Margavos kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkas Tomas Budreika džiaugiasi „derlingais“ metais: šią vasarą aštuonios danielių patelės atvedė po jauniklį. Iš viso dabar šiame ūkyje su šiemečiais mažyliais auga 23 danieliai. Pustrečių metų ūkininkavimo patirtį turinčiam šeimininkui vis sunkiau skirtis su augintiniais.

Pribuvėjos nereikia

Pasak Tomo, atsivedant palikuonis danielių patelėms retai nutinka nesėkmių. Jos lengviau pakelia motinystės naštą, nei, pavyzdžiui, besivaikuojančios avys. Šias šeimininkui reikia nuolat prižiūrėti, prireikus pagelbėti. Danielių patelėms geriausiai, kad kuo mažiau prie jų tokiu atsakingu momentu lįstų žmogus. „Jos pačios puikiai susitvarko“, – tikino augintojas.

Dažniausiai danielės vaikus veda nuo birželio iki liepos vidurio, bet pasitaiko ir išimčių. Praėjusiais metais Tomo ūkyje vienas „naujagimis“ labai vėlavo ateiti į šį pasaulį – jį patelė atsivedė rugpjūčio 18-ąją. Ūkininko teigimu, tie, kurie rimčiau užsiima danielių veisimu, laiko tokį danieliuką jau per vėlai atkeliavusiu.

Danielių patelių geriausias rujos laikas spalio mėnuo–lapkričio vidurys. Nuo gruodžio pradžios rekomenduojama patiną nuo patelių atskirti, kad nebūtų „vėlyvukų“. Vėliau gimęs patinėlis paprastai būna mažesnis. Be to, jam užauga mažesni ragai, o ragai patinui – jo pasididžiavimas.

Šiemet aštuonios T.Budreikos danielių ūkio patelės motinystės rūpesčius patyrė laiku. Tik devintoji motinystei subrendusi patelė to nepadarė. Šeimininkas ir pats gerai nesupranta priežasties – gali būti, kad tiesiog nepasilakstė, o gal per vėlai atsives jauniklį.

Vyrauja patinėliai

Vis didėjančiame Tomo ūkyje puikuojasi vienas pagrindinis veislinis patinas. Praėjusiais metais atvesti keturi jaunikliai patinukai šiais metais jau pasidabino pirmaisiais rageliais.

„Iš šiemetės aštuonių jauniklių vados, mano manymu, šeši tikrai bus patinukai. Klausimas dar, ar ne visi?“ – rūpinosi Tomas dėl ūkyje vis didėjančios vyriškos kompanijos.

Kas reikalingesni ūkiui – gražius ragus užsiauginantys patinėliai ar patelės? Pasak Tomo, vienareikšmiško atsakymo nėra: kam ko labiau reikia. Pateles daug lengviau parduoti tiems, kurie veisia danielius. Patinukus kartais sunkiau parduoti, nes veisimui ūkyje pakanka turėti vieną ar du patinus. Medžiotojai paprastai pageidauja po lygiai patelių ir patinukų.

„Praėjusiais metais vienas medžiotojas pageidavo apie dvylika patinukų, bet aš tik keturis turėjau“, – apie vieną kartą pasitaikiusį siūlymą prisimena ūkininkas. Tuomet jis skambinusiam medžiotojui perdavęs kitų danielių augintojų kontaktus. Margavos kaime danielius augina ir T.Budreikos kaimynas, jų porelę įsigijęs tuo pačiu metu, kaip ir Tomas. Dar apie 4–5 danielius augina vienas marijampolietis. Augintojo teigimu, susidomėjimas danieliais pamažu didėja, bet kol kas kituose ūkeliuose jų dar yra nedideli kiekiai.

Tvers antrą aptvarą

T.Budreikos elnynas užima 3 hektarus ūkio valdose. Danieliai gyvena aptvertame 1 hektaro plote. Pernai jų čia ganėsi septyniolika. Anot Tomo, 1 hektaro aptvare optimalu laikyti apie 15 danielių. Tada ir pievos jiems užtenka, ir per daug žolės neištrypia. Šiemet bandai išaugus iki 23 gyvūnų, jis planuoja apsitverti dar vieną hektarą, kad galėtų atskirti augintinius į dvi stovyklas.

Didžiausia ūkio metų investicija skiriama tinkamam aptvarui įsirengti. Tam reikia specialaus tinklo, stulpelių, daug darbo tenka įdėti ir įrengiant pačią tvorą. Jeigu laukiniai žvėreliai būdami aptvare neina prie tvoros, dėl jos tvirtumo galima nesibaiminti, bet geriau apsidrausti. Pirmąjį savo ūkio aptvarą ūkininkas vertina kaip pakankamai silpną. Dar neturėjo tada ir tokio darbo patirties. Todėl antrą aptvarą darys rimtesnį – pirks stipresnį tinklą.

Laukiniai gyvūnai ir žiemą išgyvena lauko sąlygomis, jie pakelia iki 30 laipsnių šaltį. Svarbiausia, anot Tomo, kad jie turėtų kur apsisaugoti nuo gamtos negandų. Geriausiai tam tinka pašiūrė. T.Budreikos ūkyje gyvūnai nuo lietaus, vėjo ir sniego gali pasislėpti po iš garažo rekonstruota pastoge. Paprasčiau tiems danielių augintojams, kurie turi miško ir gali dalį jo aptverti, tada gyvūnai slepiasi po medžiais, nereikia net pastogės. Deja, Tomo ūkelyje miško nėra.

