Europoje per metus fiksuojama daugiau nei šimtas naujų psichotropinių medžiagų. Lietuvoje – panašiai. Pareigūnai sako, kad vienas didžiausių kvaišalų platinimo taškų sostinėje (ir ne tik) – tarp Rodūnos kelio bei Dariaus ir Girėno gatvės įsiterpęs Vilniaus čigonų taboras.

Nutraukė tiekimą

Šių metų kovo viduryje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, koordinuojami Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų, po daugiau nei pusmetį trukusio ikiteisminio tyrimo baigė ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl labai didelio kiekio heroino kontrabandos į Lietuvą.

Šio tyrimo metu buvo išaiškintas ir nutrauktas narkotikų tiekimo kanalas iš Artimųjų Rytų, kurį organizavo ir vykdė Tadžikistano Respublikos pilietis, užmezgęs glaudžius nusikalstamus ryšius su čigonais Lietuvoje. Taip pat buvo išardytas heroino didmeninės prekybos taškas, veikęs sostinės romų bendrijos prieigose, iš kur narkotikai patekdavo tiesiai į taborą. Šio tyrimo metu paimtas didžiausias iki šiol Lietuvoje rasto heroino kiekis – daugiau nei 20 kg, iš kurio galima pagaminti apie 200 000 dozių kvaišalų. Jo vertė viršija 1 200 000 eurų.

Mirtis veja mirtį

Tai ne pirmoji teisėsaugininkų operacija ir atliktas tyrimas, tačiau „fabrikėlis“ Kirtimuose veikia kaip veikęs. Jei į taborą sumažėja pristatomų kvaišalų srautai, romai kaip mat sugalvoja būdą, kaip patobulinti „dozės“ sudėtį. Į heroiną primaišoma įvairių priedų, nuo kurių iš kojų galima išversti ne tik narkomaną, bet ir dramblį. Pareigūnai skaičiuoja, kad sostinės taboro prieigose kasmet surenkama apie 30 perdozavusių ar nuo per stiprių kvaišalų mirusių narkomanų.

Ir šį pavasarį, balandžio viduryje sostinės Metalo gatvėje, miškelyje greta čigonų taboro, rastas maždaug 30 metų vyras be gyvybės ženklų. Atvykę greitosios pagalbos medikai konstatavo vyriškio mirtį ir spėjo, kad jis galėjo perdozuoti narkotikų.

O gegužės viduryje Vilniaus apskrities policijos pareigūnams vėl teko aiškintis dviejų vyriškių mirties aplinkybes. Prie abiejų jų kūnų rasti ir panaudoti švirkštai. Neabejojama, kad vyrai mirė nuo per didelės ar pavojingo mišinio narkotikų dozės.

Pirmasis negyvėlis (37 m.) be smurto žymių aptiktas gegužės 17 naktį, apie 0 val. 30 min., Guobų gatvėje esančio autoserviso tualete. Šis autoservisas – netoli Kirtimų taboro.

Tą pačią dieną, tik gerokai vėliau – apie 13 val. 30 min. – apleistoje gamykloje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje rastas maždaug 35-45 metų vyro lavonas. Šalia jo taip pat rastas panaudotas švirkštas.

Dėl visų įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai, mirties priežastis tikslina teismo medicinos ekspertai.

Pavojingas preparatas

Štai ir Generalinė prokuratūra neseniai pranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis vienai taboro gyventojai, kuri ketino išplatinti beveik 150 dozių itin stiprios narkotinės medžiagos.

Kažką užkasinėjančią Veroniką Stankevič (30 m.) du Vilniaus tabore patruliavę policijos pareigūnai pastebėjo pernai spalio 20-ąją. Moteris pareigūnams jau buvo žinoma kaip narkotikų platintoja, nes už tai bei kitus nusikaltimus 3 kartus jau teista. Policininkų paklausta, ką ji čia ketina užkasti, V. Stankevič parodė 148 lankstinukus su milteliais, paaiškino, kad tai narkotikai, kuriuos ji išvakarėse neva radusi miške ir ketinusi pati suvartoti.

Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad į lankstinukus buvo supakuota 12,368 gramo miltelių, kurių sudėtyje yra itin stiprios narkotinės medžiagos – karfentanilio su priemaišomis. Karfentanilis legaliai naudojamas kaip raminamieji vaistai didžiausiems žinduoliams, tokiems kaip drambliai, o žmogui net ir labai maža šio preparato dozė gali būti mirtina. Kaip informuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, karfentanilis yra tūkstančius kartų pavojingesnis nei morfinas ir fentanilis. Jo perdozuoti rizikuoja netgi patyrę narkotikų vartotojai. Būtent su šia narkotine medžiaga siejamos maždaug prieš metus Vilniuje pasipylusios narkomanų mirtys nuo narkotikų perdozavimo.

Stankevič visą laiką tvirtino, kad miške surastus narkotikus ketino sunaudoti savo reikmėms, mat pati esanti narkomanė, tačiau jos organizme ekspertai narkotikų pėdsakų neaptiko.

O teismas tokius teisiamosios parodymus įvertino kritiškai ir vilnietę pripažino kalta dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Už šį nusikaltimą V. Stankevič skirta 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taboro vergai

Vilniaus čigonų taboras liūdnai pagarsėjęs ne tik dėl to, kad jo gyventojai platina neaiškios kilmės narkotikus, įtraukia į šią nusikalstamą veiklą savo mažamečius vaikus, bet ir be jokios sąžinės graužaties paverčia nuo kvaišalų priklausomybės kamuojamus narkomanus savo vergais, kurie vien už „dozę“ dirba įvairiausius buities ir ūkio darbus, o neretai tampa tarpininkais tarp narkotikų pardavėjų ir pirkėjų.

Su tokiais nelaimėliais tabore niekas nesitaiksto: jei gali dirbti juodus darbus ir policijos reidų metu patylėti, gauna „dozę“. Jei nelaiko liežuvio už dantų, gyvenimą baigia atliekų griovyje.

Taip nutiko savo gyvenimą pragaru pavertusiam, bet taip ir nesugebėjusiam iš jo išsivaduoti narkomanui Beilarui G. (45 m.), pravarde Bielyj.

Pranešė anonimas

Į ledą įšalusio vyro lavonas buvo rastas pernai kovo 4 dieną Dariaus ir Girėno gatvėje, apleisto pastato rūsyje. Apie šį siaubingą radinį paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė vienas taboro gyventojas. Jis tvirtino nugirdęs, kaip du romai Arsenas Marcinkevičius ir Aleksandras Novosiolovas kalbasi apie tai, kad nužudė vyrą ir įmetė jį į duobę apleistame name.

Bylos duomenimis, rastas vyras buvo nužudytas vasario 28 – kovo 1 dienomis. Teismo medicinos ekspertai ant nužudytojo kūno rado ne mažiau nei 50 pjautinių ir durtinių žaizdų krūtinėje, rankose ir galvoje. Taip pat buvo nustatyta, jog šitaip sadistiškai pasidarbavo du žmonės. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas buvo kvalifikuotas kaip nužudymas kankinant arba kitaip itin žiauriai. Pirmąjį už pakarpos dar tą pačią dieną, kai buvo rastas nužudytas Beilaras G., policijos pareigūnai nutvėrė A. Marcinkevičių. Vyras buvo neseniai sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos. Jau 5 kartus teistas šis narkomanas vėliau prasitarė, jog Beilarą G. „padėjo į vietą“ kartu su savo tautiečiu A. Novosiolovu. Šis – irgi vėtytas ir mėtytas, tačiau paskutiniu metu buvo lyg ir įstojęs į doro gyvenimo vėžes. Tačiau žinia, kad Beilaras yra neva policijos „stukačius“, abu romus pavertė sadistais.

