Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Brexito“ vartai – jau atkelti

Įspūdinga Konservatorių partijos pergalė Didžiosios Britanijos parlamento rinkimuose laikoma savotišku antruoju referendumu dėl šalies narystės Europos Sąjungoje.

Triuškinama pergalė

Likus mažiau nei 2 savaitėms iki Kalėdų daugiau nei 47,6 mln. Didžiosios Britanijos rinkėjų atėjo prie rinkimų urnų, kad atiduotų savo balsą priešlaikiniuose Bendruomenių rūmų rinkimuose. Neįprasta buvo ne vien tai, kad tai buvo jau tretieji nacionaliniai rinkimai per mažiau nei 5 metus. Nematytas dalykas ir tas, kad šiaip jau tradicijoms ištikimi britai tautos atstovų ėjo rinkti gruodžio mėnesį. Paskutinį kartą taip buvo nutikę tik 1923-iaisiais. Ir apskritai rinkimai žiemą Britanijoje nėra įprasti – prieš tai jie buvo surengti 1974 metais.

Šie pirmalaikiai rinkimai buvo surengti šalies premjero Boriso Johnsono iniciatyva, nes kito kelio, kaip išjudinti šalies parlamentą balsuoti už jo kabineto ir ES suderėtas naujas išstojimo sąlygas, tiesiog nebebuvo. Vis dėlto apsisprendęs visos šalies ir savo paties politinį likimą atiduoti į piliečių rankas, B.Johnsonas neprašovė: dauguma gruodžio 12 d. į daugiau nei 4 000 rinkimų apylinkių Anglijoje, Velse, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje atėjusių rinkėjų išreiškė paramą jo politiniam kursui. Matyt, B.Johnsono patikinimas, kad nauji rinkimai padės išvesti šalį iš politinės aklavietės, į kurią ji  pateko prieš daugiau nei trejus metus, referendumu nutarus palikti ES, padėjo apsispręsti vis dar svyravusiems. „Tik įsivaizduokite, kaip puiku bus sėsti valgyti kalakuto per Kalėdų vakarienę šiemet žinant, kad dėl „Brexito“ jau nuspręsta“, – tokiais žodžiais premjeras agitavo rinkėjus balsavimo išvakarėse. Ir neapsiriko: rinkėjų noras pagaliau nusikratyti netikrumo buvo didesnis, nei rytdienos permainų baimė.

Iš esmės Konservatorių partijai tereikėjo išlaikyti ankstesnį mandatų skaičių 650 vietų Bendruomenių rūmuose ir žūtbūt laimėti 9 papildomas vietas: taip B.Johnsono vadovaujama partija būtų užsitikrinusi daugumą naujam „Brexito“ susitarimui su ES patvirtinti ir formaliai išstoti iš bendrijos iki kitų metų sausio 31 dienos, kaip ir buvo numatyta. Tačiau rinkimų rezultatai konservatoriams lėmė triuškinamą pergalę: naujajame parlamente jie turės 365 vietas, arba 47 vietomis daugiau, nei po ankstesnių rinkimų, o pagrindinė konkurentė Leiboristų partija – tik 203, arba net 59 mažiau. Trečioje vietoje liko Škotijos nacionalinė partija, gavusi 48 vietas. Dviženklį mandatų skaičių – 11 – iškovojo Liberalų demokratų partija, šešios kitos politinės jėgos parlamente turės nuo 1 iki 8 narių.

Premjero B.Johnsono bendradarbiai po rinkimų nakties jį pasitiko aplodismentais.

Naujas galvos skausmas

Kadangi rinkėjų aktyvumas šiuose parlamento rinkimuose buvo neįprastai didelis – prie rinkimų urnų atėjo 67,3 proc. visų rinkėjų, tai yra, vos 5 proc. mažiau, nei 2016 m. surengtame referendume, kuomet britai nusprendė išstoti iš Europos Sąjungos, premjeras B.Johnsonas visai pagrįstai pareiškė, jog grėsmė dėl pakartotinio „Brexito“ referendumo išsisklaidė. Apie tokią galimybę prieš rinkimus kalbėjo Leiboristų partijos kandidatai. Visos abejonės dėl galimo vyriausybės politinio kurso keitimo išsisklaidė. „Mes įgyvendinsime „Brexitą“ laiku, iki sausio 31-osios, be jokių „bet“, „jeigu“ ar „galbūt“. Jungtinė Karalystė kaip vieninga visuma paliks ES ir susigrąžins mūsų įstatymų, sienų, finansų, prekybos ir imigracijos sistemos kontrolę“, – iškart po rinkimų pareiškė premjeras B.Johnsonas. Jo teigimu, šie parlamento rinkimai buvo istoriniai, suteikiantys galimybę įgyvendinti tautos valią ir pakeisti šalį į gerąją pusę.

Nors džiūgaujantis premjeras B.Johnsonas vis kalba apie istorinę politinę pergalę, šių rinkimų rezultatai tikrai sukels jam pačiam ir jo vadovaujamiems konservatoriams nemažai galvos skausmo, pastebi britų dienraštis „Times“. Premjeras grįžta į Vestminsterio rūmus su solidžia balsų persvara, bet esą nereikėtų pamiršti, kad daugelis rinkėjų jį palaikė nenoriai, kaip sakoma, iš reikalo. Visuomenės apklausos prieš rinkimus rodė, kad naujieji konservatorių šalininkai, pirmą kartą atiduosiantys balsus už šią partiją, anaiptol nebuvo entuziastingi nei dėl paties B.Johnsono, nei dėl jo partijos. Jie rinkimuose palaikė jį tik todėl, kad alternatyva – Jeremy'o Corbyno vadovaujami leiboristai – atrodė dar blogesnė. Rinkėjai suteikė B.Johnsonui teisę išvesti šalį iš ES, taip galutinai perkirtus abejonių ir lūkuriavimų Gordijaus mazgą. Taigi, iš dviejų blogybių teko rinktis mažesnę, kaip paprastai būna ir Lietuvoje.

