Specialistų teigimu, visuomenės psichikos sveikata Lietuvoje drastiškai blogėja. Vis daugiau žmonių suserga depresija, tačiau tik nedaugeliui pavyksta patiems pastebėti jos simptomus. Kita vertus, didelė dalis susirgusiųjų šią liga nenori jos pripažinti. Be to, visuomenei senstant, daugėja depresijos kamuojamų vyresnio amžiaus žmonių.

Skaičiai auga

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija visoje planetoje paveikia daugiau nei 350 mln. žmonių. Oficialūs skaičiai baugina, tačiau psichiatrai įsitikinę, kad tikroji padėtis yra dar blogesnė, mat dauguma sergančiųjų nesikreipia į gydytojus, nes nemano, kad tai – liga. Ypač mažai dėmesio skiriama sezoninei depresijai, kurios simptomai ne tik aplinkinių, bet ir paties ligonio yra tapatinami su valios trūkumu, tinginyste, šaltuoju metų laiku įsivyraujančiu sėslesniu gyvenimo būdu. Dėl to liga laiku nediagnozuojama ir nepradedama gydyti.

Specialistai prognozuoja, kad jau 2030 metais psichikos ligos pasaulyje pirmaus tarp neįgalumą lemiančių lėtinių ligų.

Depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sutrikimas. Ja dažniau serga moterys ir vyresni žmonės. Šios ligos požymiai įvairūs: liūdesys, nerimas, sulėtėję judesiai ir mąstymas, savęs nuvertinimas, apetito stoka, mintys apie pavojingas fizines ligas, įvairios baimės. Depresiją išduoda ir tam tikri fiziniai pokyčiai: svorio kritimas, silpnumas, dėmesio koncentravimo sutrikimai, įvairūs skausmai.

Šviesos poreikis

Klasikinę depresiją lemiančios priežastys dažnai slypi dar vaikystėje, yra susijusios su paveldimumu, auklėjimo ir charakterio ypatumais. Šią ligą gali sukelti ir psichosocialinės priežastys: nelaimės, krizės, netektys ir t.t. Taip pat depresija gali atsirasti dėl tam tikrų fizinių ligų (skydliaukės, smegenų ligų). Didelę įtaką psichinei sveikatai daro ir besaikis cheminių medžiagų (alkoholio, tabako, vaistų, narkotikų) vartojimas.

Paprastai sergančiųjų depresija padaugėja pavasarį ir rudenį. Tai vadinamosios sezoninės depresijos atvejai. Manoma, kad rudens–žiemos depresija atsiranda dėl šviesos trūkumo. Žmogaus smegenyse pakinta cheminių medžiagų – serotonino ir melatonino, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, – pusiausvyra. Serotoninas gerina nuotaiką, didina aktyvumą, o melatoninas – priešingai, sukelia mieguistumą, apatiją. Pastaroji cheminė medžiaga gaminasi tamsiuoju paros metu, todėl rudenį ir žiemą organizme jos atsiranda daugiau.

Rudenį dažniau kenčia moterys

Įdomu tai, kad rudens–žiemos depresiją dažniau patiria dailiosios lyties atstovės – jos sudaro 60–90 proc. psichiatrų pacientų. Nuo klasikinės sezoninę depresiją atkirti padeda keli požymiai. Visų pirma – padidėjęs mieguistumas. Nors žmogus miega ilgai, jis vis tiek jaučiasi nepailsėjęs. Kitas svarbus rudens–žiemos depresijos požymis yra smarkiai išaugęs saldumynų poreikis bei su tuo susijęs svorio padidėjimas. Sezoninę depresiją taip pat lydi dirglumas, polinkis veltis į konfliktus, kaltinti bei nuvertinti save, suicidinės mintys.

Tiesa, savižudybių skaičius šalyje mažėja (per pastaruosius 10 metų jis sumažėjo 40 proc.), tačiau džiaugtis dar nėra kuo – pagal šį rodiklį ES tebepirmaujame. Pasak Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidento doc. Alvydo Navicko, nors Lietuvoje daugiausia žmonių miršta dėl kraujotakos sutrikimų ir onkologinių ligų, kaimo vietovėse dažniausia vyrų mirties priežastis yra ne šios ligos, o savižudybės.

