Ar galima išpiešti savo nerimą, baimes ir blogas nuojautas? O išpiešus jomis atsikratyti? Ar piešdamas gali pagerinti savijautą onkologinis ir psichikos ligonis, vystymosi sutrikimą turintis žmogus? Specialistai tuo neabejoja.

Papildo ligų gydymą

Vilniaus dailės akademijos meno terapijos programos vadovė ir dėstytoja, viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos iniciatyva“ direktorė, gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun sako, jog Lietuvoje meno terapija taikoma jau ilgiau nei 30 metų. Pirmąją meno terapijos studiją įkūrė gydytoja psichiatrė Danguolė Survilaitė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 13 skyriuje. Daugeliui pacientų tai buvo pirmoji psichosocialinės reabilitacijos programa.

Įvairūs meno terapijos metodai taikomi ir prieinami beveik visose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose: ligoninėse, psichikos sveikatos centruose, dienos centruose, reabilitacijos įstaigose. Jie papildo psichikos ligų gydymą, ypač kai gydymo įstaigoje reikia išbūti palyginti ilgai. Taip pat šie metodai tinka savijautai gerinti, sveikatai stiprinti, gydymo poveikiui papildyti ir sustiprinti.

Nijolė Goštautaitė-Midttun

Stiprina sveikatą

Kokių psichikos ligų pacientams meno terapija gali padėti? Ir koks yra poveikio mechanizmas?

„Menas naudingas ir ligoniams, ir sveikiems. Tai būdas pasiekti ir suaktyvinti sveikuosius ligonio psichikos procesus, padėti įsitraukti į veiklą, bendravimą ir visuomenę. Psichikos ligos nėra išskirtinės. Meno terapija taikoma reabilitacijai, jos poveikis nėra specifinis, tačiau ši terapija negydo nė vienos ligos – tai nėra gydymo metodas. Tai sveikatos, geros savijautos, psichologinio atsparumo stiprinimo priemonė. Meno, dailės metodų taikymas gali padėti geriau pažinti save, savo ligą, artimiesiems geriau suprasti ligonį, prisidėti prie geriausio sveikatos problemų sprendimo paieškų. Tai priemonė, padedanti nukreipti dėmesį nuo fizinio ir psichinio skausmo, plačiai naudojama reabilitacijoje. Labai svarbus poveikio elementas yra galimybė bendrauti tarpusavyje ir su specialistu, atvirai kalbėtis apie ligą, žmogų palaiko ir buvimas kartu, socializacijos procesai“, – pasakoja gydytoja psichiatrė.

Ji teigia, kad tikslingi meno edukacijos užsiėmimai gali pagerinti demencijos ligonių gyvenimo kokybę, pasitarnauja neįgalių žmonių integracijai.

Meno terapijos metodai, stiprinantys sveikatą, taikomi ne tik sveikatos priežiūros įstaigose.Tokius prisiminimus sužadinančius, socialumą stiprinančius užsiėmimus veda specialistai Nacionalinėje dailės galerijoje. Menininkai, baigę VDA meno terapijos programą, dirba Radvilų rūmų, Gaono ir kituose muziejuose bei galerijose, įvairiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiose dailės studijose.

Meninė veikla – kaip terapija

Yra menininkų, kurie savo meninę veiklą vertina kaip terapiją. Vilniaus dailės akademijos Atvirosios dailės, dizaino ir architektūros mokykloje 2019 m. spalio mėnesį veikė airių menininkės Annos Mechelinck-O’Sullivan darbų paroda − vienas iš „Atviros psichiatrijos mėnesio“ renginių, prisidedantis prie psichikos ligų stigmos mažinimo.

Ann susitikimuose pasakojo apie ligą ir tai, kaip kūryba padeda išsivaduoti iš depresijos gniaužtų. Ji teigė suprantanti, kad liga neišnyksta vien dėl kūrybos, bet sakė, kad tai padeda lengviau tvarkytis su ligos padariniais, ištverti sunkiausius ligos laikotarpius ir taip pat kalbėtis apie savo ligą, nesijausti vienam ar izoliuotam.

Nukreipia dėmesį

Paklausta, ar meno terapija padeda įveikti priklausomybę, gydytoja psichiatrė tikina, jog papildomi meno terapijos metodai gali sustiprinti priklausomybės gydymo programos paveikumą. Tačiau veiksminga priemonė šioms ligoms gydyti yra nuosekli pagalbos programa, kurioje neretai tenka derinti specialisto konsultacijas, savigalbos grupes, medikamentus.

„Meno terapija gali tapti svarbiu elementu stiprinant sutrikdytą malonumo jutimą priklausomiems. Tai liga, dėl kurios beveik vienintelis likęs būdas jausti malonumą ir pasitenkinimą – konkrečios psichoaktyvios medžiagos vartojimas, lošimai arba tam tikras elgesys. Meno terapija gali padėti susigrąžinti malonumo pojūtį užsiimant įvairesne veikla, nukreipti dėmesį nuo įkyraus potraukio, padėti geriau pažinti atkrytį skatinančius veiksnius, rasti pusiausvyrą, atsipalaidavimą“, – sako N.Goštautaitė-Midttun.

