Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Beržas draugiškas medis - galima apkabinti, prie žaizdos dėti

Ber­žų ka­mie­nai žie­mą va­sa­rą nuo to­lo miš­ke ar so­dy­bo­je švie­čia, va­sa­rą gra­žiai ža­liuo­ja, drau­giš­kai ša­ko­mis mo­juo­ja. Ber­žas mie­las ne tik lie­tu­viams, bet ir ki­tų tau­tų žmo­nėms. Šis me­dis - dai­no­se ap­dai­nuo­tas, dau­ge­lio poe­tų į ei­les su­dė­tas. Už gro­žį ir dau­ge­rio­pą nau­dą.

Nau­dos

Ber­žo me­die­na - ge­ras ku­ras. Me­die­na tin­ka įran­kiams, bal­dams, fa­ne­rai ga­min­ti. Iš to­šies da­ro­mi įvai­rūs rank­dar­biai. Se­no­vė­je to­šis bu­vo nau­do­ja­mi vie­to­je po­pie­riaus. Ber­žų su­la - pui­kus ir svei­kas gė­ri­mas. Pum­pu­rai ir la­pai - vais­tai. Iš ber­žo me­die­nos pa­da­ry­tas de­gu­tas nau­do­ja­mas Vyš­nevs­kio ir Vil­kin­so­no te­pa­lų ga­my­bo­je. Iš ber­žo me­die­nos ga­mi­na­ma ak­ty­vuo­ta ang­lis, ku­ri var­to­ja­ma ap­si­nuo­di­jus mais­tu, al­ko­ho­liu, sun­kiai­siais me­ta­lais. Ak­ty­vuo­ta ang­lis nau­do­ja­ma ir kai ku­rio­se du­jo­kau­kė­se. Ber­ži­nės van­tos - pir­ties ka­ra­lie­nės. Ant ber­žų gy­ve­na vais­tams nau­do­ja­mi gry­bai, ker­pės, pin­tys. Po ber­žais gy­ve­na ir dygs­ta rau­do­ni­kiai, pa­ber­žiai, ūmė­dės bei ki­ti gry­bai. Bu­vi­mas ber­žy­ne nuo­tai­ką pa­tai­so. Sma­gu ber­žą ap­ka­bin­ti, prie jo pri­si­glaus­ti. Pa­si­žiū­rė­ki­me iš ar­čiau į ber­žų mums duo­da­mas do­va­nas.

Su­la

Pa­va­sa­rį iš ber­žų bė­gan­ti su­la tai­so žmo­nių svei­ka­tą. Iš­tir­ta, kad su­lo­je esan­čios me­džia­gos yra pa­na­šios į žmo­gaus ląs­te­lių ko­loi­di­nius tir­pa­lus, to­dėl tau­so­ja or­ga­niz­mą, neišp­lau­na ka­lio, nat­rio, kal­cio. Su­los rei­kia ger­ti maž­daug po 2 lit­rus per die­ną ne ma­žiau kaip 30 die­nų. La­bai pa­to­gu su­los su­šal­dy­ti plas­ti­ki­niuo­se bu­te­liuo­se, kad il­giau už­tek­tų.

Ga­li­ma su­los su­si­rau­gin­ti. Nau­din­ga tiek švie­žia, tiek rau­gin­ta su­la. Rau­gin­ta su­la gai­vi­na, pa­var­gus at­sta­to jė­gas, ge­ri­na virš­ki­ni­mą, at­ku­ria mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų or­ga­niz­me ba­lan­są. Rau­gin­to­je su­lo­je esan­čios bak­te­ri­jos ir gry­be­liai tu­ri daug vi­ta­mi­no B, ku­rį leng­vai pa­si­sa­vi­na or­ga­niz­mas.

Roberto Patronaičio nuotr.

