Lietuvoje susidarė paradoksali situacija: šalies kaimuose darbų – per akis, bet norinčiųjų dirbti – vienetai. Be to, ir sutinkančiuosius padirbėti nėra taip paprasta įdarbinti. Bet kokia klaida gali kainuoti tūkstančius eurų.

Ieško per seniūniją

Į Sangrūdos seniūniją (Kalvarijos sav.) šiemet kreipėsi pagalbos keli ūkininkai, paprašę talkininkų. Seniūnė Ingrida Stankevičienė skaičiavo, kad iš seniūnijos gaunančių pašalpas susidaro keli šimtai darbingo amžiaus gyventojų, tačiau vasarą padirbėti pas ūkininkus norinčiųjų nedaug, nes jie nelinkę paleisti iš rankų pašalpų. Šiuo metu Sangrūdos krašte kelios vidutinio amžiaus moterys ieško, kam galėtų pagelbėti ravint daržus. Jos – kol kas vienintelės, prašančios darbo kaime pas ūkininkus.

„Vienai moteriai pasiūliau darbą pas talkininkų ieškančią ūkininkę“, – teigė seniūnė, dar nežinanti, ar bus priimtas pasiūlymas dėl darbo. Pastebėta, kad jaunos merginos nelabai veržiasi ravėti daržų. Nemažai darbo jėgos ūkiuose prireikdavo šienavimo laikotarpiu, bet rankų darbą pakeitė šienavimo agregatai, todėl nereikia nei šieno vartytojų, nei grėbėjų. Vos išdžiūvęs šienas iškarto susukamas į ritinius.

Kaime darbų vyrams pasipila per sėją ir per javapjūtę. Beveik kasmet kviečiami tie patys talkininkai. Jaunimui patraukliausi darbai kaime – akmenų rinkimas laukuose.

Verčiasi, kaip išmano

Sangrūdos seniūnijos ūkininkas Egidijus Vaičiulis, auginantis grūdines kultūras, pasakojo, kad rasti kaime talkininkų labai sunku, nes prie pašalpų pripratę žmonės dirbti nenori. Kai reikia rinkti akmenis, dirba moterys, savaitgaliais – mokiniai, o visa kita stengiasi pasidaryti savo šeimos, giminaičių jėgomis ir pasitelkdamas žemės ūkio techniką. „Mano ūkyje tokie darbai, kad dažniau reikia vyriškos kompanijos“, – kalbėjo E.Vaičiulis ir pripažino, kad vyrų talkininkų labiausiai trūksta.

Tos pačios seniūnijos ūkininkas Mindaugas Mileris pasakojo, kad jo augalininkystės ūkis nedidelis, todėl taip pat stengiasi apsieiti be samdinių. Pakeles ūkininkas nusipjauna pats, o per javapjūtę sutelkia šeimyną.

Zovodos kaimo ūkininkė Eglė Markevičiūtė taip pat minėjo, kad nuošaliame kaime rasti talkininkų vis sunkiau. „Dar nebuvo atvejo, kad kas nors ateitų ir klaustų, ar galiu duoti kokio darbo. Mums ūkyje dabar reikia mokančiųjų staliaus darbus: reikia gyvuliams gardus daryti, vištides tvarkyti, dar kai kur kai ką prikalti, sumeistrauti. Tokių darbų labai daug ūkyje atsiranda, o pasamdyti jiems nėra ką“, – atviravo ūkininkė ir teigė, kad darbui su traktoriais dar gal ir atsirastų, bet sutinkančiųjų padirbėti prie gyvulių nė su žiburiu nerasi.

Šiame ekologiniame ūkyje reikia ir ravėtojų. Viena norinti padirbėti moteris jau atsirado, bet ar ilgam, neaišku. Pernykštė patirtis rodo, kad kartais susitarti pavykdavo, bet darbo dienos rytą darbuotojos nepasirodydavo – dirbti atsisakydavo. „Jau net ir atlyginimus ne mes, o darbuotojai nustato. Jie pasako, kiek norėtų gauti. Bet ir tai nėra patrauklu, kai galima pašalpą gauti už dyką“, – nusivylusi talkininkėmis kalbėjo ūkininkė.

