Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Briuselis rodo ženklus: nekvaršinkite galvos savo problemomis

Parodoje „AgroBalt2016“ su Lietuvos ir Latvijos žemdirbių savivaldos lyderiais susitikęs Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas pripažino, kad Baltijos šalių, ypač Lietuvos, pieno sektoriaus padėtis išskirtinai sudėtinga, tačiau veiksmingų priemonių, kaip ją palengvinti, nepažadėjo. Jis leido suprasti, kad žemės ūkis ir žemdirbiai tapo didžiosios politikos įkaitais.

Kas nugalės: žemdirbiai ar pabėgėliai?

Žemdirbių savivaldos organizacijų vadovai eurokomisarui išklojo pagrindines žemės ūkio produkcijos gamintojus užgulusias problemas, kurios, žinoma, Europos Komisijos (EK) nariui – ne naujiena.

„Nepasakėme nieko naujo. Jis žino, kad padėtis prasta, ir ji tik blogėja. Pieno sektoriui stabilizuoti reikalingos paramos ES kol kas nežada. Bet Philas Hoganas neištarė „ne“, – teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovas Andriejus Stančikas.

Priminsime, kad pernai rudenį visų ES šalių žemdirbiams buvo skirta 420 mln. eurų tikslinei tiesioginei paramai ir praradimams kompensuoti. Lietuvai teko apie 12,6 mln. eurų tikslinės paramos. Šiemet Lietuvos pieno gamintojai prašo 75 mln. eurų patirtiems nuostoliams kompensuoti.

Briuselyje labai atsargiai kalbama apie vienkartines finansines injekcijas žemės ūkiui. Pernykščio finansinio paketo šaltinis buvo lėšos, gautos už virškvotinę pieno gamybą. Dabar kvotos panaikintos, o Europą drasko pabėgėlių problemos.

Pasiūlė skambinti Putinui

Susitikime Ph.Hoganas nežadėjo, kad EK ieškos tikslinių kompensacijų, tačiau minėjo, kad šalims narėms bus leidžiama taikyti lanksčias sąlygas paremiant žemdirbius iš savo biudžetų.

Be to, anot A.Stančiko, eurokomisaras pabrėžė, kad kiekviena valstybė turi turėti savo viziją ir planus, kaip reformuoti pieno sektorių. Kitaip tariant, Briuselis rodo ženklus: nekvaršinkite mums galvų ir savo problemas spręskite patys.

„Iš tikrųjų Europos pieno rinka perpildyta. Didelė Rusijos rinka prarasta, o naujų nelengva surasti ir užkariauti“, – sakė ŽŪR vadovas.

Lietuvos žemdirbių savivaldos lyderiams prakalbus apie embargo nutraukimą, eurokomisaras pajuokavo, kad gali duoti Putino telefono numerį: esą skambinkit ir prašykit, kad atsivertų Rusijos sienos.

Paramą išdalijo neefektyviai?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis piktinosi, kad Ph.Hoganas kalbėjo apie kompensacijas iš nacionalinių biudžetų, tačiau tokia parama yra įsprausta į de minimis rėmus (vienam ūkiui per 3 metus negali būti skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų valstybės paramos).

„Kai pernai gavome 12,6 mln. eurų tikslinę paramą, de minimis taisyklė negaliojo. O dabar, kai Lietuva sukrapštė 18 mln. eurų, jau reikia ją taikyti. Visi pripažįsta, kad mes labiausiai nukentėjome dėl embargo, bet vis tiek taiko apribojimus. Dabar sutinkama de minimis padvigubinti, bet čia principinis klausimas: kodėl reikia tai taikyti? Be to, dar norima laukti ir stebėti, nors visos trys Baltijos šalys pateikė konkrečius skaičius, kiek žemdirbiai neteko pajamų. Juk mūsų kantrybė irgi turi ribas“, – karščiavosi J.Kraujelis.

LŽŪBA prezidentas padėkojo eurokomisarui už pernai Lietuvai skirtą didesnę paramą, tačiau nepraleido progos išsakyti abejonių dėl tikslinės paramos skirstymo. Ar ji buvo efektyviai paskirstyta visoms ES narėms?

„Tuo verčia abejoti Europos žemdirbių organizacijos „Copa-Cogeca“ pateikti duomenys. Pasirodo, kad iš visoms šalims skirtų 420 mln. eurų buvo panaudota tik 160 mln. eurų. Peršasi išvada, kad ne visoms valstybėms ta parama buvo būtina. Vadinasi, buvo galima labiau paremti tas, kurioms dabar sunkiausia. Ar įmanoma būtų lėšas perskirstyti? Turbūt vargu. Bet tegu būna pamoka ateičiai“, – nepatogius duomenis pateikė J.Kraujelis.

Ką gali ES narės?

„Iš tikrųjų tempiama guma. Sakoma, kad stebės, analizuos iki birželio. O mums nedelsiant reikia spręsti, ką daryti, nes pieno kainos tik mažės“, – sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Kita vertus, anot pieno gamintojams atstovaujančios organizacijos vadovo, ES žemės ūkio ir kaimo plėtras komisaras pabrėžė, kad daug kas yra pačios valstybės rankose.

„Išgirdome, kad patys turime pakovoti ir dėl rinkų, ir apsispręsti dėl paramos žemdirbiams iš Kaimo plėtros programos rezervo krizių atveju ir kt. Pavyzdžiui, Airija didina pieno gamybą, palaiko gamintojus, nes supranta, kad pieno produktai turi perspektyvą. O Lietuvoje žemės ūkis nyksta: neliko linų, nunyko kiaulių ūkis, greitai neliks ir karvių. Ir į klausimą, kada visų ES šalių žemdirbiai gaus vienodas išmokas, buvo atsakyta, kad tai nusprendžia suvažiavę šalių vadovai. Jie taria savo nuomonę ir dėl embargo“, – kalbėjo J.Vilionis.

Rekomenduojami video