Šiemet Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, galėjo pati nuspręsti, koks laikas jos gyventojams parankiausias, ir nustoti sukinėti laikrodį, tačiau žmonių nuomonė niekam nerūpi. Kada kelsimės į darbą vasaros ir žiemos laiku, vėl nurodinės Briuselis.

Vyriausybė pramiegojo

„Mūsų Vyriausybė pramiegojo. Kiek žinau, ji net nesikreipė į Europos Komisiją (EK) dėl galimybės savarankiškai atsisakyti vasaros laiko, todėl laikrodžius sukiosime dar penkerius metus. Pradėsime parlamentinę kontrolę ir aiškinsimės, kodėl Vyriausybė nepaisė Seimo nutarimo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė.

Anot parlamentarės, EK jau nusprendė dar penkeriems metams palikti galioti laiko sukiojimą. Tvirtinama, kad nė viena valstybė narė nesikreipė į EK, kad būtų leista savarankiškai spręsti dėl vasaros laiko taikymo savo teritorijoje. Tad, kaip ir anksčiau, vasaros laikas visose ES valstybėse bus įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį, o atšaukiamas – spalio paskutinį sekmadienį.

Gyventojų nuomonė – nė motais

Pernai lapkričio pabaigoje Seimas priėmė nutarimą, kuriuo paragino Vyriausybę atlikti laikrodžio rodyklių sukinėjimo poveikio žmonių sveikatai ir ekonomikai analizę ir, atsižvelgiant į jos rezultatus, pateikti EK siūlymą, kad Bendrijos narėms būtų suteikta laisvė pačioms apsispręsti, kokiu laiku tų šalių žmonėms patogiau gyventi.

Seimas tokį siūlymą pateikė ne pirmą kartą. 2012 m. Lietuvoje atliktų apklausų duomenimis, beveik 52 proc. žmonių yra nepatenkinti vasaros laiko įvedimu. O ir medikai ne kartą yra išsakę savo nuomonę, kad laikrodžio rodyklių sukiojimas pirmyn atgal du kartus per metus išbalansuoja žmonių organizmą, kenkia sveikatai.

Tačiau kam dar rūpi žmonių nuomonė ir jų sveikata? Biurokratijos ar kažkokios kitos girnos sumala visus argumentus, pateikiamus dėl neigiamo laiko sukiojimo poveikio.

Reikia įrodyti, kad nesi dramblys

„Bet kurios šalies narės valdžia negali savarankiškai nuspręsti: imame ir nesilaikome ES direktyvos dėl laiko. Bet negalėčiau pasakyti, kad mūsų Vyriausybė dėl to nieko nedarė. Beje, toks Seimo raginimas – ne pirmasis. Atsižvelgiant į tokius siūlymus, Užsienio reikalų ir kitoms ministerijoms buvo pavesta atlikti apklausas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Anot jo, Užsienio reikalų ministerija konsultavosi su kitomis ES valstybėmis, ar jos žada teikti siūlymus dėl laiko. Paaiškėjo, kad nė viena šalis dėl jų į EK nesikreipė. Tad vienai valstybei esą neverta net kelti klausimo, nes, norint pakeisti direktyvą, reikia kvalifikuotos šalių narių balsų daugumos.

Be to, bet kuri bendrijos valstybė, EK teikdama siūlymą, turi parengti ir išsamią analizę, kodėl norima atsisakyti laiko sukiojimo. Kitaip tariant, reikia įrodyti, kad nesi dramblys. O laikrodžio rodyklėms kasmet du kartus sukioti pakanka sparnuoto motyvo – taip esą racionaliau panaudojamas šviesusis paros metas.

„Nesutikčiau, kad žmonių nuomonė yra nesvarbi. Jei neklystu, remiantis apklausų duomenimis, 50 proc. gyventojų pasisako prieš ir tiek pat – už vasaros laiko įvedimą. Prieš dvejus ar trejus metus Vyriausybės kanceliarija buvo numačiusi lėšų išsamesniems tyrimams dėl poveikio žmonių sveikatai, ekonomikai ir apskritai valstybės gyvenimui. Deja, neatsirado nė vienos konsultacinės bendrovės, kuri imtųsi tokio darbo“, – konstatavo A.Mačiulis.

Tiesa, Vyriausybės kancleris patikslino, kad konkursas vyko, jame dalyvavo viena ar dvi bendrovės. Bet pateikti siūlymai esą buvo labai silpni, todėl nebuvo priimti.

Žemdirbiai nenori sukioti laiko

Šiemet kai kurios ministerijos buvo įpareigotos surinkti atitinkamą informaciją ir ją išanalizuoti. Žemės ūkio ministerija Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui (LAEI) pavedė atsiklausti žemdirbių ir žemės ūkio srities mokslininkų nuomonės dėl vasaros laiko įvedimo.

LAEI Kaimo plėtros skyriaus tyrėja Erika Ribašauskienė informavo, kad sausį buvo apklaustos 63 žemės ūkio produktų gamintojus vienijančios organizacijos ir 6 žemės ūkio sektorių tyrinėjančios mokslo įstaigos. Jų buvo klausiama, kokiu laiku gyventi būtų patogiausia, apie atitinkamo laiko taikymo įtaką darbuotojų darbingumui ir energijos suvartojimui.