Ekscentriškasis šiaudaplaukis B.Johnsonas labai rizikavo skelbdamas priešlaikinius parlamento rinkimus. Ir triuškinamai laimėjo.

Be to, rašo „Times“, naujasis konservatorių partijos deputatų politinis derlius labai skirsis nuo ankstesniojo. Naujieji konservatorių partijos atstovai parlamente po kurio laiko suvoks, kad jei norės būti perrinkti, partijos ideologija turės atliepti pasikeitusius rinkėjų lūkesčius. Kietakaktis konservatizmas nėra toks populiarus visuomenėje, kaip galėtų pasirodyti rinkimų pergalės apsvaigintai partijos vadovybei. Po to, kai šalis išstos iš ES, premjerui teks kaip nors išlaikyti naujų jo partijos rinkėjų simpatijas, o tai esąs milžiniškas darbas. Problema, pasak „Times“, yra ta, jog jų interesai gerokai skiriasi nuo tradicinio konservatorių elektorato interesų. Ir tas skirtumas bus esminės svarbos, sprendžiant mokesčių mažinimo ir investicijų didinimo klausimus tose ekonomikos šakose, kurias konservatoriai yra linkę ignoruoti.

Visu greičiu pirmyn

Galų gale rinkimų rezultatai gali turėti labai rimtą ir netikėtą poveikį pačiam „Brexito“ procesui, teigia „Times“. Radikalūs atsiskyrimo nuo ES šalininkai tikisi, kad premjerui pavyks pasiekti ryžtingą santykių nutraukimą ir susitarimas dėl laisvosios prekybos su ES bus minimalus, kaip ir žadėjo B.Johnsonas. Tačiau ar jis ir toliau laikysis tokios pozicijos, ypač dabar, kai politinis spaudimas jam nebebaisus? Tuo labiau, kad tokia strategija ekonomikos požiūriu būtų pragaištinga – bent jau artimuoju laikotarpiu – ir skaudžiausiai smogtų būtent naujiesiems konservatorių rinkėjams. Gali nutikti taip, kad B.Johnsonas dabar užsinorės „švelnesnio“ „Brexito“, kad išlaikytų glaudžius ryšius su Europa artimiausioje ir vidutinėje perspektyvoje, spėja leidinys.

Negalima neįžvelgti ir dar vieno politinę realybę Britanijoje pakeitusio šių nacionalinių rinkimų rezultato. Škotijos nacionalistai parlamente turės daugiau nei 50 vietų iš 59. Net ir be Vestminsterio pagalbos daugumą Škotijos parlamente turinti Škotijos nacionalinė partija garantuoja, kad pakartotinis referendumas dėl Škotijos išstojimo iš Jungtinės Karalystės artimiausiais metais išliks labai aktualus. Dauguma škotų, skirtingai nuo anglų ar velsiečių, nenori išstojimo iš ES. Taigi, tikimybė, kad iš ES pasitraukusi Didžioji Britanija po kelerių metų liks be Škotijos, yra visai reali, ypač jei ekonominė padėtis po „Brexito“ gerokai pablogėtų.

Kol kas B.Johnsonas skuba kalti „Brexito“ geležį, kol ji dar karšta: jis pažadėjo dar šią savaitę pateikti naujajam parlamentui išstojimo iš ES susitarimo projektą, kad po jo svarstymų deputatai galėtų balsuoti už jį dar iki Kalėdų. Jei tam pritars naujasis Bendruomenių rūmų pirmininkas, Didžioji Britanija po kalėdine eglute iš tiesų gali rasti gražiai įpakuotą „Brexito“ dovanėlę. Tokiu atveju šalis 2020 m. sausio 31 dieną oficialiai paliktų ES. Londonas iškart susigrąžintų visą eilę suverenių teisių, įskaitant savo šalies sienų kontrolę. Nuo tos dienos prasidėtų pereinamasis santykių su ES laikotarpis, kuris, manoma, galėtų trukti iki 2020 m. pabaigos, jei viena kuri pusė nepaprašys jo dar pratęsti. Šiuo laikotarpiu su Briuseliu vyks derybos dėl laisvosios prekybos sutarties sąlygų. B.Johnsono aplinkos teigimu, premjeras norėtų kažko panašaus į Kanados tipo laisvosios prekybos susitarimą. Kad ir kaip būtų, laiko iki numatyto pereinamojo laikotarpio Britanijos ir ES santykiuose liktų nedaug – tik iki kitų metų gruodžio. Briuselis aiškiai davė suprasti, kad visiems tolimesnių tarpusavio santykių aspektams išnagrinėti ir suderinti tiek laiko bus per maža, tačiau pergalės įkvėptas B.Johnsonas vis stipriau spaudžia greičio pedalą. Antradienį jis pareiškė, kad pereinamasis laikotarpis pasibaigs 2020 metais, ir derybininkai turi suktis greičiau. Britai skuba užbaigti užsitęsusias politines skyrybas su ES. Belieka tikėtis, kad dvišalių santykių ateitis po jų nebus apkartinta ilgai slėptomis nuoskaudomis ir nusivylimais.

 

Rekomenduojami video