Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Daržovių augintojai sėdi ant parako statinės

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė ataskaitiniame susirinkime pabrėžė, kad šiais metais pirmą kartą buvo aplankyti beveik visi asociacijos nariai. Su jais bendraujant buvo kalbėta apie jų pačių bei asociacijos veiklą, taip pat apie daržininkystės perspektyvas.

Nežino, kuriuo keliu pasukti

Du trečdaliai LDAA narių pripažino, kad jų veikla – pelninga, nors pasitaiko ir nesėkmingų metų. Daržovių augintojai sakė jaučiantys baimę dėl rinkos ir nuolat keičiamų įstatymų bei taisyklių, dėl nelygiaverčių konkurencinių sąlygų su kitomis ES valstybėmis. Trečdalis narių teigė, kad daržininkystė – perspektyvi šaka, todėl, jų manymu, verta investuoti į kokybę ir didinti gamybos apimtis. „Lietuvos rinka – maža, o pagrindinę rinką – Rusijos – praradome. Todėl 14 asociacijos narių daržovių plotų nedidins, sieks išlaikyti tuos pačius. Tai – stambesni ūkiai, kurie jau pasiekė užsibrėžtus tikslus. Tik 8 stambesni prekiniai ir kooperatyvui „Suvalkijos daržovės“ priklausantys ūkiai planuoja didinti daržovių plotus“, – sakė LDAA direktorė. Mažinti daržovių ir bulvių plotus arba asortimentą planuoja 6 augintojai. Pasak Z.Cironkienės, didžiausią nerimą kelia tai, kad dauguma asociacijos narių dar neapsisprendę, ką augins ir kuriuo keliu toliau eis. Kai kurie augintojai dėl rinkos nestabilumo planuoja ūkį pertvarkyti ir imtis kitų veiklos šakų, pavyzdžiui, auginti česnakus, riešutus. Atsižvelgdami į paramos taisykles ir produkcijos kainas, 19 daržovių augintojų ketina investuoti į saugyklas ar jų renovaciją, 9 – į auginimo ir derliaus nuėmimo technologijas, 5 – į prekinį paruošimą ir fasavimą, po vieną – į laistymą, daržovių plovimą, konteinerius. „Tie nariai, kurie neplanuoja investicijų, teigia bijantys sudėtingų taisyklių. Dauguma narių neanalizuoja Kaimo plėtros programos, nesigilina į deklaravimo taisykles ir kt. tvarkas. Jas analizuojančiųjų manymu, nuolat ir skubotai keičiamos taisyklės blogina ūkininkaujančiųjų situaciją“, – sakė Z.Cironkienė.

Smulkieji augintojai pastebėjo, kad pusiau natūrinio ūkio paraiškos forma – labai sudėtinga, todėl jie patys negali jos užpildyti. Be to, reikalingas verslo planas, taigi paraiškos kaina išauga iki 1,5 tūkst. eurų, tai sudaro apie 10 proc. visos paramos. Tai smulkiajam ūkiui – nepriimtina. LDAA direktorė pabrėžė, kad daržovių augintojai nebetiki kooperatyvo idėja. „Jie mano, kad šias funkcijas (pardavimo) būtų geriau perduoti asociacijai. Tačiau jeigu mes pradėtume užsiimti asociacijos narių produkcijos pardavimu, asociacija skiltų“, – sakė Z.Cironkienė.

Naujų rinkų paieška

LDAA direktorė pasidžiaugė, kad šiais metais jie pirmą kartą dalyvavo Berlyne vykusioje „Fruit Logistica 2016“ parodoje. Joje savo produkciją pristatė asociacijos nariai, žemės ūkio kooperatyvai „Suvalkijos daržovės“ ir „Agrolit“ bei UAB „Evaldo daržovės“. Per tris parodos dienas asociacijos ir kooperatyvo vadovai susitiko su 42 įmonių atstovais: importuotojais, eksportuotojais, mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių atstovais, perdirbėjais, transportininkais, įvairios įrangos ir paslaugų teikėjais. Vyko ir individualios derybos. „Dalyvauti šioje parodoje reikėtų ir toliau. Rytų rinka galbūt atsigaus, tačiau jau dabar reikia galvoti, kokių produktų būtų galima patiekti Vakarų rinkai“, – pridūrė LDAA valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis.

Neapsigina žvėrių

Panevėžio rajono žemdirbių bėdas aptarė ūkininkas Saulius Račkauskas. Anot jo, ūkininkaujantieji Panevėžio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų teritorijoje nebegali apsiginti nuo įvairių žvėrių, o stumbrai tiesiog karaliauja jų laukuose. Z.Cironkienė taip pat minėjo, kad šis klausimas ne kartą buvo teiktas spręsti valdžiai, prašyta inicijuoti žvėrių daromos žalos vertinimo metodikos rengimą, padidinti maksimalią žalos atlyginimo sumą, taip pat kompensuoti apsaugos nuo žvėrių ir atbaidymo priemonių įsigijimą.

LDAA direktorė valdžios atstovams priminė, kad daržovių augintojai prašo sudaryti tiesioginių išmokų mokėjimo tvarkaraštį, o Tausojančios aplinką lauko daržovių auginimo sistemos išmokas mokėti pirmumo tvarka, nes jos iki šiol augintojams buvo išmokamos paskutinės.

Rekomenduojami video