Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dėl paramos kaskart verčia nusilenkti

Nepaprašei, negausi – tokiu principu skiriama Briuselio jau palaiminta „kovidinė“ parama pieno gamintojams ir galvijų augintojams. Nors valstybė viską žino apie kiekvieną žemdirbio gyvulį ir bet kokį jų krustelėjimą ūkyje, galėtų numatytą paramą pervesti tiesiai į sąskaitas, žmonės privalo teikti formalias paraiškas ir tų pinigų paprašyti.

Reikia paprašyti

Iki birželio pabaigos turėjo būti surinktos paraiškos ir prašymai pieno gamintojų, kuriems skirta 18,5 mln. eurų valstybės paramos dėl koronaviruso pandemijos sukeltų pasekmių. Parama teikiama pieno gamintojams, registravusiems pienines karves ir valdas. Ir tik spėjusiems, kaip informuoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), iki birželio 30 d. pateikti paraiškas gauti šią pagalbą. Preliminarus pagalbos už karvę dydis – 77 eurai.

Vadinamosios „kovidinės“ išmokos bus mokamos ir už rinkai parduotus galvijus. Joms gauti paraiškos renkamos trimis etapais: pirmasis truks iki liepos 15 d. (už galvijus, parduotus nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.), antrasis – spalio 1–15 d. (parduotus nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d.), trečiasis – gruodžio 1–4 d. (parduotus nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.).

ŽŪM ramina, kad galvijų augintojams paramos nereikės prašyti tris kartus: tą galės padaryti tik kartą, jeigu vienoje paraiškoje pažymės, jog vėlesniais etapais planuoja parduoti gyvulius. Už vieną parduotą galviją numatyta skirti 100 ar 130 eurų (priklausomai nuo amžiaus). Galvijų augintojams patvirtinta iš viso 12 mln. eurų.

ŽŪM skelbia, kad pasibaigus kiekvienam pagalbos teikimo etapui bus įvertinama, ar bendros vidutinės Lietuvos galvijų laikytojų, pardavusių galvijus, pajamos buvo bent 5 proc. mažesnės už buvusias prieš įvedant karantiną. Pagalba bus mokama tik tuo atveju, jei bus tenkinama ši sąlyga.

Turi išreikšti valią

Kodėl reikia varginti žemdirbius ir rajonų savivaldybių administracijų darbuotojus apkrauti papildomais darbais, jeigu visi gyvuliai yra suregistruoti ir valstybė žino apie kiekvieną gyvulio krustelėjimą ūkyje? Juolab kad pastartuoju metu ūkininkų savivalda, politikai ir valdininkai daug svarstė, kaip sumažinti biurokratinę naštą žemdirbiams.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai teiravosi ŽŪM atstovų, ar negalima būtų apsieiti be paraiškų rinkimo ir greičiau pinigus pervesti į ūkininkų sąskaitas. KRK pirmininkas Andriejus Stančikas klausė, ar tai nėra perteklinis reikalas – Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centras turi informacijos apie kiekvieną gyvulį. „Juk žinoma, kiek kas turi gyvulių, kada ir kiek pardavė ir pan. Renkant paraiškas viskas tik užsitęs, kas nors nesuspės, bus visokių kuriozų. Kam to reikia? Ūkininkai ir taip šiandien yra pikti, ilgai kalbame apie pagalbą, o jos vis nėra. Nejaugi Europos Sąjungos yra taip įkalta, kad kitaip negalime elgtis?“ – atsisakyti perteklinių formalumų ragino Seimo narys.

A. Stančikas

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis aiškino, kad be tokių formalumų pagalbos negalima skirti. „Taip, turime informacijos, kiek kas turi karvių, kiek yra paskerstų gyvulių, bet pats pareiškėjas privalo išreikšti valią dėl paramos. Be to, negalime mokėti“, – tikino ŽŪM atstovas.

Nori, kad nusilenktų?

Parlamentaras Kazys Starkevičius „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad Europos Komisija esą nereikalauja teikti paraiškų. „Kai Žemės ūkio ministerija nusiuntė paramos schemas, patys įsirašė, kad reikia paraiškų, tad kelio atgal nėra. Bet, galvoju, kad vis tik apsižiūrėjus galėjome dar informuoti, kad mažinant biurokratizmą šio reikalavimo atsisakome“, – teigė jis.

Buvęs žemės ūkio ministras ir ilgametis Seimo narys svarstė, kad tokie reikalavimai greičiausiai gimsta iš įpročio, kad valdžiai reikia nusilenkti: „Kiekvienas rašys pareiškimą, prašys paramos, bus dėkingas valdžiai ir manys, kokia ji gera.“

Kazys Starkevičius

K.Starkevičiaus manymu, vaikyti žmones po seniūnijas ir savivaldybes, kai dar reikia saugotis koronaviruso – visai netinkamas laikas. Be to, žemdirbiams apstu darbų, tai tik bereikalingas laiko gaišimas, nes visi reikiami duomenys yra žinomi, tereikia tik sprendimo, kad jais bus vadovaujamasi be prašymų. „Galėtų ir elektroniniu būdu teikti paraiškas, bet gi žmonės dažniausia ateina tiesiogiai kaip ir deklaruoti pasėlių. Dėl tos biurokratijos procesas užsitęs, bet vis tiek varome deklaruoti“, – negaišinti žemdirbių kvietė parlamentaras.

