Prasidėjus pavasariniams darbams, ūkininkai vėl suka galvą, kur rasti norinčių dirbti kvalifikuotų žmonių. Tačiau atlyginimai žemės ūkyje vis tiek dar mažesni nei šalies vidurkis. Nemažai siūloma darbų, kuriems taip ir nepavyksta rasti žmonių, mokamas minimumas.

Trūksta kvalifikuotų specialistų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis minėjo, kad ūkiai kiekvienais metais modernėja, technika – taip pat. Todėl daugiau nei pusėje bendrovių pasigenda aukštos kvalifikacijos specialistų. Net 41 proc. bendrovių teigė, kad trūksta mechanizatorių-traktorininkų, 22 proc. –gyvulininkystės darbuotojų, 11 proc. – agronomų ir veterinarijos gydytojų, 8 proc.– melžėjų. Kalbėdamas apie darbo pajamas ir dienos uždarbį, J.Kraujalis paminėjo, kad per pastaruosius penkerius metus žemės ūkio sektoriuje jos nuosekliai didėjo. „Vidutiniškai per metus alga padidėdavo 7–8 proc. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas buvo 542 eurai. Palyginti su 2010 m., atlyginimas didėjo daugiau nei 36 proc., tačiau palyginti su šalies vidurkiu, jis vis tiek buvo 39 proc. mažesnis“, – sakė J.Kraujelis.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis taip pat vardijo specialistus, kurių trūksta ūkiuose: traktorininkai, melžėjos, fermos darbuotojai, zootechnikai, veterinarijos gydytojai. Dideliuose ūkiuose darbui su nauja technika reikalingi mechanikai-inžinieriai. S.Daniulis pasidalijo savo ūkio patirtimi ir sakė, kad jam nepavyksta rasti traktorininko ir sunkiasvorės mašinos vairuotojo. „Nuo ankstyvo pavasario Darbo biržoje „kabo“ skelbimas dėl minėtų specialybių darbuotojų. Skambina vyrai, neva turintys teises, tačiau teiraujasi, kaip čia jiems padaryti, kad nereikėtų dirbti. Vienas sunkiasvorės mašinos vairuotojas atvyko į ūkį ir dirbo dvi savaites. Tačiau, gavęs avansą, prapuolė. Jau trečia savaitė jo nėra darbe. Kur jis, nežinau, manęs neinformavo“, – pasakojo ūkininkas. Pasak LEŪA vadovo, ekologiniuose ūkiuose sezono metu reikia daug papildomos darbo jėgos. „Sezoniniai darbininkai – tarsi „zombiai“. Darbuotojų kiekvienais metais mažėja, jaunimas išvyksta į užsienį. Gali siūlyti bet kokią algą, bet nėra kam dirbti“, – apgailestavo pašnekovas. Algos, pasak S.Daniulio, pastaruoju metu ūgtelėjo. Pradedantiesiems dirbti pradžioje mokamas minimumas, vėliau, jei jie patenkina ūkininko lūkesčius, užmokestis didinamas. Dirbančiųjų didesnėse bendrovėse atlyginimai didesni.

Laukia sąžiningų žmonių

Dėl sezoninių darbininkų nuogąstauja Ukmergės ekologinio ūkio šeimininkė Laima Stragienė. Ji sakė, kad darbininkų, dirbančių nuolatinį darbą ūkyje, yra, tačiau sezono metu reikės pagalbininkų. Jiems teks ravėti. „Be ravėjimo nėra ekologijos. Dabartiniai darbuotojai nepajėgūs atlikti visų darbų. Todėl reikės papildomų šešių darbininkų. Apie tai kalbėjausi su Darbo biržos specialistais. Tikiuosi, kad į ūkį ateis darbštūs, pareigingi žmonės, suprantantys, kad dirbti – garbinga“, – sakė ūkininkė L.Stragienė, darbininkams algą mokanti pagal susitarimą.

Šilalės rajono pieno ūkio savininkė, nenorėjusi viešinti savo pavardės, sakė, kad jai nepavyksta rasti melžėjos ir ūkio darbininko. „Melžėjos nuolat keičiasi. Pageidauju, kad žmonės mokėtų uždėti aparatus ir melžti, aš juk neturiu laiko jų mokyti. Paaiškinu ir pamokau juos, kaip išplauti linijas“, – sakė ūkininkė. Ji teigė, kad iš Darbo biržos atsiunčiami „drebantys“ darbininkai, kurie nuolat vartoja alkoholį. Pasak pašnekovės, darbininkams ji sudaro puikias gyvenimo sąlygas ūkyje. „Mums svarbu, kad darbuotojai būtų sąžiningi ir išmanytų savo darbą, tačiau tokių nėra. Graudu, norisi verkti“, – sakė Šilalės rajono pieno ūkio savininkė. Šiame ūkyje darbuotojai įdarbinami visu etatu, jiems mokamas minimumas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilalės skyriaus vadovas Algirdas Taroza sakė, kad darbininkų pasiūla priklauso nuo geografinės padėties. Jei ūkis yra arčiau miestelių ir gyvenviečių, darbuotojų pasirinkimas būna didesnis. A.Taroza sakė, kad jų rajone labiausiai trūksta melžėjų, mechanizatorių. „Net keli rajone esantys pieno ūkiai ieško melžėjų. Ūkininkas Artūras Dambrauskas šią problemą išsprendė, fermoje pasistatęs melžimo robotus“, – teigė LŪS Šilalės skyriaus vadovas. Anot A.Tarozos, rajone dėl žemės ūkio darbininkų poreikio pavojaus varpais kol kas neskambinama. Jis mano, kad norint išlaikyti gerus darbininkus, ypač augalininkystės ūkiuose, jiems būtina atlyginimą mokėti visus metus ir, beje, didesnį nei minimumas.

Siūlomi atlyginimai („bruto“), neatskaičius mokesčių („popieriuje“)

470–900 eurų – žemės ūkio specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą (agronomams, agronomams apželdintojams, miškininkams).

430–715 eurų – kvalifikuotiems žemės ūkio sektoriaus darbininkams (turintiems profesinį išsilavinimą).

390–460 eurų – nekvalifikuotiems žemės ūkio sektoriaus darbininkams.

Mažėja užimtumas

Dr. Jonas Čaplikas

Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius

Intensyviai modernizuojamame žemės ūkyje sparčiai kyla darbo našumas. Akivaizdu, kad mažėja ir užimtumas šiame sektoriuje. Tai pirmiausia liečia nekvalifikuotus arba savo kvalifikacijos kėlimu nesirūpinančius darbuotojus. Kvalifikuotų darbuotojų poreikiai nemažėja. Kvalifikuotų darbuotojų, ypač specialistų, reikia diegiant naujas technologijas, prižiūrint šiuolaikinę techniką, kuriant ir diegiant įvairias inovacijas, konsultuojant ūkininkus ar telkiant juos kooperacijai. Tai nereiškia, kad žemės ūkio specialistai bet kuriuo atveju turi dirbti pirminiame žemės ūkyje. Daugiausia jų darbo vietų yra įmonėse, kitose organizacijose, teikiančiose įvairias žemės ūkio paslaugas ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.