Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Cukrinių augintojų pelną lemia atstumas iki fabriko

Šiemetį sezoną šalies cukrinių runkelių augintojai pradeda skirtingomis nuotaikomis. Sūduvos krašto ūkininkai išplėtė cukrinių runkelių plotus, o Panevėžio krašte cukrinių runkelių sėjama vis mažiau ir jų ateityje gali net visai nelikti.

Pernai Marijampolės cukrinių runkelių fabrikas vėlavo atsiskaityti su žemdirbiais, tik šiemet baigė mokėti milijonines skolas. Lyg rakštis į ūkininkų širdis įstrigo žinia, kad, nelikus kvotų, gerokai sumažės bazinė cukrinių runkelių supirkimo kaina – iš dabar esančių beveik 28 eurų ateityje liktų vos 22,5 euro už toną.

Ateitis dar neaiški

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ atstovė spaudai Eglė Adomavičienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad kol vyksta šio fabriko ir cukrinių runkelių augintojų kooperatyvų vadovų derybos, nenori komentuoti apie cukrinių runkelių perdirbimo ir auginimo perspektyvas. „Koks bus sezonas, priklausys nuo saulės ir lietaus, nes į žemę subertos sėklos dar tik dygsta“, – teigė E. Adomavičienė, pridurdama, kad derybos gali užtrukti dar kelias savaites.

Cukrinių runkelių augintojus vienijančių kooperatyvų atstovai teigė, kad kol kas didžiausią nerimą kelia cukrinių runkelių auginimo perspektyvos toje zonoje, iš kurios runkeliai būdavo gabenami į Kėdainių cukraus fabriką. Derybose su šios įmonės atstovais žemdirbiai sužinojo, kad 2017–2020 m. laikotarpiu, kai nebebus jokių kvotų, norima 80 proc. perdirbti reikalingo cukrinių runkelių kiekio palikti trijų kooperatyvų ūkininkams, o 20 proc. paskirti naujiems būsimiems augintojams. Tai tenkina ne visus žemdirbius.

Be to, perdirbėjai jau dabar augintojams dengia ne visas runkelių atvežimo išlaidas, o tik už 80 km atstumą. O kai kuriems ūkininkams runkelius tenka vežti ir 100–120 km. Tad mažėja ir augintojams liekanti pelno dalis. Negana to, ūkininkai baiminasi, kad netoli Kėdainių atsiradus naujų cukrinių runkelių augintojų, dengiamos vežimo išlaidos dar sumenktų.

Tačiau labiausiai ūkininkų netenkina siūloma kaina. Kėdainiečiai perdirbėjai siūlo 3 supirkimo kainos variantus. Du iš jų – fiksuota kaina, o trečiasis siūlymas – supirkimo kaina padengtų tik auginimo išlaidas, o realizavus cukrų pelnas būtų pasidalijamas su žemdirbiais.

Nepalankios sąlygos

Žemės ūkio kooperatyvo „Aukštaitijos cukriniai runkeliai“ vadovas Juozas Kairys „Valstiečių laikraščiui“ pabrėžė, kad cukrinių runkelių augintojų jų krašte mažėja kasmet nuo tada, kai buvo uždarytas Panevėžio cukraus fabrikas. Pastaraisiais metais augintojų gretos retėja dar sparčiau. Šiuo metu kooperatyvas vienija apie 60 ūkininkų, o anksčiau jungė per 400 cukrinių augintojų.

„Ir šitų 60 augintojų ateitis „ant klaustuko“. Žmonės dirba, kol galioja kvotos, o paskui perspektyvos neliks. Tą nulems nuvežimo į Kėdainių cukraus fabriką kaštai, dideli atstumai bei supirkimo kainos“, – teigė J.Kairys.

Bendrauja su abiem fabrikais

Šakių ir Vilkaviškio rajonų ūkininkus vienijantis kooperatyvas „Sūduvos cukriniai runkeliai“ šiemet kaip tik plečia augintojų gretas, padidėjo ir šio krašto augintojų kvotos bei cukrinių runkelių pasėlių plotai. Vien Šakių rajono Bizierių kaimo ūkininkas Antanas Blockis planuoja užauginti per 10 tūkst. tonų cukrinių runkelių.

Ūkininkas Juozas Valaitis savame ūkyje cukrinių runkelių plotus padidino 30 ha – dabar jų augina 107 ha. Pasėjo anksti – balandžio 9–10 d., bet sudygo tik po 3 savaičių. Dabar daigelių eilutės laukuose jau aiškiai matyti.

Pasak ūkininko ir kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovo J. Valaičio, nors jie vis dar blaškosi tarp abiejų Lietuvos cukraus fabrikų, tačiau pastebi, kad auginti cukrinius runkelius šiame krašte verta. Ypač šiemet, kai, iššalus žieminiams rapsams ir kviečiams, teko skubiai spręsti, ką sėti vietoje jų. J.Valaičio tikinimu, tolėliau nuo perdirbėjų ūkininkaujantys šakiečiai plačiau auginti cukrinius runkelius ėmėsi ir dėl kritusių rapsų, kviečių supirkimo kainų. Runkeliai naudingi ir sėjomainai.

