Kai kurie šalies žemdirbiai jau pradėjo svaidyti pagiežos žiežirbas į cukrinių runkelių augintojų daržą. Mat valdžia staiga užsimojo pastaruosius paremti žirnių ar pupų augintojų sąskaita.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija nori perskirstyti ūkiams nuo 2017-ųjų mokėtinas tiesiogines išmokas – paramos dalį, kuri mokama iš nacionalinio biudžeto. Šiame krepšyje yra 70 mln. eurų ir jis iki pat 2020-ųjų nesikeis. Todėl svarstoma, kaip nurėžti išmokas nuo vienų žemės ūkio produktų gamintojų ir pridėti jų kitiems.

Pasak ekologinius ūkius vienijančios asociacijos vadovo Sauliaus Daniulio, kadencijai besibaigiant Žemės ūkio ministerija sumanė nubraukti dalį tiesioginių išmokų nuo baltyminius augalus auginančių ūkių ir pridėti jų cukrinių runkelių augintojams. Pavyzdžiui, dabar už baltyminių augalų hektarą mokama apie 93 eurus, vaisių ir uogų augintojams – apie 321, daržovių – apie 362 eurus. Numatyta, kad kitąmet už baltyminius augalus parama smuktelės iki 54 eurų už hektarą.

Šiuos augalus būtina auginti, nes ūkininkams privalu laikytis ES primestų žalinimo reikalavimų. Kad gautų tiesioginių išmokų, dalį žemės jie privalo apsėti, pavyzdžiui, žirniais, pupomis, vikiais, sojomis. „Ankštinės žolės, pavyzdžiui, liucernos ar dobilai, taip pat yra baltyminiai augalai. Jie naudojami pašarams. Pieno sektoriaus ūkininkai tokiomis žolėmis yra apsėję 30–40 proc. žemės. Dabar jie net nenujaučia, kad už tuos plotus, kuriuose auga ankštinės žolės, išmokos sumažės“, – aiškino S.Daniulis.

Pasak S.Daniulio, cukriniai runkeliai ir pernai, ir užpernai buvo viena pelningiausių kultūrų. „Aiškinama, kad paramos runkelininkams skiriama dėl to, kad kitąmet nebeliks cukraus gamybos kvotų, kad jiems bus blogai. Bet Lietuvoje runkelių augintojai yra tarsi elitinis klubas. Šie augalai dera maždaug 12 tūkst. hektarų pačių derlingiausių Lietuvos žemių. Didžiausi, daugiausia pelno gaunantys Kėdainių bei Kauno rajonų ūkininkai augina būtent cukrinius runkelius. Dabar užsimota dalį paramos atimti iš vargingesnių ir paremti elitą“, – piktinosi S.Daniulis. Ūkininkai neatmeta, kad tokią pagalbos ranką savo kraštiečiams politikai tiesia neatsitiktinai. Esą žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė yra kėdainiškė, o dauguma cukrinius runkelius auginančių ūkių yra aplink Kėdainius. „Juk stengiamasi paramą techninei kultūrai – runkeliams padaryti dar didesnę, nei bus mokama morkų, kopūstų ar kitų daržovių augintojams. Šiuo metu už hektarą jie gauna 362 eurus, o planuojama išmoką sumažinti iki 254 eurų. Ką kalbėti apie ekologinį ūkininkavimą, kur išmokos už hektarą sudaro 200 eurų, nors ūkininkauti labai sunku“, – kalbėjo S.Daniulis.

Pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Cironkos, nacionalinės išmokos – tai valstybės pagalba sunkumų patiriamiems sektoriams. „Cukrinių runkelių augintojus gali užklupti tos pačios bėdos kaip pieno ūkius, nes kitąmet nebeliks cukraus gamybos kvotų. Visos kitos ES šalys yra skyrusios paramos, kuri už hektarą sukasi tarp 200 ir 400 eurų. Tad mūsų ūkiams teks konkuruoti su kitų šalių paramą gavusiais žemdirbiais. Todėl ir buvo siūloma persvarstyti išmokas“, – kalbėjo S.Cironka. Runkelių derlius iš hektaro siekia apie 70 tonų. Jų augintojai kasmet sudaro sutartis su cukraus gamybos fabrikais. Anksčiau su jais buvo sutariama dėl bazinės kainos, apskaičiuotos atsižvelgiant į runkelių cukringumą, o paskui fabrikai su ūkininkais dalydavosi gautu pelnu. „Nuo šiol cukraus gamintojai su ūkiais tarsis tik dėl bazinės kainos. Todėl šiam sektoriui būtina pagalba. Agrarinės ekonomikos institutas siūlė mokėti apie 210–245 eurus už hektarą. Bet manome, kad tai yra per daug“, – aiškino viceministras.

Skelbti