Pertekliaus neliko

Vilkaviškio rajono braškių augintoja Vilija Rastauskienė pamena, kad anksčiau sodinti ir ravėti braškių plantacijas sueidavo net per daug norinčių talkininkų, nes laukai – vos už pusantro kilometro nuo miesto. Todėl daug kam tai būdavo papildomas pajamų šaltinis, ypač vaikams. Tačiau jau kelinti metai pagalbininkų mažėja.

Jei atsiranda per dieną 5 suaugusieji, norintys sodinti daigus, ravėti, tai, pasak ūkininkės, yra neblogas ženklas. Tiesa, darbo jauniesiems braškių skynėjams pasiūlyti tegali vos 2–3 valandoms, nes braškių paklausa dar nėra tokia didelė.

Buhalterės-ekonomistės išsilavinimą turinti V.Rastauskienė minėjo, kad anksčiau prasidėjus braškių skynimui per sezoną sulaukdavo apie 30 klienčių, kurios atvažiuodavo į lauką pačios skintis ūkininkės išaugintų lietuviškų braškių. Tačiau šiemet tebuvo tik viena.

Biržose – pasiūlymų lavina

Z.Naruševičienės teigimu, daugiausia dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje trūksta Šakių rajone.

Marijampolės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Zita Naruševičienė teigė, kad žemės ūkio sektoriuje registruotų laisvų darbo vietų padaugėja nuo kovo, prasidėjus sezoniniams žemės paruošimo darbams, ir būna iki derliaus nuėmimo pabaigos. „Pernai žemės ūkio sektorius pasiūlė daugiau nei 700 laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo pasiūlymų šiame sektoriuje buvo rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais“, – teigė ji.

Z.Naruševičienės aiškinimu, laisvas darbo vietas registruoja ne tik žemės ūkio bendrovės, bet ir ūkininkai. Labiausiai paklausūs plataus profilio mechanizatoriai ir traktorininkai, taip pat nekvalifikuoti darbininkai pagalbiniams darbams: gyvuliams prižiūrėti, melžti, šiltnamiams prižiūrėti, įvairiems lauko darbams, miškų ūkio darbams, uogoms skinti, derliui nuimti.

Žemės ūkio bendrovės įdarbina gyvulininkystės, pasėlių specialistus, agronomus, zootechnikus, žemės ūkio technikos mechanikus. Daugiausiai žemės ūkio srityje (16,6 proc.) visų laisvų darbo vietų užregistruota Šakių rajone.

Tai, kad pasiūlymų dirbti kaime netrūksta, tvirtino ir Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjas Juozas Bendikas. Pasak jo, iki birželio 13 d. Tauragės teritorinėje darbo biržoje užregistruota 160 laisvų darbo vietų nuolatiniam darbui ir 26 terminuotam darbui žemės ūkio sektoriaus įmonėse.

Daugiausia laisvų darbo vietų kaime registruota Šilalės rajono savivaldybėje – 66, Jurbarko rajono savivaldybėje – 45, Tauragės rajono savivaldybėje – 41 ir Pagėgių savivaldybėje – 34. Laisvos darbo vietos registruojamos augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose, dažniausiai – pagalbiniams žemės ūkio darbams. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės užregistravo 32 laisvas darbo vietas traktorininkams, 16 vairuotojams, 13 melžėjams operatoriams. Pageidavo įdarbinti zootechniką ir mechanikos inžinierių.

Laukia ir moksleivių

Marijampolės darbo biržos direktorius K.Šnipas kviečia moksleivius dirbti braškių, aviečių, serbentų laukuose.

Prasidėjus moksleivių vasaros atostogoms, ne vienas nepilnametis suka galvą, kaip prasimanyti pinigų. Vienintelis legalus kelias – nors truputį vasaromis padirbėti.

Moksleiviško amžiaus vaikams darbų atsiranda žemės ūkyje. Tiesa, trumpalaikiai žemės ūkio darbai dažnai atliekami pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus, o veiklos pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus apskaitos šalies darbo biržos netvarko.

Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas sakė, kad jau ne vienus metus moksleiviams per vasaros atostogas skinti braškes siūlo ūkininkė Stanislava Stanynienė. Moksleiviams ir studentams laikinas darbas siūlomas ir prasidėjus aviečių, serbentų skynimui.

„Kaimuose gyvenantiems moksleiviams pagalbinius darbus siūlo dirbti Suvalkijos, Gulbino, Tautkaičių, Padovinio ir kitos žemės ūkio bendrovės, o pilnamečius moksleivius kiekvieną vasarą įdarbina statybos, pramonės įmonės“, – pasakojo K.Šnipas. Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjas J.Bendikas teigė, kad moksleiviai kaime įdarbinami ne tik žemės ūkio sektoriaus įmonėse, bet ir kitokias veiklas vykdančiose įmonėse. Remiantis atliktomis darbdavių apklausomis, galima teigti, kad šiuo metu planuojama įdarbinti apie 30 moksleivių.

„Moksleiviams vasarą dažniausiai siūloma dirbti medienos apdirbimo įmonėse, automobilių plovimo ir salonų valymo paslaugas teikiančiose įmonėse, dirbti padavėjais, barmenais ir kitus nekvalifikuotus darbus. Ūkininkai priima moksleivius skinti braškių, serbentų ir aronijų“, – sakė J.Bendikas.

Gali ir nukentėti

Net ir radę potencialių talkininkų ūkininkai, žemės ūkio bendrovės turėtų labai gerai pagalvoti, ką daro. Mat kartais laikinų talkininkų samdymas gali kainuoti kur kas daugiau, nei ūkininkai tikėjosi.

Į tokią situaciją pateko stambi bendrovė „Agrowill Group“, prieš keletą metų sezoniniams derliaus nuėmimo darbams įvairiose Lietuvos ir Latvijos vietose pasamdžiusi 39 gyventojus, kurie dirbo turėdami verslo liudijimus. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) nusprendė, kad darbdavys sutikdamas, kad gyventojai dirbtų turėdami verslo liudijimus, buvo neteisus ir darbdavio bei darbuotojų santykius prilygino darbo santykiams, o ne paslaugų pirkimui rangos sutarčių pagrindu.

Todėl VMI iš „Agrowill Group“ pareikalavo už talkininkams išmokėtus 71,6 tūkst. eurų sumokėti 12,6 tūkst. eurų gyventojų pajamų, 29,6 tūkst. eurų „Sodros“, beveik 4 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo, 94 eurus Garantinio fondo mokesčių. Be to, ūkininkams, samdantiems laikinus darbuotojus, pirmiausia patarė naudotis paslaugų kvitais, kurių įstatymas įsigaliojo nuo 2013-ųjų balandžio.

Pagal kvitus galima teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos, leidimų, pažymėjimų, mokymų ar kursų. Tačiau ūkininkai abejoja, ar iš tiesų visada gali pagelbėti paslaugų kvitai, ypač kai derliaus nuėmimo darbams tenka samdyti specialistų, kurie turėtų technikos ir su ja galėtų dirbti tam tikrus darbus.

Būtini dokumentai

Irina Janukevičienė, Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotoja

Atlygintinos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugos, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos, leidimų, pažymėjimų, mokymų ar kursų, gali būti teikiamos pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Jei nėra galimybės teikti paslaugas pagal kvitus, asmenys įdarbinami sudarant darbo sutartį.

Įsidarbinti galima nuo 14 metų. Tačiau net ir tokio vaiko darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Vaikui nuo 14 iki 16 metų darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo raštiško sutikimo, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius numatytus darbus, o mokslo metų laikotarpiu – ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiško sutikimo.

Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiamų lengvų darbų (tokių, kurie saugūs, nekelia pavojaus vaiko sveikatai, vystymuisi ir netrukdo lankyti mokyklos) sąrašas patvirtintas Vyriausybės. Tokie darbai yra uogų, vaisių skynimas, daržovių ir bulvių rinkimas bei perrinkimas, mažų naminių gyvuliukų, paukščių priežiūra ir kt.