Daug ūkininkų pernai negalėjo pasėti žiemkenčių, todėl jiems neramu, kad gali neįvykdyti žalinimo reikalavimų dėl pasėlių įvairinimo. To nepadarius grės sankcijos. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) norėtų sušvelninti tokias sąlygas, bet be Briuselio palaiminimo negali to padaryti.

Surašė kreipimąsi

Pernykščių ekstremalių liūčių pasekmės dar ne vienus metus lydės žemdirbius. Išmalti laukai ir sugadinta dirvožemio struktūra, nepasėti arba vandenyje pražuvę žiemkenčiai, neįgyvendinti įvairūs įsipareigojimai šiemet pažers rūpesčių nuo gamtos stichijos nukentėjusiems ūkininkams ir dažnu atveju padidins nuostolius.

ŽŪM informavo Europos Komisiją (EK), kad Lietuva 2018 metais norėtų sušvelninti žalinimo reikalavimus dėl pasėlių įvairinimo. Motyvas aiškus – dėl stiprių liūčių, praūžusių vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, dažnas ūkininkas negalėjo pasėti žieminių pasėlių. Apie tai Briuselis žino – ekstremalių liūčių padarytiems nuostoliams kompensuoti skyrė apie 9 mln. eurų, tik ar darys nuolaidas dėl žalinimo?

Žalinimo išmoka sudaro apie trečdalį visos tiesioginės išmokos, todėl ūkininkai papunkčiui pildo visas nustatytas sąlygas. Norėdami ją gauti, jie privalo įvairinti pasėlius, išlaikyti aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, išlaikyti daugiamečių pievų plotą (daugiamečių pievų plotas negali būti sumažintas daugiau kaip 5 proc. visos Lietuvos mastu), išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves.

Kreipimesi į EK prašoma sušvelninti reikalavimą taip, kad šiais metais ūkiams iki 50 hektarų apskritai nereikėtų įvairinti pasėlių. Dviejų pasėlių reikalavimo laikytis turėtų ūkiai nuo 50 iki 200 hektarų (šiuo metu jis taikomas ūkiams nuo 10 iki 30 hektarų), o trijų pasėlių reikalavimas būtų taikomas tik ūkiams nuo 200 hektarų (šiuo metu jis taikomas ūkiams nuo 30 hektarų).

Laukus arė sausį

„Iki šiol jaučiame liūčių padarinius, manau, jų poveikį dar ir artimiausiais metais jausime. Neįtikėtina, bet mūsų krašte žemdirbiai žemę baigė arti šių metų sausio 10 dieną. Anksčiau neteko nei matyti, nei girdėti, kad sausio mėnesį dar būtų ariami laukai. Ūkininkai tikisi, kad galbūt pavasarį galės anksčiau įvažiuoti į dirvas“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos skyriaus vadovė Marijona Lukaševičienė.

Neprognozuojami orai verčia ūkininkauti sumaniau, tačiau gamtos stichija sugriauna ir sumaniausių ūkininkų planus. „Mūsų rajone pasėta tik apie 20 proc. planuotų žieminių pasėlių. Ir tie vandenyje mirko, nežinia, kiek jų išgyvens. Reikės atsėti, o tai papildomos išlaidos. Be to, kai kam gali būti sunku išpildyti pasėlių įvairinimą. O jeigu kažko nepadarai, gresia sankcijos. Pernai buvo labai sunku, prarasta daug pinigų, ir šiemet bus nelengva, todėl tiesioginės išmokos labai svarbios. Būtų labai apmaudu netekti žalinimo dalies“, – aiškino ūkininkė.

Nepavykusi žiemkenčių sėja kai kuriems smogs dar vienu galu. Ne vienas ūkininkas paruošė ir išbeicavo reikiamą kiekį žieminių kultūrų sėklos, tačiau jos nesubėrė į dirvą. Nuogąstaujama, kad išbeicuota sėkla neišsilaikys iki kitos sėjos. Taigi – vėl nuostoliai.

„Žemės ūkio ministras supranta tokias problemas, tačiau mus turi suprasti ir išgirsti ir Briuselyje“, – palankių sprendimų vylėsi M.Lukaševičienė.

