakytas problemas aptarti su aplinkos ministru. „Gal reikalai pajudės, kai bus leista žemės savininkams ir ūkininkams suformuoti medžioklės plotą. Tai dabar siūloma įteisinti“, – sakė jis.

Prašė neperlenkti lazdos

Panevėžiečiams neduoda ramybės ir mokesčių klausimas. „Reikia kalbėti ne tik apie šių metų nuostolius, bet ir apie žemės ūkio ateitį. Kaip ūkininkausime toliau, jeigu mokesčiai auga, išmokos už hektarą mažėja, o dar ir melioracijos įrenginius norite mums perduoti?“ – žemės ūkio ministrą klausimais prie sienos rėmė stambaus augalininkystės ūkio savininkas Ovidijus Pečeliūnas.

B.Markauskas gynėsi, kad jis visada buvo ir bus žemdirbių pusėje, tačiau prašė neperlenkti lazdos. „Reikia prisidėti prie biudžeto. Jeigu pelno nebus, nemokėsite. Remiantis praėjusiais metais deklaruotomis žemdirbių pajamomis, 15 proc. pelno mokestį būtų reikėję mokėti tik 1 167 ūkio subjektams. Tai tikrai nedaug ūkių. Žinome, kad yra ūkių, kurie pajėgūs mokėti“, – dėl Vyriausybės ūkininkams didinamų mokesčių prašė nepurkštauti jis.

Viceministro neatleis

Javų augintojas Mikas Pačekajus skundėsi, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra esą be reikalo švaistosi sankcijomis, pasakojo, kokie nemalonumai gresia jo ūkiui. Kiti ūkininkai priekaištavo Nacionalinei žemės tarnybai dėl netvarkos valstybinės žemės valdymo srityje ir kt.

Žemėtvarkos klausimai nuolat bado akis. Žemės ūkio ministrui dabar tenka aiškintis dėl savo pavaldinio viceministro Artūro Bogdanovo. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.

VTEK nurodė, kad A.Bogdanovas veikė nuolatinio interesų konflikto situacijoje, nes tiesiogiai kontroliavo Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento bei Nacionalinės žemės tarnybos veiklą ir jų valdymo sritis, kuriose veikia viceministro valdoma UAB „Geosmart“ ir valdyta MB „Geosmarto sprendimai“, teikiančios žemėtvarkos, geodezijos bei kadastrinių matavimų paslaugas.

B.Markauskui buvo rekomenduota atleisti savo pavaldinį arba interesų konfliktą keliančias funkcijas patikėti kitam tarnautojui. Žemės ūkio ministras pasirinko antrąjį variantą: „A.Bogdanovas bus nušalintas nuo žemėtvarkos klausimų kuravimo. Jam bus pavestos kitos sritys. Tiesą sakant, nenorėčiau prarasti šio komandos nario, nes jis gerai ir patikimai dirba. Nacionalinėje žemės tarnyboje, Žuvininkystės tarnyboje sparčiai ir sklandžiai vyksta pertvarka.“

Jis sakė, kad prieš pasikviesdamas A.Bogdanovą į komandą konsultavosi su VTEK ir atsižvelgė į jos rekomendacijas. „Jau tada matėme, kad gali kilti problemų. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija patarė, kad jis nusišalintų, kai bus priimami sprendimai, galintys sukelti interesų konfliktą. Taip iki šiol ir dirbome. Dabar šios komisijos išvada mane nustebino, nes nebuvo nustatytas konkretus interesų supainiojimo atvejis“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė žemės ūkio ministras.

Rekomenduojami video