Daugiau nei pusė apklaustųjų pasisakė prieš laiko sukiojimą, tačiau jie norėtų, kad būtų įvestas vasaros laikas. 55 proc. respondentų nurodė, kad laikrodžio sukiojimas turi neigiamą įtaką žemės ūkio sektoriaus darbuotojams, darbingumas 2–3 savaites būna mažesnis. 56 proc. atsakymus atsiuntusių respondentų mano, kad Lietuvoje tikslinga taikyti vasaros laiką, įvedant jį paskutinį kovo sekmadienį ir paliekant nuolat.

73 proc. respondentų nuomone, toks nuolatinis laikas turėtų mažiausią įtaką energijos suvartojimo pokyčiams žemės ūkio sektoriuje. O 64 proc. apklaustųjų mano, kad toks laikas turėtų mažiausiai paveiktų žemės ūkio sektoriaus darbuotojų darbingumą ir jo sumažėjimą.

„Laikrodžio rodyklių sukiojimas pirmyn atgal sujaukia ritmą, tai nenaudinga nei žmogui, nei ekonomikai. Mes asociacijoje pasisakėme už tai, kad laikas nebūtų keičiamas. Kita vertus, žemdirbiams laiką nustato ne laikrodis, o gamta, saulė“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, „Ginkūnų agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskis.

Išbalansuoja žmonių psichiką

Ūkio ministerijos (ŪM) Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė „Valstiečių laikraščiui“ minėjo, kad ministerijos specialistai surinko įvairių institucijų informaciją apie vasaros laiko taikymą ir, ją apibendrinusi, pateikė Vyriausybei. ŪM atstovai žadėjo pakomentuoti, kokios buvo padarytos išvados, tačiau jų komentaro „Valstiečių laikraštis“ taip ir nesulaukė.

D.Mikutienės teigimu, ją šokiravo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išvados: „Nors mokslininkai ir gydytojai kone vienbalsiai tvirtina, kad laiko sukiojimas neigiamai veikia žmogaus sveikatą, SAM teigia, kad laiko kaitaliojimas reikšmingo poveikio žmonių sveikatai neturi. Pati ne kartą sulaukiau kreipimųsi ir prašymų atšaukti vasaros laiką šalyje – žmonės skundžiasi įvairiais sveikatos negalavimais, jiems prireikia maždaug dviejų savaičių, kad prisiderintų prie pasikeitusio laiko.“

Lietuvos psichiatrai, remdamiesi užsienio kolegų žiniomis, Seimui anksčiau yra pateikę išvadą, kad laikrodžio rodyklių sukimas dukart per metus neigiamai veikia žmonių psichiką. Valstybinis psichikos sveikatos centras nurodė, kad, nuolat kaitaliojant laiką, biologinis ir astronominis laikai ima nesutapti, sutrikdomas miego ir budrumo ritmas, dažnėja nuotaikos svyravimų, išryškėja lėtinis nuovargis, depresijos, dėl kurių ypač skundžiamasi pavasarį ir rudenį, t. y. jų pikai sutampa su sezoniniu astronominio laiko keitimu.

Psichikos sveikatos strategijoje pabrėžiama, kad Lietuva yra tarp valstybių, pasižyminčių prastais visuomenės psichikos sveikatos rodikliais. Žmonių psichikos nestabilumą lemia daugelis veiksnių: socialinis nesaugumas, kainų kilimas ir kt. Nestabilus laikas laužo įprastinį biologinį ritmą, todėl, anot psichiatrų, tai irgi neigiamai veikia psichologinę atmosferą visuomenėje.

Nauda nereikšminga

Vyriausybės kancleris užsiminė, kad reikia įvertinti ir ekonominę naudą, energijos taupymą. „Galų gale laiko režimas svarbus ir sudarant Europos Sąjungos transporto grafikus“, – argumentus laiko kaitaliojimo naudai rinko A.Mačiulis.

Pasak D.Mikutienės, motyvai dėl laiko sukiojimo naudos gana blankūs: „Neaiškiai užsimenama, kad esą sukuriamos palankesnės sąlygos įvairiai leisti laisvalaikį vakarais ir sutaupyti šiek tiek elektros energijos. O žala yra akivaizdi.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, anksčiau apklaususi daugelio žemės ūkio įmonių vadovus, padarė išvadą, kad siekis gauti ekonominės naudos sukiojant laiką ne tik nepasiteisino, bet ir dirbtinai sukėlė papildomų administracinių ir organizacinių nepatogumų.

Energetikai yra išreiškę nuomonę, kad nėra pagrindo teikti, jog vasaros laiko taikymas galėtų būti ekonomiškai naudingas elektros energijos vartotojams.

Taigi, žmonių sveikatai, bent jau nemažai jų daliai, laikrodžio rodyklių sukiojimas yra kenksmingas. Ekonominė nauda – nereikšminga. Tad lieka mįslė, kodėl vis tiek liepiama sukioti laikrodžio rodykles ir sukuriama barjerų, jei norima to atsisakyti.

Manoma, kad geografiniu požiūriu mums labiau tiktų žiemos laikas. Mat didžioji dalis Lietuvos patenka į II laiko juostą (Rytų Europos laikas), o penktadalis (vakarinė dalis) – į I laiko juostą (Vidurio Europos laikas).

Lietuvoje vasaros laikas taikomas ir laikas pirmyn atgal sukiojamas nuo 2003 m. Apskritai pirmą kartą vasaros laiką bandyta įvesti Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje (nuo 1916 m. balandžio 30 d. iki spalio 1 d.), šiek tiek vėliau – Jungtinėje Karalystėje.