Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bulvių augintojai skaičiuoja nuostolius

Pastaraisiais metais Lietuvoje bulvių plotai mažėja, valgytojų irgi, o augintojai bando įsitvirtinti naujose eksporto rinkose. Šiemet ieškoti naujų pirkėjų teks dar atkakliau, nes iš mūsų šalies traukiasi bulvių traškučių „Estrella“ gamintoja, iš ūkininkų supirkdavusi iki 9 tūkst. tonų bulvių perdirbti. Be to, atėjus prekybos tinklui „Lidl“, senieji prekybininkai reikalauja derlių tiekti vis pigiau.

Perpus sumažino plotus

Šiemet bulvių deklaruota 1,5 tūkst. ha mažiau nei pernai – 14 tūkst. ha. Nuo 2011-ųjų bulvių pasėliai susitraukė beveik 7,5 tūkst. ha. Bulvių augintojai sako, kad pastaraisiais metais mažinti plotus jie priversti dėl užkirsto eksporto į Rusiją.

„Iki eksporto draudimo auginau 360–380 ha, o dabar beveik perpus mažiau – 180 ha. Šiuo metu daugiausia tenka orientuotis į vietos rinką. Po mašiną kitą išvežame ir į užsienį. Gal tik į Suomiją eksportuojame stabilesnį kiekį“, – sakė vienas stambiausių šalies bulvių augintojų Gintautas Dominas.

Ūkininkas nepamiršta tų metų, kai, pavasarį neišpardavęs bulvių, patyrė beveik milijoną eurų nuostolių. „Užsidarius Rusijos sienoms, manėme, kad vešime į Kazachstaną, Azerbaidžaną, Moldovą ir kt. Tačiau užsivėrė ir šios rinkos, tad teko mažinti plotus ir auginti vietos vartotojams“, – apgailestavo Panevėžio rajone įsikūrusio bulvių ūkio savininkas.

Spėriai ieško naujų rinkų

Šiemet prastą žinią bulvių augintojams paskelbė „Estrella“ bulvių traškučių gamintoja. Įmonė „Estrella Baltics“ pranešė, kad traškučių gamyba 2017 m. pirmąjį ketvirtį iš Kauno bus perkelta į Lenkiją. Lietuvos augintojai nevienareikšmiškai vertina šios kompanijos pasitraukimą. Kai kuriems tai – nemenkas smūgis, kiti sako, kad jau seniai su šia įmone nutraukė bendradarbiavimą.

Stambiausias Lietuvos bulvių augintojas Petras Vasiliauskas traškučių gamybos įmonei parduodavo daug savo derliaus, todėl jam apmaudu, kad tokia kompanija netęs gamybos mūsų šalyje. „Bendradarbiavimas bus tęsiamas atsižvelgiant į bulvių poreikį ir esant abiejų šalių interesui. Bet dabar kol kas sunku ką pasakyti, nes konkrečių susitarimų nėra“, – sakė P.Vasiliausko ūkio komercijos vadovė Rugilė Malinauskienė. Ji pridūrė, kad apie gamintojo pasitraukimą iš šalies ūkininkas buvo įspėtas iš anksto, tad bulvėms ieškojo naujų pirkėjų ir dalį derliaus jau eksportuoja. Tačiau komercijos vadovė pripažino, kad reikės gerokai padirbėti norint išparduoti visą išaugintą produkciją.

Bulves traškučių gamybai ne vienus metus augino ir G.Dominas bei Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas, tačiau pastaraisiais metais jų ryšys su bulvių traškučių gamintoja buvo nutrūkęs. „Netenkino kaina, todėl ir išsiskyrėme. Anksčiau gamykla supirkdavo gerokai daugiau bulvių, dabar kiekiai sumažėjo, tad poveikis rinkai bus minimalus“, – savo nuomonę išsakė G.Dominas.

R.Žebarausko manymu, minėtos kompanijos pasitraukimas iš Lietuvos neturės didesnės įtakos nei bulvių augintojams, nei vartotojams. Anot jo, tą kiekį ūkininkai nesunkiai parduos kitur. Kėdainių rajono augintojas traškučių gamintojai bulves tiekė prieš 6 metus. „Kovojau dėl geresnių kainų ir pardavimo sąlygų ūkininkams, tad tapau nereikalingas. Su manimi mandagiai nesudarė sutarties“, – prisiminė bulvių ūkio savininkas.

