Ketvirtadienį liūdna žinia pasiekė Lietuvos žmones – aktorius Dalius Mertinas pralaimėjo kovą su kraujo vėžiu. Jis mirė eidamas 56 metus.

Liga smogė du kartus

Sunki onkologinė liga limfoma aktoriui pirmą kartą kirto 2003-iaisiais. Jos užkluptas D.Mertinas nevengė pasidalyti išgyvenimais su savo gerbėjais. „Susidūręs su vėžiu supranti, koks trumpas yra gyvenimas. Gydymosi procesas sudėtingas ir sunkus. Sunku ir morališkai, ir fiziškai. Tokioje situacijoje turi kuo greičiau susivokti ir nepasiklysti. Reikia nenusiminti, nesidraskyti, nesiblaškyti ir iš savo smegenų išvaryti visas blogas mintis, susitelkti, kovoti su liga ir įveikti ją kaip dar vieną sunkumą“, – kalbėjo jis.

Po kurio laiko atrodė, kad ligą pavyko suvaldyti, tačiau 2009-aisiais, praėjus šešeriems metams nuo tada, kai pirmą kartą išgirdo negailestingą diagnozę, aktoriui teko vėl susitelkti kovai su vėžiu. Vėl prasidėjo alinantis gydymosi maratonas: septynios chemoterapijos procedūros, po jų atlikta autologinė kaulų čiulpų transplantacija. Laimė, šiai operacijai tiko paties Daliaus kaulų čiulpai, todėl tikimybė, kad organizmas ir šį kartą atlaikys, gerokai išaugo. Nors pykinimas, vėmimas, silpnumas – dažni onkologinių ligonių palydovai, D.Mertinas niekada nepuolė į neviltį ir iš paskutiniųjų bandė išsaugoti optimizmą.

Menininkas tikino, kad užklupus vėžiui labai svarbi yra šeimos ir artimųjų psichologinė parama. „Reikia mokėti valdyti blogas mintis, siekti, kad vidinė būsena neišmuštų iš vėžių. Privalai užsimiršti, toliau gyventi ir dirbti, kad nekamuotum savęs slogiomis mintimis“, – yra kalbėjęs D.Mertinas.

Slinko ilgi nerimo mėnesiai ne tik Daliui, bet ir jo žmonai Laimai, jųdviejų vaikams Dominykui, Mykolui ir Laimai Barborai, mamai Elenai, taip pat su sunkia liga kovojusiam uošviui Algirdui Brazauskui. Kalėdas gausi Brazauskų šeima sutiko prie bendro stalo ir vieni kitiems linkėjo svarbiausio – sveikatos. Kas jau kas, o ši šeima žino jos vertę...

Kovoje su klastinga liga aktorių palaikė artimieji.

„Gyveni, žmogau, ir statai savo gyvenimo piramidę: kai viena plyta iškrinta, į jos vietą įmūriji kitą. Susirgai – plyta iškrito, gimė anūkėlė – buvusios vietoje atsirado kita. Taip ir kopiame aukštyn, – kalbėjo aktorius. – Bet kai atėjus laikui imi riedėti žemyn, niekas nebesustabdys. Kita vertus, kai jauti, kad laikas dar neatėjo, nieko nelieka, kaip tik laikytis įsikabinus nagais ir dantimis. Juk niekas negrįžo iš TEN ir nepasakė, kaip TEN yra gerai, todėl žmogus ir kapanojasi kaip įmanydamas.“

Vėžininko ženklas

Aktorius rūpinosi ne tik savo sveikata, bet stengėsi padėti ir kitiems vėžio užkluptiems žmonėms. Įsiliejęs į pacientų bendriją „Kraujas“, vienijančią onkohematologinėmis ligomis sergančius asmenis, D.Mertinas pasistengė, kad visiems limfomos varginamiems žmonėms būtų kompensuojami veiksmingi, bet brangūs vaistai.

Atsitraukus grėsmingai ligai, aktorius konsultavo vėžiu sergančius žmones, stengėsi juos paguosti ir padrąsinti, padėdavo su išgirsta diagnoze susitaikyti ligonių artimiesiems. „Manau, liga pakeitė Daliaus požiūrį į gyvenimą, dabar jis labiau juo mėgaujasi, džiaugiasi ir labiau jį vertina“, – apie vyrą sakė Laima Mertinienė.

