Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dėl didelių skolų gali areštuoti butą

„Ar dėl komunalinių mokesčių skolų gali būti atimtas butas? Butas nėra užstatytas ar pirktas imant paskolą. Kokio dydžio turėtų būti įsiskolinimai, kad jis būtų atimtas?“ – klausia Antanas iš Jonavos.

Atsako advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ teisininkė Vaida Kumštytė.

Jeigu asmuo yra įsiskolinęs už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ar kitokias paslaugas ir jo atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas, skolininko butas ar gyvenamasis namas gali būti areštuojamas, o esant įstatyme nustatytoms sąlygoms į jį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 664 straipsnio nuostatomis, galima teigti, kad bet koks fizinio asmens įsiskolinimas pirmiausia išieškomas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų, iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto arba iš žemės ūkio paskirties žemės, jei pagrindinis jo verslas yra žemės ūkis. Jei šiais būdais išieškoti skolos nepavyksta, tik tada išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko gyvenamąjį būstą. Svarbu žinoti, kad CPK 663 straipsnyje įtvirtinti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinio asmens turto. Pirma, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jei jis pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antra, CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jei išieškoma suma didesnė nei 2 030 eurų. Trečia, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.

Taigi, vadovaujantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad išieškojimas iš skolininko buto ar kito jo gyvenamojo būsto dėl įsiskolinimo už komunalinius mokesčius galimas tik tada, kai išieškoma suma viršija 2 030eurų, taip pat jei nėra galimybių įsiskolinimą per 6 mėnesius išieškoti iš skolininko gaunamų pajamų bei teismui nusprendus, kad nėra pagrindo neleisti išieškojimo iš skolininko paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi.

Anksčiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagrįsta aktualiomis Lietuvos Respublikos CPK nuostatomis, pateikta įvertinus klausime nurodytas aplinkybes, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias esamos situacijos aplinkybes.

Rekomenduojami video