Neskuba kasti

Kai kurie bulvių augintojai šiemet neskuba kasti ir sandėliuoti bulvių. Dėl drėgmės pertekliaus derlius linkęs pūti, tad ūkininkai baiminasi, kad į sandėlius nepatektų puvinių. „Iš tikrųjų lūkuriuojame. Tos bulvės, kurios jau pažeistos, tegu geriau supūva žemėje, o ne sandėliuose“, – sakė R.Žebarauskas.

Į užmirkusius bulvių laukus neskuba ir Vilkaviškio rajono ūkininkė Alvytė Valuckienė. „Greičiausiai tokių bulvių net nekasime, kad nesugadintume kitų. Derliaus sandėliavimas – labai atsakingas darbas, tad reikia būti atidiems“, – teigė bulvių augintoja.

Valuckų ūkis šiemet neteko apie 10 proc. bulvių derliaus, tačiau dėl to per daug nesikremta, nes nuostoliai dėl gamtos kaprizų neišvengiami. „Būna ir blogiau, kai netenkama 30 ar net 50 proc. derliaus. Šiemet mums pasisekė, nes daugumą bulvių pasodinome į lengvesnes ir drėgmei laidžias dirvas. O pernai, kai kamavo sausra, mus irgi lydėjo sėkmė, nes pasodinome į sunkesnes dirvas“, – pasakojo A.Valuckienė.

Kokybiškos bulvės brangs

Anot specializuotų bulvių ūkių savininkų, šiemet ir bulvių kaina, ir pasiūla priklausys nuo to, kaip derlių pavyks išlaikyti sandėliuose. „Jeigu bulvės ges, ūkininkai skubės jas išparduoti, ir, sulaukus žiemos, kokybiškų bulvių poreikis gali išaugti. Vadinasi, augs ir jų kaina“, – svarstė  G.Dominas.

Tos pačios problemos ir lenkų ūkiuose. Be to, Lenkijoje daug smulkiųjų augintojų netaiko pažangių auginimo technologijų, tad derlių ilgiau išlaikyti jiems dar sunkiau. „Lenkai smulkiuose ūkiuose neužaugina tokių kokybiškų bulvių, kaip mūsų prekiniai ūkiai. Kiek žinome, lenkų bulvėms irgi teko nemažai lietaus, todėl bėdų bus. Situacija bus aiškesnė lapkritį, o dabar  bulvių rinkoje nestinga“, – aiškino Panevėžio rajono ūkininkas.

G.Dominas pabrėžė, kad gebėjimas apsaugoti bulves nuo ligų – ūkininkų meistriškumo reikalas. „Ūkininkas turi ne tik išmanyti auginimo technologijas, bet ir jausti, kada ir ką reikia daryti. Svarbu atsirinkti veisles, kurių siūloma šimtai ir vis atsiranda naujų. Kai tinkamai jas atsirenki, perpranti jų savybes, auginimo subtilumus, problemų būna mažiau“, – aiškino bulvių augintojas.

 

G.Dominas prognozuoja, kad kokybiškos bulvės turėtų brangti.

Pokyčiai tampo nervus

Nemažai prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų šiemet piktinasi, kad jiems nervus tampo   mažmeninės rinkos pokyčiai. Anot R.Žebarausko, naujasis prekybos tinklas iškreipė rinką ir apsunkino nemažos dalies augintojų gyvenimą.

„Dėl sausros ir perteklinio lietaus derlius bus vidutinis. Tačiau dabar augintojams daugiau problemų kelia ne derlius, o rinka. Atsiradus naujam mažmeninės prekybos tinklui, prasidėjo sumaištis. Naujas žaidėjas ūkininkams sumoka daugiau, nei nustato kainą parduotuvėje. Suprantama, taip viliojami nauji tiekėjai ir pirkėjai, tačiau ūkininkams dėl to vieni vargai. Kiti prekybos tinklai spaudžia juos daryti nuolaidas. Naujasis rinkos žaidėjas turi keliasdešimt parduotuvių, o visi kiti tinklai – gal apie 800, tad problemų augintojams dabar nestinga“, – apmaudavo Kėdainių rajono ūkininkas.

Domisi eksportuotojai

Lietuvos bulvių augintojai į kitas ES šalis eksportuoja gana nedidelį kiekį derliaus, tačiau ir to pakanka, kad pirkėjai įvertintų jų produkcijos kokybę.

