Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dėl žvyrkelių asfaltavimo spręs Kalėdų Senelis?

Savivaldybės kaunasi, kad tikslinant valstybės biudžetą būtų atkurtas sumažintas finansavimas savivaldybių vietinės reikšmės kelių, įskaitant ir žvyrkelius, asfaltavimui. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tam nepritarė. O gal tų žvyrkelių ir nenorima asfaltuoti, nes po suplanuotos „žaliosios“ transporto transformacijos automobiliai turėtų tapti prabanga, o viešasis transportas traukiasi iš provincijos?

Prašo 20 mln. eurų

„Šiemet įjungta atbulinė pavara“, – taip valdančiųjų požiūrį į žvyrkelių asfaltavimą įvertino Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Savivalda siekia, kad patikslintame valstybės biudžete atsirastų apie 20 mln. eurų savivaldybių vietinės reikšmės kelių asfaltavimui. Pasak LSA atstovų, skyrus šią sumą finansavimas pasiektų pernykštį lygį.

Skaičiuojama, kad už šias lėšas galima išasfaltuoti apie 40 km kelių. Finansų viceministras Gediminas Norkūnas Seimo Biudžeto ir finansų komitete komentavo, kad tai nėra reikšmingas atstumas. Dauguma šio komiteto narių nepalaikė tokio siūlymo. Kai kurie valdančiųjų atstovai su šypsenėle veiduose komentavo, kad ir miestuose dar yra nemažai žvyrkelių.

„Jei paklausysime finansų viceministro, 40 km „nėra labai reikšmingas atstumas“. Tačiau jei paklausime gyventojų, kasdien važiuojančių neasfaltuotais keliais ir gadinančių savo transporto priemones, arba tų, kurie gyvena šalia tokio žvyrkelio ir dūsta dulkėse, jiems taip neatrodys“, – teigė LSA prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, Lietuvos gyventojai šiuo metu vis dar važinėja daugiau kaip 45 tūkst. km žvyrkelių. Tai yra 54 proc. visų šalies kelių ilgio – tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės. „O paraleliai asfaltuota autostrada, tačiau kita kryptimi, juda mūsų dabar taip pamėgti tikslai – Žaliasis kursas bei darnus judumas. Dar visai neseniai nelinksmai juokaudavome apie prastą Lenkijos kelių būklę. Dabar, kirtus sieną, norisi žavėtis: per pastarąjį dešimtmetį mūsų kaimynai, pasinaudoję ES lėšomis bei skyrę savų, puikiai susitvarkė kelių infrastruktūrą, o artimiausiu metu ją dar plės, sugebėję pasinaudoti net Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis“, – tvirtino Jonavos rajono savivaldybės meras.

Kaip informuoja Susisiekimo ministerija (SM), šiais metais dėl Konstitucinio Teismo sprendimo negalint panaudoti pernai likusių Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, t. y. 24 mln. eurų, finansavimo sumažėjimą itin pajuto šalies savivaldybės. Dėl įvairių priežasčių finansavimas keliams šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo apie 200 mln. eurų – nuo 797,6 mln. eurų 2020-aisiais iki 592,2 mln. eurų 2021 metais, įskaitant ES fondų lėšas. Susidariusį skirtumą didžiąja dalimi lėmė pernai skirtas vienkartinis 150 mln. eurų finansavimas pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.

Kam keliai, jei neliks automobilių?

M.Sinkevičius pastebėjo, kad pradėjęs dirbti susisiekimo ministras Marius Skuodis viešai pareiškė, jog finansavimas savivaldybių keliams yra nepakankamas. Jis dės visas pastangas, kad situacija gerėtų ir sumažintos lėšos atsirastų tikslinant šių metų biudžetą.