Be to, žemdirbiai įžvelgia ir dar vieną „pliusą“ – užsiimantieji augalininkyste didžiuosius darbus baigia jau rugsėjį, o cukrinių runkelių dorojimas užtrunka iki Kalėdų. Tad atsiranda sąlygos padidinti ūkiuose triūsiančių darbuotojų užimtumą, juolab kad Suvalkijos ūkininkai turi visos reikalingos technikos – sėjamųjų, kombainų, krautuvų.

Šiemet, kaip ir pernai, šakiečiai bei vilkaviškiečiai cukrinius runkelius tikisi parduoti tiek Kėdainių, tiek ir Marijampolės cukraus fabrikams. J.Valaičio duomenimis, maždaug apie 70 tūkst. t cukrinių runkelių jie užaugins Kėdainių, o apie 80 tūkst. t – Marijampolės fabrikui.

Grįžo nuotaika

Marijampolės krašto cukrinių runkelių augintojus vienija žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos cukriniai runkeliai“. Jo vadovas ūkininkas Mangirdas Krunkaitis tikino, kad perspektyvų cukrinių runkelių augintojams šiame krašte yra. Jis ir pats cukriniais runkeliais šiemet apsėjo 75 ha žemės plotą.

M.Krunkaičio tikinimu, ūkininkų nuotaika šoktelėjo, kai iš jų cukrinius runkelius superkanti UAB „Arvi cukrus“ dar iki cukrinių runkelių sėjos jiems sumokėjo senas skolas, kurios, M.Krunkaičio duomenimis, siekė apie 2 mln. eurų. Pusę skolos fabrikas atseikėjo pinigais, o kitą pusę atidavė produktais: trąšomis, chemijos priemonėmis.

Pasak kooperatyvo vadovo, šiemet Marijampolės fabrikui augintojai pažadėjo kitam perdirbimo sezonui pristatyti apie 250 tūkst. t derliaus. „Šiemet dar bus perdirbami kvotiniai cukriniai runkeliai. Pačią mažiausią kvotą turėjome praėjusiais metais – tada ji buvo vos 185 tūkst. t. Dabar, kai buvo grąžintos senos skolos, atsirado žmonių, kurie vėl nori daugiau auginti cukrinių runkelių“, – tikino M.Krunkaitis. Jo teigimu, į kooperatyvą sugrįžo ir dalis senųjų augintojų, nes Marijampolės cukraus fabrikas ateityje žada net didinti perdirbimo apimtis.

Lanksčios kainos

Marijampolės UAB „Arvi cukrus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Ambraziejus teigė, kad šiemet sudarytos cukrinių runkelių pristatymo sutartys su augintojais turėtų užtikrinti ilgą, keturių mėnesių, sezoną. Taip pat perdirbėjai su augintojais susitarė, kad papildomai bus supirkta ir iki 10 proc. virškvotinių cukrinių runkelių, o tai leis ūkininkams gauti daugiau pajamų.

„Susitarto cukrinių runkelių kiekio tikrai užteks kvotai, kuri yra 26 tūkst. t baltojo cukraus, įvykdyti. Taip pat gaminsime ir virškvotinį cukrų, kurio tikimės pagaminti 14 tūkst. t“, – sakė Marijampolės cukraus fabriko atstovas.

Šiemet šiam fabrikui cukrinius runkelius augina 4 rajonų ūkininkai. Anot A.Ambraziejaus, jau istoriškai susiklostė, kad daugiausia jie dirba su Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio ir Šakių rajonų ūkininkais.

Fabriko vadovas sakė, kad sunku prognozuoti, kas iš tikrųjų laukia, kai neliks kvotų. Tačiau, A.Ambraziejaus įsitikinimu, ši žemės ūkio šaka yra, buvo ir bus viena pelningiausių ir perspektyviausių augintojams.

Konkurencija – nuolatinė palydovė

Kastytis Patiejūnas, Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas

Cukrinių runkelių auginimo ir perdirbimo perspektyvos pakankamai sudėtingos. Nuo kitų metų keičiasi sistema, dingsta kvotos. Dabar vyksta derybos su kooperatyvų atstovais. Susidėliojome profesinį susitarimą. Sąlygos nedaug skirsis nuo dabartinių, bet kainos, aišku, bus žemesnės. Dabar cukrinių runkelių bazinė supirkimo kaina siekia 27,8 euro, o bus – apie 23 eurus už toną. Tačiau čia dar tik derybų pradžia.

ES reglamentai reikalauja, kad kaina būtų susijusi su rinkos tendencijomis. Ankstesniais metais nuo pelno buvo gaunami apčiuopiami pinigai. 2015 m. buvo prastesni. Tikimės, kad 2016-ieji bus geresni, gal gausime priedą už šiais metais išaugintus runkelius. Taip pat manome, kad bus labai didelė konkurencija rinkoje. Šiandien girdime, kad Prancūzijoje, Vokietijoje cukraus fabrikai didins gamybos apimtis. Bet, ko gero, svarbiausias rodiklis – kaina. Nuo pasaulinės rinkos kainos priklausys ne tik cukraus, bet ir gliukozės kainos. Ją gamina Panevėžio AB „Amilina“. Gliukozės gamyba gali išstumti cukrų. Manau, kad bus sunku, bet gyvensime.

Rekomenduojami video