ŽŪM duomenimis, įvertinus pasėlių įvairinimo reikalavimo Lietuvoje 2015–2017 m. įgyvendinimo analizės rezultatus, matyti, kad juos sunkiausiai sekasi įgyvendinti mažesniems – iki 50 ha – ūkiams. Šioje ūkių grupėje yra didžiausias neatitikimų skaičius.

Nepasėjo žiemkenčių

Utenos rajone kartu su dviem sūnumis ūkininkaujantis ir apie 350 hektarų javų auginantis Vladas Vitas praėjusį rudenį nepasėjo nė hektaro žiemkenčių. Paprastai žieminiais kviečiais apsėdavo 100 hektarų. Ūkininkas per daug nesigaili, kad neturi žieminių kultūrų. Vienas jo kolega prieš kurį laiką, kai dar nebuvo šalčio, užarė sunykusius žieminius rapsus.

„Po merkiančių liūčių prašvitus dangui jau norėjome sėti, bet dirva buvo kaip sviestas – neįvažiavome. Gerai, kad bent sėklos neišbeicavome. Pavasarį tikrai sėsime vasarinius kviečius, kokias kitas kultūras bersime į dirvą, dar svarstome. Sėjome grikius, tačiau pastaraisiais metais jų tonos pardavimo kaina smarkiai nukrito – nuo 460 iki 240 eurų, todėl pradedame abejoti, ar juos apsimoka auginti“, – teigė ūkininkas.

Žalinimo reikalavimai paskatino ūkininkus auginti ankštines kultūras, tačiau, EK nuo šių metų uždraudus ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse naudoti chemines augalų apsaugos priemones, jų plotai gali sumažėti.

„Žirniai ir pupos tiko sėjomainai įvairinti, tačiau be cheminių augalų apsaugos priemonių šiuos ankštinius augalus bus sunku išauginti. Kirmėlėtų žirnių niekas nepirks. Ir gerų žirnių kaina šiemet jau buvo mažesnė. Tad atitikti žalinimo reikalavimus darosi vis sudėtingiau, bet mes vis tiek privalome šokti pagal Briuselio dūdelę“, – sakė V.Vitas.

Pavasarį bus nelengva

Rokiškio rajono javų augintojas Jonas Venslovas neabejoja, kad šiais metais ne vienam žemdirbiui kils problemų dėl pasėlių įvairinimo. Vadinasi, iškils grėsmė neįgyvendinti žalinimo reikalavimų. Jam pačiam tokių bėdų neturėtų būti, nes jis augina žieminius ir vasarinius kviečius, sėja nemažai grikių. Deklaruojant daugiau kaip 30 hektarų ariamosios žemės, reikalaujama auginti bent tris augalų rūšis.

Jonas Venslovas

„Nepasėjome tiek žieminių kviečių, kiek planavome, nes rudenį dirvose telkšojo balos. Kažkiek pragiedrėjus pasėjome 200 hektarų, bet žiemkenčiams numatytas dar 150 hektarų plotas liko tuščias. Gal ir gerai, kad nepasėjome, nes iki metų pabaigos beveik be perstojo lijo ir pasėliai mirko vandenyje. Dar ir sausio pradžioje drėgmės užteko, tad neaišku, kaip jie atsilaikys, ar nereikės atsėti, ir apskritai kas čia bus toliau“, – dėl besikeičiančio klimato neramu javų augintojui.

Jis priminė, kad rokiškėnai labiausiai nukentėjo nuo pernykščių liūčių. Rokiškio rajone gali būti daug pražuvusių ir žieminių pasėlių – preliminariais vertinimais, apie 9 tūkst. hektarų. Daug kas išbeicavo sėklą, tačiau nepasėjo, tad javų augintojai neišvengs nuostolių.

„Pavasaris bus nelengvas. Gali stigti sėklos, nes daug kam reikės atsėti, tie, kas nepasėjo žiemkenčių, daugiau sės vasarinių kultūrų. Pats kviečių sėklą perku iš Latvijos ūkininko, kuris taiko tokią pat auginimo technologiją kaip ir aš“, – aiškino J.Venslovas.

