Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dėl naujos išmokos reikės paprakaituoti

Lietuva bene vienintelė Europos Sąjungoje šiemet numatė skirti susietąją išmoką už sertifikuota sėkla apsėtus pasėlius. Tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai sako, kad teks kaip reikiant paplušėti norint šį sprendimą apginti Briuselyje. Juolab kad Europos Komisija ėmė kabinėtis ir dėl kitos susietosios paramos. Mums priekaištaujama, kad šiomis išmokomis yra skatinamas gamybos didinimas.

Stinga pagrįstumo

Javų augintojai sulaukia kritikos, kad neperka tiek daug sertifikuotos sėklos, kaip danai, vokiečiai ar kiti ekonomiškai stipresni europiečiai. Tvirtinama, kad ES senbuvėse šalyse tokia sėkla apsėjama 50–60 proc. ar net dar daugiau visų pasėlių, o Lietuvoje – tik apie 15 proc. javų plotų.

Norint paskatinti ūkininkus daugiau naudoti sertifikuotos sėklos, nuspręsta jiems atriekti susietosios paramos. Šiemet tam numatyta skirti apie 3 mln. eurų. Preliminariai už 1 ha, apsėtą sertifikuota sėkla, tektų 16 eurų. 2018-aisiais ji padidėtų iki 17 eurų, o 2019–2020 m. – iki 18.

ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas perspėjo, kad kol kas neverta planuoti toli į ateitį, nes susietosios paramos schemoje išmokos už sertifikuota sėkla apsėtus plotus – silpniausia vieta.

„2017-iesiems pinigai skirti ir, jeigu nebus pokyčių, ūkininkai gaus išmokas. Tačiau nėra garantijos, kad ateityje jas išlaikysime. Dėl susietosios paramos schemų vis dar vyksta susirašinėjimas su Europos Komisija. Mūsų numatyta išmoka už sertifikuota sėkla apsėtus pasėlius Briuselio valdininkams kelia ypač daug abejonių. Sudėtinga pagrįsti, kodėl ji turi būti skiriama“, – aiškino A.Karbauskas.

Lietuva šiemet sulaukė iš EK pastabų dėl to, kad mūsų šalyje sparčiai daugėja mėsinių gyvulių, o pagal reglamento reikalavimą susietąją paramą galima skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti. Tad, anot ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vedėjo, nelengva įtikinti, kodėl reikia remti javų augintojus, kurie perka ir sėja sertifikuotą sėklą. Be to, derėdamasi dėl minėtos išmokos, Lietuva neturi sąjungininkų, nes mūsų šalis – vienintelė ES nori skirti papildomą išmoką javų augintojams už sertifikuotos sėklos naudojimą.

A.Karbauskas taip pat pabrėžė, kad šiųmetinis išmokos už sertifikuota sėkla apsėtus pasėlius dydis priklausys nuo bendro ploto. Jeigu tokia sėkla javų bus pasėta daugiau ar mažiau nei pastaraisiais metais, išmoka atitinkamai mažės arba didės.

Kaina kandžiojasi

Sėklos pardavėjai tikina, kad sertifikuota sėkla garantuoja nemenką derliaus priedą, todėl ūkininkai turėtų nedvejodami ją sėti. Tačiau javų augintojai turi savo nuomonę. Jie sako, kad tokios sėklos kaina stipriai kandžiojasi, todėl jie patys ruošia ūkinę sėklą, o sertifikuotos perka nedaug – tik sėklai atnaujinti ir pasidauginti.

Kalbinti javų augintojai teigė, kad atsiradus papildomai išmokai jų įpročiai nepasikeitė. „Kaip ir iki šiol, šiam sezonui pirkau nedaug sertifikuotos sėklos, o kitą ruošiau ūkyje. Nemanau, kad ir kiti būtų skubėję daugiau pirkti sėklų iš įmonių. Kai kurie galbūt net nežino, kad yra tokia išmoka“, – sakė Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas.

Paprastai ūkininkai perka antro atsėlio sėklos, du sezonus ją naudoja, paskui vėl atnaujina. „Bėda ta, kad kartais pirkta sėkla tenka nusivilti. Pasitaikė atvejų, kad mano ūkinė buvo geriau paruošta už pirktinę. Ką darysi, juk tą sėklą daugina mūsų ūkininkai“, – teigė javų augintojas.

Kartu su dukromis daugiau kaip 1 000 ha žemės dirbantis Rokiškio rajono ūkininkas Stasys Jasiūnas sakė, kad rudenį sertifikuota sėkla apsėjo 100, o pavasarį dar 200 ha. „Visam plotui pirkti būtų per didelė prabanga. Savikaina stipriai išaugtų, tačiau nežinia, ar pajamų būtų daugiau. Tvirtinimas, kad sertifikuota sėkla duoda 15 proc. derliaus priedą, tėra sąlygiškas. Idealiomis sąlygomis galbūt tai pasitvirtintų, tačiau derlių koreguoja gamta“, – aiškino rokiškėnas.

Anot javų augintojų, pernai, nesvarbu, kokia sėkla buvo sėta, javų derlius iš 1 ha buvo maždaug tona mažesnis nei užpernai.

S. Jasiūnas

Selekcininkams neramu

A.Karbausko teigimu, paremti ūkininkus išmokomis už sertifikuotos sėklos naudojimą ilgą laiką prašė žemdirbių savivaldos organizacijos. Buvęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas R.Majauskas patvirtino, kad grūdininkai tokių išmokų norėjo, nes sėklų pardavėjai morališkai spaudė. Jie nuolat kartojo, kad, šalyje mažai naudojant sertifikuotos sėklos, Vakarų įmonės nesuinteresuotos mūsų rinkai tiekti naujų veislių.