„Taip, SM raštą Vyriausybei parašė, tačiau tik tuomet, kai patikslintas biudžeto projektas jau beveik gulėjo ant Vyriausybės narių stalų. Šį klausimą svarstant Seimo komitetuose ministro taip pat nesutikome. Galbūt 20 mln. eurų nėra ta suma, dėl kurios ministrui verta kovoti? Tačiau savivaldybėms ir jų gyventojams šios lėšos yra reikšmingos, jos leistų išlaikyti bent jau 2020 metų kelių finansavimo lygį. Be to, sumažinus žvyrkeliams skiriamų pinigų sumą, atsiranda didelė tikimybė, jog šis mažėjimas taps tendencija – juk kitų metų biudžetas bus planuojamas atsižvelgus į dabartinį“, – samprotavo LSA prezidentas.

Po susisiekimo ministro anksčiau pristatytos „žaliosios“ transporto transformacijos galima būtų daryti prielaidą, kad žvyrkelių asfaltavimas nėra jau toks svarbus. M.Skuodis vienu sakiniu yra įvardijęs didžiąją susisiekimo sektoriaus ambiciją – pasiekti, kad Lietuvoje būtų įmanoma išgyventi be asmeninio automobilio. Jeigu tokia ambicija bus pasiekta, po „žaliosios“ reformos automobiliai taps prabanga, todėl regiono gyventojams gali tekti dažniau kinkyti arklius ar miklinti kojas, nes viešasis transportas sparčiai traukiasi iš provincijos. Taigi, bus mažiau CO2 taršos, bet daugiau dulkių.

Asociatyvi nuotr.

Svarbiau provincija ar priemiesčiai?

Prieš keletą savaičių Seime buvo priimta rezoliucija „Dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos“. Joje Vyriausybės prašoma valstybės biudžete numatyti lėšų ir nuo 2022 metų pradėti vykdyti žvyrkelių per gyvenamąsias vietoves asfaltavimo programą. Tikimasi, kad Vyriausybė šią programą sėkmingai užbaigs 2025 metais. Už šį dokumentą balsavo 70, prieš buvo 14, susilaikė 38 Seimo nariai.

Parlamentarų grupės vardu rezoliuciją pristatęs „valstietis“ Vidmantas Kanopa teigė, kad vienmandatininkai dažnai sulaukia žmonių prašymų išvaduoti juos iš dulkių debesų. „Jie sako, kad tokie patys Lietuvos žmonės gyvena ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir gyvenvietėse. SM duomenimis, valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožas su žvyro danga driekiasi apie 210 km per gyvenvietes, o vietinės reikšmės žvyrkelių gerokai daugiau. Tai niūri mūsų regionų tikrovė“, – konstatavo seimūnas.

Valdantieji kritikavo tokią rezoliuciją ir už ją balsavusius pavadino žvyrkelių koalicija. „Gyventojų yra visur: ir mažose gyvenvietėse, ir prie Kauno, Vilniaus. Čia yra šimtai tūkstančių žmonių, pasistačiusių privačius namus, prie kurių nėra net žvyrkelių. Ten nepalyginamai daugiau žmonių, tad kur svarbiau asfaltuoti – per gyvenvietes ar per šiuos gyvenamuosius rajonus?“ – į didžiųjų miestų priemiesčius dėmesį nukreipė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Jis kvietė susidėlioti prioritetus ir asfaltuoti ten, kur daugiau važiuojama. „Štai statistiniai duomenys: Panemunėje gyventojų sumažėjo 51 proc., Naujojoje Akmenėje – 47 proc., Ventoje – 44 proc., Varniuose – 54 proc. ir t. t.“ – mirštančių regionų nekrologą skaitė K.Masiulis ir padarė drąsią išvadą, kad tiems, kurie pasirašė dokumentą dėl žvyrkelių asfaltavimo provincijoje, trūksta strateginės vizijos.

Parlamentaras „valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad ši Vyriausybė regionų nemato ir be skrupulų nubraukė lėšas žvyrkelių asfaltavimui. „Mes dabar prašome, susimildami, bent jau sugrąžinkite praeitų metų finansavimo lygį. Nupjovė drastiškai – pernai KPPP kartu su žvyrkelio programos pinigais savivaldybėms buvo skirta per 140 mln. eurų. Šiemet liko tik apie 100 mln. eurų. Dar 20 mln. eurų palikta ministrui saldainio pavidalu: jeigu būsite geri, kažkiek duosime“, – komentavo jis.