Siūlo nelaukti

Rokiškio rajono ūkininkas kolegoms patarė nelaukti, kol užklups sankcijos už neįgyvendintus įsipareigojimus, ir patiems suskubti pranešti apie savo problemas Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

„Visada reikia bendrauti su specialistais, laiku pranešti, ko nesuspėta ar dėl atitinkamų aplinkybių negalėta padaryti. Nereikia laukti, kol ims bausti. Kai laiku paaiškini, Nacionalinės mokėjimo agentūros žmonės įsiklauso ir viską supranta. Juolab kad pernai visoje šalyje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis, žinoma, su kokiais sunkumais susidūrė žemdirbiai“, – kolegas ragino J.Venslovas.

Jis pridūrė, kad žemdirbiams būtinas aktyvumas ir susiklausymas, nes ateityje reikės vis labiau kautis dėl išgyvenimo. „Štai Amerikos prezidentas žada ūkininkams mažinti mokesčius ir aplinkosauginius suvaržymus. Vadinasi, šios šalies žemdirbiai galės prigaminti daugiau ir pigesnės produkcijos. Mes „žalinsime“, o jie gamins“, – apie ateities iššūkius užsiminė Rokiškio rajono ūkininkas.

Grūdininkai rizikuoja

Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininko pavaduotojas

Agrarinės srities mokslininkų vertinimu, žemdirbiai turi paisyti sėjomainos pasėlių įvairinimo, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Deja, dėl ne nuo pačių žemdirbių priklausančių aplinkybių kartais to padaryti neįmanoma.

Pernai užklupo ekstremalios liūtys, tačiau iškilo sunkumų dėl force majeure paskelbimo. Tad ūkininkams, kurie neįgyvendino tam tikrų įsipareigojimų, gali grėsti sankcijos. Šiuo atveju reikia lankstumo ir žmoniškumo. Jeigu ūkininkai nepajėgė įvykdyti pasėlių įvairinimo reikalavimų dėl gamtos stichijų, jie neturėtų nukentėti. Čia reikia rasti aukso vidurį.

Apskritai Nacionalinė mokėjimo agentūra turėtų būti ne baudėja, o daugiau patarėja. Gerai, kad šios agentūros darbuotojų ir žemdirbių bendradarbiavimas keičiasi į gerą pusę, bet santykius dar reikia tobulinti. Juk neretai žmonės klysta dėl nežinojimo ar patirties stokos. Labiau patyrusiems ūkininkams lengviau susidoroti su žalinimo ir kitokiais reikalavimais, o jauniems ūkininkams sudėtingiau suvokti visus niuansus. Todėl geriau būtų juos įspėti, kad pasitaisytų, o ne iškart bausti. Juk dėl sankcijų ūkininkų nepasiekę pinigai grąžinami atgal į ES biudžetą.

Dėl kai kurių žalinimo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl daugiamečių pievų išlaikymo, ūkininkai rizikuoja. Išsinuomoję pievas ir ganyklas grūdininkas jas išaria. Bet jeigu paaiškėtų, kad bendrai Lietuvoje sumažėjo daugiau daugiamečių pievų, nei buvo įsipareigota jų išlaikyti, ūkininkams grėstų sankcijos. Be to, jie privalėtų ganyklas vėl atsėti.

Ataidi palankios žinios

Rimantas Krasuckis, ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius

Ūkininkai dar vasarą piktinosi, kad Europos Komisija žalinimo plotuose nuo 2018-ųjų uždraudė naudoti chemines augalų apsaugos priemones. Grūdininkai pradėjo kalbėti, kad reikia švelninti žalinimo reikalavimus, siūlyti, kad galbūt sėjomainos įvairovė galėtų pakeisti kai kurias kitas žalinimo sąlygas.

Kai dėl liūčių žemdirbiai negalėjo pasėti žieminių kultūrų, iškilo problema dėl pasėlių įvairinimo. Todėl buvo nuspręsta kreiptis į Briuselį, kad šis reikalavimas būtų sušvelnintas. Ataidi palankios žinios, panašu, kad šis mūsų prašymas bus išpildytas.