Daržovių ir uogų ūkis, kurį prieš kelerius metus Molėtų rajone įkūrė Simonas Klinavičius, klesti. Klientai čia lankosi nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Šeimininkas sakė, kad per dieną iš ūkio jam pavyksta parduoti nuo 5 iki 100 kg gėrybių. Savo produkciją S.Klinavičius taip pat tiekia restoranams ir parduotuvėlėms, nemenką jos dalį realizuoja sostinės turgeliuose.

Gyvenimo vingiai

Dar visai neseniai transporto ir vadybos specialistas S.Klinavičius su žmona gyveno Vilniuje ir net minties neturėjo, kad Molėtų rajone esančioje sodyboje, į kurią atvažiuodavo tik žolės nupjauti ir pailsėti, įkurs ūkį. Vyras pasakojo, kad, gimus pirmai atžalai, su žmona nutarė iš sostinės persikelti gyventi į jo gimtinę – Uteną.

„Paskaičiavome, kad mažame miestelyje pragyvenimo išlaidos bus mažesnės, vaikams lengviau patekti į darželį, beje, ir seneliai bus netoliese“, – apie savo pasirinkimą pasakojo Simonas. Utenoje jam pavyko rasti darbą pagal specialybę, tačiau ilgai jo nedirbo. „Išėjęs iš darbo labai neišgyvenau. Ėmiau mąstyti, kuo galėčiau užsiimti. Internete pamačiau straipsnį apie smidrų auginimą ir susidomėjau. Per naktį susiradau reikiamos informacijos, o ryte jau ieškojau daigų“, – prisiminė Simonas.

Nusipirko iš olandų

Paskambinęs Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentei Audronei Žebrauskienei, S.Klinavičius išgirdo, kad kovo mėnesį gauti daigų jam nepavyks, nes jų užsisakyti reikia iš anksto. Tuomet jis vėl pasitelkė internetą ir susirado Olandijoje įkurtos įmonės, smidrų sėklų ir daigų Europoje pardavimo lyderės, kontaktus bei jos tinkalapyje išsirinko norimą produkciją.

Pirmaisiais metais Simonas norėjo tik pasižiūrėti, kaip jam sektųsi auginti smidrus, todėl jų pasodino nedidelį plotą. Dabar šių daržovių augina 1,2 ha. Uteniškio laukuose pasodinta 20 tūkst. aukščiausios kategorijos smidrų daigų. Kainos, anot jauno vyro, Olandijoje nekinta, jos yra išlikusios tokios pat, kaip ir prieš trejus metus. S.Klinavičius augina žalius, baltus smidrus, o šiais metais pasodino ir violetinių.

S.Klinavičius augina žalius, baltus smidrus, o šiemet pasodino ir violetinių. J. Žurauskienės nuotr.

Sėkmingai realizuoja

Ūkininkas pasakojo, kad, pradėdamas auginti šią netradicinę kultūrą, nebuvo apsvarstęs jos realizavimo galimybių. Tačiau prieš pat nuimdamas derlių rado pirmuosius jų pirkėjus.

„Smidrų augintojų Lietuvoje nėra daug. Kol kas rinkoje šių daržovių paklausa yra gana didelė ir dar neperžengė pasiūlos“, – tvirtino pašnekovas ir pridūrė, kad kiekvienais metais smidrų augintojų gretos didėja. Tiesa, jis ir pats prisideda prie konkurentų skaičiaus augimo, nes pagal išankstinius užsakymus prekiauja šių daržovių daigais. Šiemet kelios klientės iš jo ūkio įsigijo po kelis tūkstančius smidrų daigų.

Kalbėdamas apie ateitį ir konkurenciją S.Klinavičius pabrėžė, kad, šalyje išaugus šios kultūros augintojų gretoms, jie galės kooperuotis ir savo produkciją eksportuoti į kitas šalis.

Įsigijo žemės

Šalia sodybos, esančios Molėtų rajone, Simonas turėjo tik 3 ha žemės, todėl, plėsdamas ūkį, nusipirko dar 5 ha. Žemė šioje vietovėje kalvota, žemumose vyrauja durpės, aukštumose – priemolis ir molis. Durpės, pasak ūkininko, lengva žemė, kurią lengva ravėti, malonu po ją vaikščioti ir skinti išaugintą derlių. Išfrezuotas priemolis būna purus, bet po žiemos jis tampa kietas kaip akmuo.

„Ravint durpių vagas, kurios yra ilgesnės nei priemolio, tenka sugaišti apie 50 minučių, o molio – 4 valandas“, – skirtumus vardijo S.Klinavičius ir pridūrė, kad laukuose – daug varpučio, kuriam naikinti chemikalai nenaudojami.

„Valstiečių laikraščio“ paklaustas, ar, imdamasis žemės ūkio veiklos, turėjo ūkininkavimo patirties, Simonas prisipažino, kad jam tai buvo nauja sritis. „Internete yra daugybė informacijos ir vaizdinės medžiagos. Paskaitau, pažiūriu ir bandau. Taip pat lankau kursus ir seminarus. Visa tai ir yra ūkininkavimo universitetas“, – teigė darbštus vyras.

Augina daržoves

Jaunas ūkininkas augina apie 40 skirtingų rūšių daržovių: šiltnaminių, kopūstinių, burokinių, moliūginių, šakninių. Kiekvienais metais jis eksperimentuoja, atsižvelgdamas į klientų poreikius, vienas daržoves keičia kitomis. Paprastai visą išaugintą produkciją S.Klinavičiui pavyksta realizuoti, tik retsykiais į kompostą išmeta nedidelį kiekį kurių nors daržovių. Užpernai liko neparduoti moliūgai, praėjusiais metais – pastarnokai.

Daržovių ir uogų augintojas teigė, kad didžiausią paklausą turi pomidorai, todėl jų šiais metais pasodinta daugiausia. Į ūkį atvykę žmonės turi galimybę įsigyti įvairių veislių, formų ir spalvų pomidorų bei kitų daržovių. S.Klinavičius pirmenybę teikia prekybai iš namų, todėl, siekdamas į ūkį pritraukti dar daugiau klientų, šiais metais jis planuoja produkciją pardavinėti šalia pagrindinio kelio, vedančio jo sodybos link.

Iš šiltnamyje auginamų 3 arų braškių galima priskinti apie 400 kg uogųJ. Žurauskienės nuotr.

Pasodino braškių

S.Klinavičius šiemet pirkėjams pasiūlys ir braškių, joms skyrė pusę hektaro. Ūkyje auginamos 5 veislių ankstyvos, vidutinės ir vėlyvos uogos. Nors joms atriektas nedidelis plotelis, tačiau, pasak augintojo, jis gali duoti nemažai pridėtinių pajamų. „Iš šiltnamyje auginamų 3 arų braškių, jeigu jos gerai dera, galima priskinti apie 400 kilogramų uogų. Vienas šiltnamis braškių gali atnešti tiek pat pelno, kiek 20 arų daržo“, – sakė Simonas.

Molėtų rajone ūkininkaujantis vyras teigė, kad šiltnamiuose auginamos braškės – didelės, gražios ir skanios. Jas pavyksta parduoti po 12 eurų už kilogramą. Augintojas mano, kad vidutinė šių uogų kilogramo kaina bus 8 eurai, nes daugelio braškių augintojų derliui pakenkė šalčiai. S.Klinavičiaus ūkyje braškių derlius bus imamas iki rugpjūčio mėnesio. Ateityje ūkininkas planuoja sumažinti daržovių ir padidinti braškių bei smidrų plotus.