Pardavė tik du

Pačiam Tomui danieliai kol kas yra labiau kaip pomėgis. Jis tikisi, kad šis malonus užsiėmimas vėliau išaugs ir į šiokį tokį versliuką. Per pustrečių ūkininkavimo metų jis tik plėtė bandą, o pardavė vos porą danielių. Tais metais atsipirko šiems gyvūnams perkami pašarai. Šiemet, kai juos parduos, norėtų, kad atsipirktų aptvaro įrengimas.

Pirmuosius danielius į Margavos kaimą Tomas atvežė 2016 metų sausį. Pradėjo nuo keturių patelių ir vieno patino. Anot jo, jeigu dabar juos visus parduotų, tai jau būtų gal neblogas biznis, bet jis to nenori ir neplanuoja. Jaunas vyras užsidirba pragyvenimui kitame versle, todėl danieliai jam lyg savotiška relaksacija, bėgimas nuo įvairiausių stresų, atsipalaidavimas.

Tomas jau dabar suvokia, kad jam nebus lengva ateityje išsiskirti su šiais gražiaisiais gyvūnais. Tuos du, kuriuos pernai pardavė, pirkėjai išsivežė į Latviją. Po išsiskyrimo Tomas labai nesmagiai jautėsi, nors ir žinojo, kad danielius ne medžioklei, ne mėsai nupirko, o auginti.

Margavos kaime augantys danieliai nėra baikštūs, prašo maisto ir pasiima jį iš Tomo rankos. Ypač prieraišus veislinis patinas, jis elgiasi panašiai kaip šuniukas, leidžiasi glostomas. Visi danieliai, gimę Tomo aptvare, ėda iš žmogaus rankų. Tik kelios Vokietijoje pirktos patelės laikosi per kelių metrų saugų atstumą, prie jų niekas arti neprieina.

Išgarsino ragai

Dar vienas Tomo užsiėmimas – jis antrus metus dalyvauja tarptautiniame elnių ragų čempionate. Pernai iš T.Budreikos veislyno į čempionatą atvežti danieliaus patino ragai 5–6 metų amžiaus kategorijoje užėmė antrą vietą, o šiemečiai šio patino ragai Latvijoje vykusiame čempionate buvo įvertinti pirma vieta.

Tomas pasakojo, kad patinas kasmet užsiaugina ir pavasarį numeta ragus. Vasarą visi Europos elnininkai susirenka Latvijoje, atsiveža, ką turi geriausia, matuoja ir įvertina ragus. Šiemet Tomo danieliaus ragai surinko 188,8 taško. Parsivežė diplomą, porą taurių ir vyno.

„Pasižiūri, kaip Europoje danieliai auginami, pasisemi patirties, pamatai savo lygį“, – pasakojo ūkininkas. Jo išaugintas danielius dėl ragų tapo ūkio pasididžiavimu.

Šeimininkas mielai galėtų savo augintinius parodyti vaikams, priimti moksleivių ekskursijas. Kol kas atvažiuoja tik tie, kurie patys domisi danielių auginimu bei veisimu. Neseniai lankėsi vyras iš Vilniaus krašto. Atvažiavusieji pamato gyvai, kaip atrodo danieliai, sužino, kaip juos auginti.

Tomas nemano, kad danielių pašarui reikia skirti labai daug pinigų. Šiemet jis 23 turimiems danieliams paruošė apie 10 ritinių šieno, nupirko per 1 toną avižų, dar pirks apie toną runkelių. Jeigu pats gali pasiruošti pašarų, išeina dar pigiau.

„Per metus išlaikyti šunį atsieina brangiau nei danielį“, – teigė Marijampolės krašto ūkininkas ir pridūrė, kad danieliai maistui neišrankūs – noriai graužia obuolius, morkas, skanauja kukurūzų, krūmų šakelių, neatsisako riekės duonos ar batono.

Augina ir elnius, ir danielius

Gediminas Vaitiekūnas, Lietuvos elnių augintojų asociacijos prezidentas

Mūsų duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gali būti išduota apie 400 leidimų laikyti elninius žvėris. Kiek jų yra iš tikrųjų aptvaruose, tokios apskaitos netvarkome. Gal tik Aplinkos ministerija turi duomenų. Iš viso turėtų būti apie 400 aptvarų Lietuvoje, bet ar visuose juose laikomi tik danieliai, sunku pasakyti. Dažnai augintojai laiko įvairių žvėrių – ir danielių, ir elnių. Grynai danielių specializuotų ūkių tikrai nebus labai daug.

Kartais manoma, kad galbūt vietoj kiaulių ūkininkai galėtų pradėti auginti savuose ūkiuose elnius. Turiu pabrėžti, kad tai gana sudėtingas procesas – reikia tinkamo aptvaro, reikia gauti leidimus. Juos daug sunkiau auginti negu kiaules. Tų, kurie specializuojasi gyvų gyvūnų prekyboje, teigimu, rinka jau prisisotinta. Norinčiųjų auginti elninius gyvūnus tikrai nelabai daugėja.

Vienas kitas augintojas ruošiasi pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Žmonės parengia įvairių projektų. Kiti gauna paramą ir bandai įsigyti. Ar palanku naudotis ES lėšomis? Mano manymu, tai ilga procedūra. Aš pats aptvarą nusipirkau. Mano ūkis, Lietuvos masteliais, – vidutinis. Ūkininkauju apie 10 metų, turiu apie 30 hektarų žemės, pievų, pats užsiauginu pašarų gyvūnams.