Parlamentaras Algirdas Butkevičius priminė, kad Lietuva – tranzitinė valstybė, o transporto sektorius sukuria 12–14 proc. bendrojo vidaus produkto. „Tai prioritetinė mūsų ekonomikos sritis. Toks turi būti ir finansavimas. Be abejo, magistraliniai keliai, tiltų būklė – prioritetas, bet taip pat yra regioninė politika, kuri liečia kaimo vietovėse gyvenančius žmones. Išeitis viena – kad išlaikytume gerus kelius, vietoje dabar skiriamų 530 mln. eurų turėtume numatyti 820 mln. eurų“, – skaičiavo buvęs premjeras.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė rezoliuciją palygino su laiškais Kalėdų Seneliui, kuriam siunčiami vienokie ar kitokie prašymai. „Tokiu būdu prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus nėra jokių galimybių, nes visi sprendimai dėl finansavimo priimami tvirtinant ne rezoliucijas, o valstybės biudžetą“, – konstatavo ji.

Siūlo keisti požiūrį

Savivaldybės apskritai siūlo keisti požiūrį į kelių finansavimą. Ilgametė ydinga praktika, kad kasmet didelė dalis KPPP lėšų lieka nepanaudota ir savivaldybės privalo jas grąžinti. „Kodėl taip atsitinka? Skiriant finansavimą tik einamiesiems metams, dėl ilgų procedūrų centrinės valdžios institucijose lėšos savivaldybes neretai pasiekia vėlyvą pavasarį ir net vasarą, o galutinis lėšų perskirstymas paprastai vyksta spalio mėnesį. Natūralu, kad per kelis mėnesius infrastruktūros darbus planuoti ir atlikti labai sudėtinga. Todėl savivaldybės siūlo finansavimą planuoti ir skirstyti nustatant, pavyzdžiui, trijų metų laikotarpį“, – aiškino M.Sinkevičius.

Vyriausybė savo priemonių plane įsipareigojo sukurti naują vidutinės trukmės kelių finansavimo sistemą. Su socialiniais partneriais ir savivalda suderintą Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo pakeitimo projektą SM Seimui turėtų pateikti jau rudens sesijai.

Saugumo salelės – kliuvinys

Apie kelių priežiūrą ir plėtrą kaimo vietovėse buvo kalbėta ir pastarajame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas apžvelgė žvyrkelių situaciją ir pastebėjo, kad finansavimas keliams yra stipriai sumažėjęs. „Tai didelis galvos skausmas mums ir kelininkams. Esame paskaičiavę, kad norint įgyvendinti visus projektus (žvyrkelių asfaltavimą, automagistralių, krašto kelių tvarkymą ir kt.), 2022–2024 metais reikėtų papildomai po 60–70 mln. eurų. Prašau ir komiteto palaikyti, kad tie pinigai atsirastų biudžete“, – kvietė susisiekimo viceministras.

Kalbėdamas apie vietinės reikšmės kelius jis pabrėžė, kad SM yra įsipareigojusi peržiūrėti kelių priežiūros finansavimą, daugiau lėšų skiriant savivaldai. „Savivaldybės galėtų nuo kitų metų gauti 20–25 proc. daugiau, tai leistų asfaltuoti ir tvarkytis pagal savo poreikius“, – sakė J.Skačkauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius priminė žemdirbiams svarbias problemas, kurios iškyla po modernaus kelių sutvarkymo. „Įrengus saugumo saleles keliuose, neįmanoma pravažiuoti su žemės ūkio technika. Kai kur tai pavyko išspręsti jau po atliktų darbų, tačiau projektuojant naujus darbus į tai neatsižvelgiama, nors dėl to ne kartą kreipėmės“, – aiškino LŪS vadovas ir pridūrė, kad nemažai problemų kaupiasi ir dėl nuovažų įrengimo į privačius sklypus.

Rekomenduojami video