Formų daug

Meno terapija sveikatos priežiūros sistemoje, – pasakoja specialistė – taikoma labai įvairiai, nėra vieno standartinio būdo. Dažniausiai užsiėmimai vyksta grupėje, pasirinkus tam tikrą temą.

Labai platus ir metodų spektras. Piešimas, anot pokalbininkės, – toli gražu ne vienintelė dailės ir meno terapijos priemonė. Labai paplitęs lipdymas, koliažai, vis dažniau naudojami tekstilės metodai, bet galima gaminti daiktus, kaukes, lėles, dekoruoti daiktus, kurti dovanas. O kur dar performansai, teatro, šokio ir judesio elementų panaudojimas.

Meno terapiją kuria terapeutas, prisitaikydamas prie paciento ir grupės poreikių, siekdamas konkrečių sveikatos tikslų. Anot N.Goštautaitės-Midttun, nėra jokių įrodymų, kad koks nors specifinis lipdymo būdas geriau veiktų, pavyzdžiui, depresiją, o specifinis piešimas –priklausomybę.

Grupinės terapijos privalumai

Jei neturite galimybės apsilankyti grupiniuose meno terapijos užsiėmimuose, bet kokią širdžiai malonią veiklą – piešimą, spalvinimą, lipdymą – galite išbandyti ir namuose. Bet kokia maloni ir prasminga veikla padės nusiraminti, atsipalaiduoti ir pasijusti geriau.

Tačiau gydytoja psichiatrė N.Goštautaitė-Midttun atkreipia dėmesį, jog veiksmingesnės yra veiklos, kurios vyksta grupėje, į kurias įsitraukia daugiau žmonių, kur galima gauti komentarų, pastabų, atgalinį ryšį.

„Dalyvauti meno terapijos užsiėmimuose gali visi, tam nebūtina mokėti piešti arba lipdyti, – sako ji. – Tai būdas pažinti ir panaudoti savo kūrybiškumą, kurio nors šiek tiek turi kiekvienas žmogus. Dirbant su menininku, turinčiu kvalifikaciją meno terapijoje, galima tikėtis geresnio rezultato. Taip pat svarbi proceso dalis yra tai, kad dirbant su profesionaliais meno terapeutais suteikiama galimybė prisidėti prie bendro kūrinio, kai paciento kūryba tampa dalimi didesnio meno kūrinio, kuris eksponuojamas, dalyvauja parodose.“

Kai nebesinori kalbėti

Dailės terapeutė Vaida Adomaitienė šį sveikatinimo būdą taiko jau 7 metus, grupinius bei individualius užsiėmimus veda tiek viešosiose, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Vaida Adomaitienė

„Vieni ateina dėl nerimo, kiti ieško atsakymų į įvairiausius kasdienio gyvenimo klausimus, nori tiesiog pabūti su savim. Kai kuriems nustatytos diagnozės: šizofrenija, depresija, valgymo sutrikimai, panikos atakos ir kt. Dažnam jų dailės terapija priimtina dėl to, kad tai yra kūrybinis procesas, per kurį jie gali išsipasakoti. Kai kuriems sunku kalbėti, o per piešinį gali pasakyti, kaip šiuo metu jaučiasi“, – pasakoja V.Adomaitienė.

Seansas paprastai prasideda nuo pasidalijimo, su kokia būsena žmogus atėjo. Po to apsibrėžiama dienos tema ir einama prie kūrybinio proceso. Po kūrybos grįžtama į ratą ir išsakoma, kokios mintys, jausmai, vaizdiniai kilo proceso metu.

Akivaizdūs pokyčiai

Paprašyta pateikti pavyzdžių, dailės terapeutė prisiminė atvejį, kai į terapiją įsitraukė mergina, kuriai buvo sunku atvirai kalbėtis su mama, išsakyti jai savo jausmus. Vis bepiešdama ir bekalbėdama apie savo jausmus, įsisąmonino, kad ir mamai gali pasakyti, kaip jaučiasi. Kai pradėjo jai ramiu tonu išsakyti emocijas, jų santykiai pagerėjo, atsirado ryšys, kurio žmogus pasigedo jau prieš 20 metų.

Nuo panikos atakų kenčiantis žmogus dailės terapijoje, stebėdamas savo kūną, piešdamas, kas vyksta per panikos ataką ar prieš ją, per vaizdinius pradeda suprasti, kas jį labiausiai gąsdina. Tai supratęs ir įvardijęs jis po truputį pradeda kontroliuoti situaciją.

Dailės terapija itin naudinga ir onkologiniams pacientams. „Šie žmonės man dažnai sako, kad jau yra pavargę nuo kalbėjimo, todėl jie linkę savo jausmus išreikšti piešiniu. Kūrybinis procesas žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis, yra būdas tiesiog būti prieš nieką neatsiskaitant, priminti sau, kad yra ne vien ligoniai. Tai labai palaikantis procesas“, – pasakoja dailės terapeutė ir priduria, jog dailės terapijos veiksmingumas yra tiriamas ir mokslininkų. Rezultatai rodo, kad pokyčiai esą akivaizdūs.

Genovaitė Privedienė