A.Valuckienė sakė dabar sulaukianti nemažai užklausų dėl galimybės eksportuoti bulves. Valuckų bulvėmis domisi čekai, italai, rumunai, suomiai, serbai ir kt. Pernai vilkaviškiečiai eksportui pardavė apie du trečdalius derliaus. „Praėjusiais metais daug bulvių išsivežė lenkai, suomiai ir pirkėjai iš Balkanų šalių. Užsieniečiai mokėjo daugiau, be to, atvažiuodavo tiesiai į ūkį ir pasiimdavo“, – pasakojo ūkininkė.

Valuckai turi karčios patirties, todėl dabar už eksportui pakrautas bulves reikalauja iš anksto atsiskaityti. Tik suomiams pardavinėjo be išankstinio atsiskaitymo, tačiau antrą partiją kraudavo tik tuomet, kai sumokėdavo už išsivežtąją.

„Iš tikrųjų augintojams stinga stabilumo, didesnės eksporto rinkos. Augindami įdedame daug lėšų, darbo, todėl turime žinoti, kad produkciją parduosime“, – teigė A.Valuckienė.

A. E. Valuckai šiemet neteko apie 10 proc. derliaus.

Investuoja į kokybę

Valuckai daug investuoja į bulvių kokybę. Jie linkę eksperimentuoti, bendradarbiauja su mokslininkais. Pirmenybę ūkininkai teikia natūraliems biologiniams preparatams. Patirtis parodė, kad jų drąsūs eksperimentai duoda gerų rezultatų.  „Kai nepalankūs orai – sausra ar lietūs, reikia koreguoti augalų mitybą. Tam labai praverčia biologiniai preparatai, apie kurių poveikį augalams radau naršydama po internetą“, – pasakojo A.Valuckienė.

Ūkininkė naudoja daug natūralių bakterijų, kurios didina bulvių atsparumą ligoms, padeda pasisavinti maisto medžiagas, stiprina augalą. Kai dirvoje yra tokių bakterijų, augalas sugeba azoto pasiimti iš oro. Tokiu atveju pasėlius reikia mažiau tręšti.

„Sandėliuodami bulves naudojame probiotikus, kurie „suvalgo“ bakterijas ir grybus nuo bulvės paviršiaus ir neleidžia jai pūti. Tai – natūralus produktas, kurį gali vartoti žmogus“, – aiškino bulvių augintoja.

A.Valuckienė pabrėžė, kad, naudojant natūralius preparatus, subalansuojamos maisto medžiagos, padidėja bulvių maistinė vertė. „Niekas nenori imti tokių bulvių, kurios nuskustos pajuoduoja. O mūsiškės visiems tinka. Kai medžiagos subalansuotos, bulvės skanesnės, išvaizdesnės ir geriau laikosi sandėliuose“, – aiškino ūkininkė.

Ilgai nesilaikys

Remigijus Grumčius, kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“ direktorius

Dabar bulvių kainos panašios kaip ir pernai tokiu metu. Aiškesnės tendencijos rinkoje išryškės po mėnesio kito, kai paaiškės, koks bus derlius, jo kokybė ir kokie nuostoliai. Daug bulvių gana ilgą laiką mirko vandenyje, tad tokios ilgai nesilaikys. Kol kas mūsų kooperatyvas, vienijantis stambiuosius bulvių augintojus, produkciją pardavinėja tik Lietuvos rinkoje. Eksportuoti derlių  kol kas anksti, nes dar nesusiformavo tvirta luobelė, leidžianti bulvėms ilgiau išsilaikyti. Manau, pirkėjų turėsime, nes jau gauta užklausų iš Suomijos, Italijos ir kitų ES šalių. Tuos pirkėjus jau pažįstame, norime su jais palaikyti ryšius ir nesiblaškyti. Augintojai, kurie turės kokybiškos prekinės produkcijos, gali tikėtis gerų kainų. Manau, po mėnesio kito jos kils ir galbūt net pranoks kainas, kurios buvo pernai žiemą. Aišku, kol kas dar anksti prognozuoti.

Bulvių derlius, tūkst. t

2015 – 399,2

2014 – 468,5

2013 – 426,5

2012 – 549,9

2011 – 587,7

Bulvių supirkimo kaina, EUR/t

2015 – 131

2014 – 152

2013 – 167

2012 – 126

2011 – 203

Statistikos departamentas

 

Rekomenduojami video