„Nekyla abejonių, jog vyras nužudytas itin žiauriai, prieš mirtį patyrė dideles fizines kančias“, – bylą į teismą atiduodamas čigonų žiaurumu stebėjosi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika.

Kaltę vertė vienas kitam

Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme (VAT) A. Marcinkevičius ėmė aiškinti, kad mintis nužudyti Beilarą G. kilo A. Novosiolovui – girdi, jis pirmasis ir smogęs kelis kartus peiliu. Tačiau A. Novosiolovas tai neigė – jis tikino, kad tokia mintis kilo ne jam, o keletą kartų teistam draugui. „Eidamas į parduotuvę išgirdau, kaip apleistame pastate kažkas šaukiasi pagalbos. Užėjau ir pamačiau vyrą, kurį žinojau kaip Bielyj, jis prašė padėti, – pasakojo A. Novosiolovas. – Tai Arsenas badė Bielyj peiliu ir privertė mane paimti į rankas peilį ir badyti“.

„Tai kodėl jis nepranešė policijai, jei matė, kas vyksta?“ – piktinosi A. Marcinkevičius. Teismo posėdžio metu abu romai apsižodžiavo savąja kalba, po ko A. Novosiolovas teisėjams papasakojo: „Iš tikrųjų buvo taip, – pradėjo kaltinamasis. – Bielyj nutarėme nužudyti kartu su Arsenu, ir nužudėme. Parodymus keičiau, nes išsigandau... Viskas įvyko dėl mano kaltės, Arsenas man padėjo – jis turėjo heroino, tad pasikvietė Bielyj į apleistą pastatą, kur mes jį nužudėme. Bet aš sudaviau gal tik 2-3 smūgius peiliu, o paskui išbėgau.“

Novosiolovas sakė, jog žmogžudystei ryžosi tik dėl to, kad esą Beilaras G. jam grasino. „Jis buvo atėjęs į mano namus su pistoletu – gal manė, kad turiu pinigų ir norėjo juos pagrobti? Grasino padegsiąs mano namą..., – dėstė savo versiją A. Novosiolovas.

Griežtos bausmės

Jo draugužis Arsenas neseniai buvo grįžęs iš pataisos namų. Aleksandras jį priglaudė, nes bičiulis neturėjo kur gyventi. „Kartą begeriant aš jam papasakojau apie konfliktą su Bielyj ir paprašiau, kad padėtų su juo susitvarkyti, – aiškino A. Novosiolovas. – O paskui Arsenas vis kalbėjo, kad jį reikia pašalinti ir kartą pakvietė susitikti, nes turėjo heroino. Nuėjome į tą apleistą pastatą, Arsenas pirmas susileido dozę, o Bielyj negalėjo, todėl Arsenas jam padėjo. Ir tada ėmė jį pjaustyti. Iš pradžių aš stovėjau ir žiūrėjau, bet paskui paėmiau peilį ir keletą kartų dūriau į pilvą“.

Apie nusikaltimą pranešęs žmogus sakė, jog Beilaras G. buvo nužudytas dėl to, kad keletą kartų policijos pareigūnams išdavė asmenis, kurie prekiavo heroinu. Tačiau vyras kategoriškai atsisakė teisme viešai liudyti.

Abu kaltinamieji tikino, jog dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi. „Tuo metu buvau priklausomas nuo narkotikų, būdamas Lukiškėse ne kartą susižalojau, negaliu sau atleisti už tai, ką padariau, – teisme verkšleno A. Marcinkevičius. – Dabar visą laiką prašau Dievo man atleisti.“

Anot nuosprendį paskelbusio VAT, ekspertai nustatė, kad A. Marcinkevičius smogė aukai apie 48-49 smūgius peiliu, A. Novosiolovas – 2-4 kartus. Abiems kaltinamiesiems teismas skyrė tokias bausmes, kokių prašė valstybės kaltintojas: A. Marcinkevičiui atėmė laisvę 14 metų, o A. Novosiolovui – 12.

Nuteistieji turi teisę šį nuosprendį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