Atšilus orams, prasideda daržo ir sodo darbų sezonas. Šis Lietuvoje populiarus laiko leidimo būdas naudingas tiek fizinei, tiek emocinei savijautai. Vis dėlto nesilaikant pagrindinių taisyklių tokia veikla gali ir pakenkti.
Vaistininkė Sigita Izmalkova pasakoja, kad, mokslinių tyrimų duomenimis, sodininkystė yra labai naudinga. Pvz., vyresniems žmonėms padeda išvengti psichinių funkcijų, mąstymo sutrikimų: dirbdami sode įgaliname smegenis spręsti įvairias problemas, o taip geriname atmintį, susikaupimą, ugdome sąmoningumą ir malšiname stresą. Be to, valandą dirbdami sode sudeginame apie 450–500 kalorijų.
Vis dėlto darbymečio metu pas gydytojus ir vaistininkus atskuba žmonių, besiskundžiančių sąnarių, nugaros ar raumenų skausmais, peršalimu. Neretai paaiškėja, kad tai – neatsargaus darbo sode pasekmė.
Ruošis iš anksto
Vaistininkė pabrėžia, kad po žieminės stagnacijos negalima pasinerti į darbus be atvangos – gali susukti nugarą, pradėti skaudėti sąnarius, raumenis. Krūvį reikia didinti po truputį.
Penkias dienas per savaitę bent po 30 minučių reikėtų aktyviai pajudėti, kad ir kokio amžiaus būtume. Net ir turint negalavimų galima rasti tinkamų būdų judėti: pasirinkite šiaurietišką ėjimą ar baseiną. „Jauno ir vyresnio žmogaus fizinis aktyvumas skiriasi, bet kiekvienas gali bent pusvalandį per dieną skirti aktyviam judėjimui“, – neabejoja S.Izmalkova.
Apšilimas prieš darbus būtinas
Prieš imantis sodo darbų, būtina atlikti bent kelis apšilimo pratimus – taip sumažinama traumų rizika ir išvengiama skausmo. „Apšilimas paruošia kūną apkrovai – sušilęs jis leidžia atlikti veiksmus kur kas lengviau, tampa mobilesnis, lankstesnis, didėja judesių amplitudė, jėga, o tai ir tampa saugikliu nuo galimų traumų“, – pabrėžia vaistininkė.
Tikslią apšilimo programą kiekvienamderėtų apmąstyti individualiai, atsižvelgiant į savo kūną: „Prieš darbus verta pabandyti bent jau iškelti rankas ir tempti jas į viršų, lyg ką nors norėtumėte pasiekti. Apimkite alkūnes delnais ir kelis kartus pasilenkite į kairę ir į dešinę; uždėkite rankas ant pečių ir pasukinėkite pečius pirmyn, atgal ir t.t.“
Tinkami judesiai padės išvengti traumų
Vaistininkė pataria, kad darbus ant žemės geriau atlikti atsitūpus arba klūpint ant kelių. Kai kojos sulenktos, apkrova nugarai gerokai sumažėja. Kelius galima lenkti pakaitomis, amortizacijai – naudotis specialiai pritaikyta pakyla, žema kėdute.
„Svarbi yra ir kūno pozicija keliant sunkius daiktus. Kelkite tik tai, ką pajėgiate pakelti. Nekelkite pasilenkę, tiesiomis kojomis: raunant sunkų daiktą reikia atsistoti kuo arčiau jo, sulenkti kojas per kelius (kojos turi būti bent jau pečių plotyje, o nugara – tiesi). Taip didžiausia apkrova tenka kojų raumenims, o įtempus pilvo raumenis, nugarai tenka dar mažiau“, – paaiškina S.Izmalkova.
Vaistininkė priduria, kad jei ilgai tupėjote ar klūpojote, niekada staigiai nesistokite: pašokus dėl slėgio pokyčio dažnai apsisuka galva, žmonės pargriūna, praranda sąmonę, susižeidžia.
Apsisaugokite nuo klimato poveikio
Specialistė tęsia, kad svarbu apsisaugoti ir nuo išorės poveikio, ypač saulės spindulių. Saulė pavojingiausia nuo 11 iki 15 valandos: būtent tuomet didžiausia nudegimo, perkaitimo rizika. Apsaugos priemones reikėtų tepti 15–30 min. prieš išeinant į lauką, o papildomai nešioti kepurę, akinius, drabužius ilgomis rankovėmis. Tai sumažina ir melanomos bei kitų piktybinių darinių riziką.
Taip pat esą svarbu vartoti daugiau gėrimų ar maisto produktų su mineralais, kad būtų užtikrintas elektrolitų balansas. Fizinį darbą dirbantys ir gausiai prakaituojantys žmonės gan greitai netenka įvairių mikroelementų. Elektrolitų balansas padeda palaikyti tolygią širdies veiklą, reguliuoja nervų ir raumenų funkcijas, palaiko šarmų bei rūgščių balansą.
„Beje, daugelis mūsų buityje tam tikrus negalavimus vadina „perpūtimu“. Toks skausmas – nervų šaknelių uždegimas. Dažniausiai tai yra nugaros ar kaklo skausmai. Šie sutrikimai nesunkūs, tačiau nuo nervų šaknelių uždegimo lengviau apsisaugoti nei jį gydyti. Todėl reikia nepamiršti, kad negalima rengtis per daug šiltai, nes perkaitus susergama daug greičiau, taip pat venkite darbo itin vėjuotomis dienomis“, – pabrėžia S.Izmalkova.
Nepamirškite pertraukų ir atsipalaiduoti
Vaistininkė ragina po sodo darbų nepamiršti ir atsipalaidavimo bei mankštos pratimų. „Norėdami atpalaiduoti kūną po sunkių sodo darbų, kitą dieną lengvai pasimankštinkite. Ypač rekomenduojame vandens sportą: baseino procedūros labai teigiamai veikia raumenis, vandenyje jie greitai atsipalaiduoja. Be to, išbandykite prausimąsi po kontrastiniu dušu, keičiant šilto ir šalto vandens sroves“, – sako vaistininkė.
Ji taip pat primena, kad siekiant nepakenkti sau, lauke reikia dirbti ne ilgiau nei 40–50 minučių, daryti 20 minučių pertrauką, o tada veiklas keisti: pasodinę derlių, nupjaukite žolę, genėkite medžius ir kt. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurie ūkio darbais užsiima tik savaitgaliais: apkrovą didinkite po truputį, o poilsio minutėmis rekomenduojama pasivaikščioti, prigulti.