Dėmesys prevencijai

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje įvairių psichikos sutrikimų turi 5 proc. gyventojų. Šių ligų specialistai tvirtina, kad depresijos ir nuotaikų svyravimo kamuojamų žmonių sparčiai daugėja. Pasak psichiatrų, psichikos sutrikimų turintys žmonės dažnai nesulaukia tinkamos medikų reakcijos ir gydymo. „Taip yra todėl, kad daugumoje valstybių šiems pacientams pagrindinę pagalbą teikia šeimos gydytojas. Lietuvoje situacija yra geresnė, nes pas mus pirminėje sveikatos priežiūros grandyje yra ir psichikos sveikatos centrai. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama nemedikamentiniam gydymui ir prevencijai“, – sakė Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė, bet pridūrė, kad psichikos sutrikimų turinčių pacientų Lietuvoje nemažėja, o tarp vyresnių žmonių – net daugėja. Pasak medikės, dažnam į pensiją išėjusiam senjorui atrodo, kad jis tapo niekam nebereikalingas ar kad savo buvimu tik apsunkina artimuosius. Jos teigimu, senatvėje riziką susirgti depresija padidina ir   fizinės problemos: kraujotakos sutrikimai, onkologinės ligos, sąnarių skausmai.

Pasak O.Davidonienės, dėl šiandien vyraujančio itin spartaus gyvenimo tempo, nuolatinio streso beveik trečdalis mūsų nors kartą per metus patiriame bent vieną psichikos sutrikimo epizodą: padidėjusį nerimą, nuotaikos svyravimus ir panašiai. Todėl suprasti, kada nerimas jau yra liga, sudėtinga.

Kaip sau padėti?

• Daugiau laiko leiskite lauke, gamtoje. Daugiau vaikščiokite, judėkite, net jei saulė pasislėpusi už storo debesų sluoksnio.
• Lengvos formos depresiją galima sėkmingai gydyti augaliniais preparatais. Vienas iš stipriausią antidepresinį poveikį turinčių augalų yra jonažolė. Nemigai, kuri dažnai lydi depresiją, gydyti tinka valerijono preparatai. Teigiamai veikia ir B grupės vitaminai, magnis.
• Vartokite daugiau citrusinių vaisių. Depresiją tiriantys mokslininkai nustatė, kad citrusinių vaisių aromatas pakelia nuotaiką. Citrinomis galite gardinti arbatą arba tiesiog nusipirkti citrusinių vaisių eterinių aliejų ir jais kvepinti namus.
• Daugiau juokitės. Pagalvokite, kas jums geriausiai pakelia nuotaiką. Komedija? Vaikų nuotraukos? Anekdotai? Juokas yra geriausias būdas sumažinti stresą sukeliančių hormonų kiekį organizme ir sustiprinti imunitetą.
• Kai turite galimybę, atsiribokite nuo technologijų. Elektroniniai laiškai, telefono skambučiai pakelia adrenalino lygį, o tai greitai išvargina ir sukelia stresą. Grįžę namo po darbo stenkitės nebesinaudoti kompiuteriu, o pabendrauti gyvai, susitvarkyti namus ar tiesiog paskaityti knygą.
• Valgykite daugiau aštraus maisto. Jis sukelia chemines reakcijas, kurios „sužadina“ euforijos būseną. Todėl gamindami nepamirškite įberti ir trupučio aštresnių prieskonių.

Muzikos ir knygų poveikis

Pasirodo, knygų skaitymas ne tik praplečia akiratį, bet ir saugo nuo depresijos, kuri prasideda jau paauglystėje. O muzikos klausymas veikia priešingai.

Pitsburgo (JAV) universiteto tyrėjai daugiau kaip du mėnesius nuolat bendravo su 106 jaunuoliais, iš kurių 46 sirgo klinikine depresija. Tyrėjai daug kartų netikėtai skambindavo kiekvienam tiriamajam ir klausdavo, ką jis tuo metu veikia: žiūri televizorių, klausosi muzikos, žaidžia kompiuterinius žaidimus, naršo internete ar skaito knygą.

Į akis krito du tyrimo rezultatai. Tie jaunuoliai, kurie laisvalaikiu dažniausiai klausydavosi muzikos, buvo aštuonis kartus labiau linkę į depresiją nei tie, kurie tai darydavo retai. O tie, kurie dažniausiai būdavo užklumpami skaitantys, į depresiją linkę buvo dešimt kartų mažiau nei tie, kurie grožinės ar mokslinės literatūros knygą į rankas paimdavo itin retai. Kitos medijos ryškesnės įtakos depresyvumui ar jo nebuvimui neturėjo.