Kaip Dievo įsakymas

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis sakė, kad ūkininkus teikti paraiškas ragino per seniūnijas ir spaudą. „Galima būtų ir elektroniniu būdu, bet tuo naudojasi nedaugelis. Daugiausia ateina į seniūnijas ir savivaldybę pas tuos pačius specialistus, padedančius deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Visa tai užtrunka neilgai, dažniausiai tai tik kelių minučių reikalas – atsidarai paskyrą, atsispausdini, varneles sudedi ir paduodi žmogui pasirašyti“, – aiškino Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovas.

Jis svarstė, kad ne visi gali paprašyti numatytos paramos. Jeigu nesuspės iki nustatytos datos, išmokos nuplauks. „Nors dabar žmonės tiki, kad paramą gaus, todėl ranka nenumoja į raginimus teikti paraiškas. Prašymų reikia, nors galėtų būti kaip su vaiko pinigais – vieną kartą paprašei ir iki 18 metų gauni. Žemės ūkio duomenų bazė turbūt viena geriausių – joje viskas suregistruota ir suskaičiuota. Bet yra toks bendras Europos Sąjungos principas: nori gauti paramą, jos reikia paprašyti, pasirašyti. Čia kaip vienas iš Dievo įsakymų“, – šypsodamasis palygino pašnekovas.

V.Velikonis minėjo, kad išmokos karvių laikytojams skiriamos nepriklausomai nuo to, ar jie parduoda pieną. „Pas mus rajone yra 572 karvių laikytojai, o pieną perdirbimui pristato tik 400.

Kiti, turbūt, priklauso trumpajai grandinei. Jiems taip pat parama priklauso, svarbu, kad būtų registruotos karvės ir žemės valda“, – aiškino jis.

Žemės ūkio skyriaus vedėjo manymu, žemdirbiams parama reikalinga, ypač pieno gamintojams, nes jų padėtis nėra gera. Karvių laikytojų geometrine progresija mažėja, tiesa, didėja stambesnių ūkių produktyvumas.

Pamiršo trumpąją grandinę

K.Starkevičius užsiminė apie dar vieną „kovidinės“ paramos, skirtos galvijų augintojams, aspektą. „Jie pamiršo augintojus, dalyvaujančius trumpoje tiekimo grandinėje. Patys parduodantys mėsą tiesiai vartotojams ir apsieinantys be tarpininkų, paramos negaus. Tai nėra numatyta pagalbos schemoje“, – pastebėjo parlamentaras.

KRK pirmininko pavaduotojo manymu, trumpos tiekimo grandinės dalyvių išskirti nereikėjo, nes ir jie nukentėjo dėl COVID-19 ir karantino. „Per tą laiką ir jie turėjo realizavimo problemų, galop krito pasaulinės mėsos kainos“, – sakė parlamentaras.

ŽŪM patvirtina, kad parama mokama tik kai ūkininkas parduoda galvijus įmonei, užsiimančiai žemės ūkio produktų perdirbimu, arba perpardavėjui. Pagalba neteikiama, kai ūkininkas pats parduoda savo galvijo mėsą vietos rinkoje galutiniams vartotojams ir parduodant galviją iš ūkio į ūkį, t. y., kai ūkininkas parduoda galvijus kitam ūkininkui veisimui arba pirminiam pieno ar mėsos gaminimui ir pan.

Pagalba tik dideliems?

 Jurgis pazera

Jurgis Pažėra, Prienų rajono pieno gamintojas

Jau dvylika metų, kai pieno neparduodame perdirbėjams, patys ūkyje gaminame pieno produktus ir juos parduodame tiesiai vartotojams. Kaip dabar sakoma, vystome trumpąją tiekimo grandinę „nuo lauko iki stalo“ ir kuriame didesnę pridėtinę vertę. Jeigu paramą duos pagal laikomų karvių skaičių, dėkosime. Jau užsiregistravome dėl šių išmokų, bet kol kas pinigų dar nesulaukėme.

Mes esame ne tik žaliavos gamintojai, bet ir perdirbėjai. O pieno perdirbimo pramonei gi numatyta skirti daugiau nei 100 mln. eurų. Jeigu valstybės galvos įsivaizduoja, kad pieno gamintojai, patys gaminantys pieno produktus, nejautė COVID-19 ir karantino pasekmių, jie apsirinka. Per tą laiką sumažėjo pirkėjų ir prekybos vietų turgeliuose. Žmonės tapo baugesni, mums viskas pasunkėjo, atsirado papildomų išlaidų apsaugos priemonėms. Jeigu skiria pagalbą pieno perdirbimo įmonėms, proporcingai pagal perdirbamo pieno kiekį turėtų paremti ir mus – iškart be išsisukinėjimų parodysime savo nuostolius.

 

 

Rekomenduojami video