„Iš tikrųjų būtų gerai daugiau naudoti sertifikuotos ir gauti pačių naujausių veislių sėklos. Tai turi įtakos derliui. Prieš dvidešimt metų iš hektaro kūlėme apie 3 tonas, o dabar derlius išaugo iki 6–8 ir daugiau tonų. Pažanga akivaizdi“, – konstatavo ūkininkas.

Kita vertus, anot R.Majausko, kritus grūdų kainoms, augintojai dar labiau abejoja, ar apsimoka pirkti brangią sėklą. Apskritai Europoje vyraujančios tendencijos kelia nerimą selekcininkams. Ir Vakarų šalių ūkininkai nenori brangiai mokėti už sėklą, todėl selekcininkai nelinkę veltui išvesti naujas veisles.

Kam atiteks parama?

Bet kuriuo atveju grūdininkai turėtų džiaugtis, kad į jų sąskaitas bent šiemet įplauks papildoma parama. Tačiau jie didelio entuziazmo nerodo. Kai kurie javų augintojai iš viso gana skeptiškai vertina tokią išmoką, nes ji esą gali būti naudingesnė sėklininkystės įmonėms, o ne ūkininkams.

„Atsiradus šiai išmokai, sumažėjo kitos. O jeigu ta proga įmonės padidins sėklos kainą, parama nutekės joms. Štai ir pagalba ūkininkams“, – be užuolankų rėžė S.Jasiūnas.

R.Majauskas sakė, kad šį sezoną sertifikuota sėkla nedaug pabrango. Tačiau jis nelinkęs to tiesiogiai susieti su išmokomis. „Pernai buvo prasti metai, kūlėme prastesnės kokybės grūdus. Sėklų pardavėjams, matyt, taip pat daugiau kainavo paruošti kokybišką sėklą“, – svarstė ūkininkas.

Pardavė daugiau

Bendrovės „Baltic Agro“ sėklų produktų grupės vadovas Henrikas Selezenevas sakė esminių pokyčių sertifikuotos sėklos rinkoje nepastebėjęs: „Galima sakyti, kad tokios sėklos paklausa yra stabiliai nedidelė. Ūkininkai jos perka tik sėklai atnaujinti. Gali būti, kad šį sezoną bus keliais procentais daugiau nupirkta. Tai galėjo paskatinti išmokos. Joms atsiradus, rinka gali paaugti 2–3 procentais.“

H. Seleznevas

Bendrovės „Scandagra“ sėklų produkto vadybininkas Albertas Maskaliūnas teigė, kad praėjusį rudenį ir šį pavasarį sertifikuotos sėklos rinka ūgtelėjo 3–4 proc. Tačiau tokius pokyčius jis siejo ne su žadamomis išmokomis, o su prastu pernykščiu sezonu. „Pernai derliaus nuėmimo laikotarpis buvo labai drėgnas, ūkininkai nepasiruošė kokybiškos ir daigios sėklos. Todėl daugiau jos pirko“, – sakė „Scandagros“ atstovas.

Vis dėlto jis vylėsi, kad išmokos paskatins javų augintojus pirkti ir sėti naujesnes, sveikesnes ir potencialiai derlingesnes sėklas. „Keista, kad ūkininkai milijonus investuoja į naujus traktorius, kombainus, sėjamąsias, tačiau į žemę beria nepatikrinto daigumo sėklą ir taip nori sutaupyti“, – sakė A.Maskaliūnas. Jis pridūrė, kad mūsų sėklininkystės ūkių plotai didėja, Lietuvoje paruošiama daugiau sertifikuotos sėklos, tačiau dalis jos išvežama į kitas šalis.

Papildomos išlaidos

H.Selezenevas užtikrino, kad dėl išmokų sertifikuota sėkla neturėtų brangti, nes šioje rinkoje yra didelė konkurencija. „Sertifikuotų sėklų pasiūla didelė, kasmet ji auga, o paklausa kol kas menka. Lietuvoje sertifikuotos sėklos visada yra daugiau, nei naudojama per sėją, todėl brangimo tendencijų neįžvelgiu“, – teigė „Baltic Agro“ sėklų produktų grupės vadovas.

Vis dėlto jis tikino, kad dėl išmokos už sertifikuota sėkla apsėtus pasėlius atsiras papildomų administracinių išlaidų. „Ūkininkams reikės pateikti tokios sėklos pirkimą patvirtinančius dokumentus, pritaikyti programas. Be to, reikės daugiau mokėti sėklą dauginantiems ūkininkams, kad jie nejaustų nepasitenkinimo, nes jiems minėtos išmokos nebus skiriamos“, – aiškino H.Selezenevas.

Nemoka skaičiuoti

Doc. dr. Vytautas Ruzgas, Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas

Numatyta išmoka už sertifikuotos sėklos naudojimą yra bandymas išjudinti šią rinką. Viliamės, kad jos naudojimas padidės nuo 15 proc. iki 30 proc. Gyvenimas parodys, kaip bus iš tikrųjų. Atrodo, buvo daug aiškinta, kodėl naudinga sėti sertifikuotą sėklą. Europoje tokia sėkla apsėjama 60, 70 ar net 90 proc. visų pasėlių, tačiau mūsų ūkininkai gana inertiški. Jie patys ruošia sėklą ir mano, kad sutaupo. Bet negi vokiečiai, danai nemoka skaičiuoti?

Žinome, kad yra sunkumų dėl minėtos išmokos pagrįstumo. Gerai būtų, kad nors šiemet ji būtų skirta. Vėliau matysime, kaip klostytis reikalai.

Rekomenduojami video