Pavasaris vėluoja. Balandžio mėnesį skundėmės orais, nedaug ką galėdami nuveikti darže. Tačiau gegužės pirmųjų savaičių orai nuteikia optimistiškai. Pagaliau atplasnos tikroji gegužė.

Šį mėnesį didžiausias darbymetis daržuose. Ne visos daržovės sėjamos iš karto, todėl neapsėtame plote labai svarbu laikyti purią, nesupuolusią dirvą. Kiekvieną savaitę lengvai papurentoje dirvoje ne tik sunaikinamos vos pradėjusios dygti piktžolės, bet ir sutaupoma drėgmė. Apskaičiuokite, kokio ploto reikės visoms daržovėms pasėti ir daigams sodinti, ir darykite lysves. Patogiausios lysvės – 120 cm, o tarplysviai – 30 cm pločio. Tad visą daržovėms skirtą plotą suskirstykite 150 cm juostomis ir susmaigstykite kuoliukus. Priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose su laidžiu vandeniui podirviu lysvių arba vagų geriau neaukštinti. Tarp kuoliukų ištempkite virvelę ir eidami atbulom braukite apverstu kastuvu – sužymėsite tarplysvius. Gylio užteks tokio, kiek sumindžiosite sėdami daržoves. Tačiau sunkesnėse dirvose, ypač kai podirvis nelaidus vandeniui ir po lietaus telkšo balos, sukaskite aukštesnes lysves.

• Mėnesio pradžioje palankus metas sodinti bulves. Jas patogu auginti vagose. Tada dirva geriau įšyla, bulvės greitai sudygsta. Kas 60 cm kauptuku padarykite griovelius, į juos kas 30 cm išdėliokite bulves. Paskui tarpueiliais traukdami kauptuku, gumbus apžerkite žemėmis. Taip susiformuos bulvių vagos. Kas savaitę dirvą papurenkite grėbliu arba akėčiomis. Jei purenant nusiardo vagų paviršius, vėl apkaupkite.

Bulvių derlių gali sumažinti žalingi kolorado vabalai. Suaugusius vabalus, dedančius daugybę kiaušinėlių, atbaidysite, jei aplink bulvių lauką bei vagose pasėsite medetkų. Kolorado vabalai nemėgsta specifinio jų kvapo ir skrenda ieškoti kitos vietos.

• Imkitės daržovių sėjos. Pirmiausia sėkite salotas, ridikėlius, ropes, krapus, petražoles, žirnius, šiek tiek morkų ir burokėlių. Visų morkų ir burokėlių nesėkite iš karto. Šaltą pavasarį, koks yra dabar, dalis ankstyvosios sėjos šakniavaisių ima žydėti, be to, jie perauga, būna prastesnės kokybės. Žiemai morkas ir burokėlius sėkite antroje gegužės pusėje. Morkas patartina sėti greta svogūnų, kad jas mažiau pultų morkinės musės.

Daržovių sėjos gylis pasirenkamas pagal dirvos mechaninę sudėtį. Sunkiose dirvose sėjama sekliau, o lengvose – giliau.

Dirvoje neturi būti stambių grumstų, tačiau, jei žemė ypač puri, ją verta lengvu voleliu suvoluoti. Daržovių sėklos nevienodo stambumo, todėl ir sėjamos skirtingu gyliu. Štai smulkios morkų ir petražolių sėklos sėjamos 1,5–2 cm gyliu, burokėlių ir ridikėlių – 3 cm, o žirnių ir pupelių – 5 cm.

• Ridikėliai greitai sudygsta, tad nesuvėlinkite jų išretinti. Retinama jiems esant skilčialapių fazės. Per vėlai išretinti ridikėliai neformuoja šakniavaisių. Kai dirva pradžiūsta, ridikėlius laistykite šaltu vandeniu.
• Ankstyvos sėjos daržoves pridenkite daržo plėvele. Po ja ir šilčiau, ir augalai geriau auga, dera, o kryžmažiedžių daržovių neapninka spragės. Plėvelės nereikia nuimti lyjant.
• Svogūnus ir jų sėjinukus įprasta sodinti per Šv. Stanislovą, gegužės 8-ąją. Bet jeigu tomis dienomis dar šalta, geriau stebėkite gamtą ir svogūnus sodinkite tada, kai sužaliuoja ievos ir parskrenda kregždės. Prieš sodindami nuvalykite viršutinius lukštus, nupjaukite viršūnėles ir prie šaknų sukamštėjusią apačią, pamirkykite 0,05 proc. (5g/10 l vandens) kalio permanganato tirpale. Mirkyti svogūnai greičiau įsišaknija. Augančių užuovėjoje svogūnų laiškai dažnai suserga netikrąja miltlige. Nuo šios ligos jie mažiau nukentės, jei greta pasėsite juodųjų ridikų.
• Gegužės viduryje pasisodinkite žiedinių kopūstų, brokolių, vėlyvųjų kopūstų. Saulės atokaitoje pravartu pasisėti daigams vidutinio vėlyvumo kopūstų, kurie geriausiai tinka rauginti. Plėvele pridengti daigai užaugs laiku.
• Kai pražys alyvos, sėkite pupeles, sodinkite porų, salierų daigus. Porams padarykite gilesnius griovelius, priliekite į juos vandens, patrumpinkite daigų šaknis bei laiškelius. Salierų daigus sodinkite ne giliau, negu augo dėžutėje. Per giliai pasodinti salierai užauga maži, su daugybe smulkių šaknų. Daržovių daigus geriau sodinti pavakary, tada palaistyta dirva neišdžiūsta, daigai per naktį prisisotina vandens, kitą dieną nenuvysta.
• Šparagines pupeles sėkite kelis kartus, kas 6–7 dienos. Taip pratęsite jų vartojimo laiką, nuolat turėsite sultingų ankščių.
• Jei šiltnamiai nešildomi, gegužės viduryje sodinkite agurkų ir pomidorų daigus. Jei pranašaujamos šalnos, geriau palaukti, o kad daigai neperaugtų, rečiau juos laistykite. Jei glemba lapai, rytais juos apliekite vandeniu iš laistytuvo su sieteliu.
• Stebėkite orą. Paprastai gegužės pabaigoje laikas lauke sėti agurkus, cukinijas, patisonus, moliūgus. Geriau sėkite padaigintas sėklas, uždenkite plėvele, greičiau sudygs.
• Prigijusius kopūstų ir salierų daigus patręškite kompleksinėmis trąšomis. Jei jų neturite, pravers kristalinas arba amonio salietra.
• Nesuvėlinkite daržovių išretinti ir nuravėti. Kas 5–7 dienas purenkite tarpueilius. Agurkus ir burokėlius retinkite esant skilčialapių, o kitas daržoves – pirmų tikrų lapelių fazės. Petražoles retinkite, kol smulkūs jų lapeliai, būtinai palaistykite.
• Mėšlo ir komposto krūvas kraukite daržo pakraštyje. Kad negadintų vaizdo, aplink pasėkite saulėgrąžų arba topinambų (žieminių bulvių). Topinambus sodinkite kas 30 cm, 10 cm gylyje. Tik ne daržo pakraštyje, nes vėliau bus sunku išnaikinti.