Nepaisydamas alinančio gydymo D.Mertinas stengėsi dirbti iš visų jėgų, kalbinamas visada skleidė teigiamas emocijas. Tačiau nuo 2015 m. jis nedavė interviu. Aktorius dar spėjo nusifilmuoti naujame legendinio serialo „Giminės“ sezone, kuris šiuo metu rodomas per LRT televiziją.

D.Mertinas neslėpė, kad liga jam trukdė gauti darbą: „Lyg ir reikalingas būtum, bet va, sergi vėžiu.“ Pasak jo, liga ir jos sukeltos pasekmės išmokė kur kas labiau mylėti gyvenimą, vertinti šalia esančius žmones ir laiką, praleistą su jais. „Pajutau, ką reiškia, kai tave primiršta. Supratau, kaip man svarbu jaustis reikalingam, turėti vaidmenų, dirbti ir teikti džiaugsmo žmonėms. Noriu, kad tai nesibaigtų. Ir ačiū kažkam, esančiam aukštai, kad čia vis dar esu“, – sakė D. Mertinas.

Jis neslėpė – užklupus ligai jį apimdavo nereikalingumo jausmas. „Žiūri: ten kas nors ką nors nauja kuria, ten kuria, o tavęs kaip nėra, taip nėra. Vadinasi, nereikia. Matyt, visi galvoja: „Ai, vėžininkas...“ Dėl to nepaprastai skaudu. Kai kas sako, kad turėčiau luktelėti, neskubėti, o aš žinau, kad neturiu laiko. Nenoriu sėdėti ir iš eketės ešeriukus traukti – noriu parodyti, ką sugebu, trokštu, kad žmonės pamatytų, jog mano stygos tikrai vertos, kad jomis būtų grojama. Jei to niekam nereikia, vadinasi, nereikia, kaip nors susitaikysiu, tačiau noriu tikėti, kad atsiras žmogus, kuris išdrįs priversti mano stygas virpėti“, – atviravo Dalius.

Liga išmokė aktorių mylėti gyvenimą, vertinti šalia esančius.

Šilti kolegų žodžiai

Žinia apie D.Mertino netektį skaudžiai sukrėtė ir kolegas. „Giminių“ režisierius Saulius Vosylius Dalių vadina „savo aktoriumi“. „Jis buvo labai šiltas, doras žmogus, atsidavęs savo profesijai. Kaip aš sakau – degė ir sudegė savo profesijoje. Dalius visuomet atsakingai ruošdavosi filmavimams, buvo labai stiprus ir be galo norėjo gyventi. Su liga jis kovojo iš visų jėgų ir iki paskutinės minutės tikėjo, kad ją įveiks. Jis visuomet buvo pasitempęs, tvarkingas, niekada sau neleisdavo pasirodyti silpnas. Spalį, kai su juo kalbėjomės, sakė, kad jau baigtas gydymo kursas, kad kitąmet vėl dirbsime“, – gražiais žodžiais apie iškeliavisį į amžinybę aktorių atsiliepė S.Vosylius.

Aktorė Vaiva Mainelytė, kalbėdama apie D.Mertino netektį, vos tramdė ašaras. Pasak jos, Dalius buvo labai darbštus, pareigingas žmogus. Į filmavimo aikštelę jis visuomet ateidavo pasiruošęs, išmokęs tekstą. „Mus daug metų siejo „Vaidilos“ teatras, „Giminės“, todėl Dalių visuomet širdy laikiau pačiu geriausiu ir gražiausiu žmogumi. Ką padarysi, ir gerus žmones Dievulis pasiima. Tai didžiulė netektis. Pastaruoju metu jau buvo aišku, kad jam nedaug liko, mintyse Dievuliui padėkojau, kad nebeleido jam kentėti“, – kalbėjo aktorė. Pasak V.Mainelytės, Dalius visuomet ištiesdavo ranką, jei prireikdavo kokios pagalbos. „Jis ir šeima labai rūpinosi, be galo mylėjo vaikus, taip gražiai kalbėdavo apie Laimą... Prisimenu, kaip džiaugsmingai sveikino, kai gimė pirmas mano anūkas! Tuomet jis jau buvo senelis...“ – prisiminimais dalijosi aktorė.

D.Mertinas sukūrė vaidmenis filme „Miškais ateina ruduo“, seriale „Giminės“, taip pat vedė laidą „Tikras gyvenimas“, dalyvavo projekte „Žvaigždžių duetai“.

Su žmona L.Mertiniene augino tris vaikus: du sūnus – Dominyką ir Mykolą – bei dukrą Laimą Barborą.

Parengė Lijana Cibulskienė