Pum­pu­rai

Anks­ti pa­va­sa­rį ver­ta pri­si­rink­ti ber­žo pum­pu­rų. Jie ren­ka­mi tuoj po su­los bė­gi­mo. Šva­rio­se vie­to­se - ne pa­ke­lė­se - rei­kia pri­si­pjau­ti ber­žo ša­ke­lių. Jas su­riš­ti į šluo­te­les ir džio­vin­ti tam­sio­je vie­to­je. Kai ša­ke­lės iš­džiū­na, pum­pu­rai nu­ku­lia­mi. Jie lai­ko­mi san­da­ria­me in­de. Pum­pu­ruo­se yra iki 5 pro­cen­tų ete­ri­nio alie­jaus, der­vų, as­kor­bo rūgš­ties, cuk­raus, or­ga­ni­nių, rau­gi­nių ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų. Rei­ka­lui esant ga­li­ma iš­si­vir­ti ar­ba­tos, ku­ri pa­ska­tins šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą, suak­ty­vins inks­tų veik­lą. Ber­žo pum­pu­rų ar­ba­ta pa­de­da ir nuo ko­su­lio. Pa­de­da net nuo žag­sė­ji­mo. Ta­čiau daž­niau­siai ber­žo pum­pu­rai už­pi­la­mi deg­ti­ne ir tam­sio­je vie­to­je lai­ko­mi dvi sa­vai­tes. Pa­sak liau­dies me­di­kų, to­kia trauk­ti­nė pa­de­da nuo skran­džio ir ka­sos su­tri­ki­mų. Tam rei­kia prieš val­gį iš­ger­ti ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį trauk­ti­nės, už­ge­riant pu­se puo­de­lio van­dens. To­kia trauk­ti­ne, pra­skies­ta van­de­niu, ga­li­ma trin­ti skau­da­mus są­na­rius, dė­ti komp­re­sus ant su­muš­tų ir pa­ti­nu­sių vie­tų. Ber­žo pum­pu­rų trauk­ti­ne ga­li­ma de­zin­fe­kuo­ti įpjo­vi­mus, įdrės­ki­mus, ki­tas žaiz­das. Ar­ba­tą iš ber­žo pum­pu­rų žiups­ne­lio, už­pli­ky­to ter­mo­se dviem stik­li­nė­mis ver­dan­čio van­dens, ga­li­ma ger­ti ir nuo stip­raus ko­su­lio.

La­pai

Vais­tams ski­na­mi ir ber­žo la­pai. Pa­sak žo­li­nin­kų, jų rei­kia pri­si­skin­ti iki Sek­mi­nių, kol la­pai jau­ni. Ber­žų la­pai tu­ri daug kvap­nių­jų me­džia­gų, va­di­na­mų fi­ton­ci­dais. O fi­ton­ci­dai su­nai­ki­na ne­ma­žai li­gų su­kė­lė­jų. Tad jo­kie ste­buk­lai, kad pa­si­vaikš­čio­jus ber­žy­ne pa­si­jun­ta­me žva­les­ni. Pa­ta­ria­ma ber­žy­no oru svei­ka­tą tai­sy­ti ser­gant kai ku­rio­mis plau­čių li­go­mis. Džio­vin­tuo­se ber­žų la­puo­se yra daug as­kor­bo rūgš­ties, iki 9 pro­cen­tų rau­gi­nių me­džia­gų, ete­ri­nio alie­jaus ir ki­tų nau­din­gų me­džia­gų. Liau­dies me­di­kai tvir­ti­na, jog ber­žo la­pų ar­ba­ta va­lo krau­ją, stip­ri­na virš­ki­ni­mo sis­te­mą, ša­li­na inks­tų ak­me­nis. Ant su­mu­ši­mų ir su­ti­ni­mų ga­li­ma už­dė­ti švie­žių ber­žo la­pų komp­re­są. Tam pa­žeis­ta vie­ta ap­de­da­ma la­pais, ap­ri­ša­ma ir lai­ko­ma šil­tai apie 6 va­lan­das.

Roberto Patronaičio nuotr.

Juo­da­sis gry­bas

Ant ber­žo au­ga juo­da­sis gry­bas. Pa­sak liau­dies me­di­kų, tai pui­kus gam­ti­nis vais­tas. Tam gry­bas nu­ka­po­ja­mas nuo ber­žo. Ne­šan­tis na­mo, rei­kia gry­bo ga­ba­liu­ku brau­ky­ti per ber­žų ka­mie­nus, kad kuo dau­giau jo pa­sė­tu­me. Mat da­bar, kai tas gry­bas taip gi­ria­mas, jo vis re­čiau ga­li­ma ber­žy­nuo­se ap­tik­ti. Pa­ta­ria­ma juo­dą­jį gry­bą su­džio­vin­ti. Lai­ky­ti san­da­rio­je dė­žu­tė­je. Net vi­siš­kai iš­džiū­vęs gry­bas iš­lie­ka gy­vas, to­dėl ge­riau pa­ruoš­ti vi­są su­rink­tą gry­bą iš kar­to. Už­pil­ti ant su­smul­kin­to gry­bo tiek šal­to vi­rin­to van­dens, kiek jis pa­ts sve­ria, pa­mir­ky­ti per nak­tį. Gry­bą dar pa­smul­kin­ti, pa­vi­rin­ti ta­me pat van­de­ny­je, ku­ria­me mir­ko, tris mi­nu­tes, atau­šin­ti ir už­pil­ti tiek me­di­ci­ni­nio spi­ri­to, kiek sve­ria gry­bas su van­de­niu. Lai­ky­ti tam­sia­me bu­te­ly­je. Nau­do­ti tin­ka po tri­jų sa­vai­čių. Ger­ti po 20 la­šų 3 kar­tus per die­ną po val­gio su van­de­niu. Tin­ka jė­goms at­gau­ti, vė­ži­nių, in­fek­ci­nių li­gų pro­fi­lak­ti­kai. Gal pa­de­da iš tik­rų­jų, o gal tai tik pla­ce­bas. Ne­pa­ban­dy­si – ne­su­ži­no­si.

Pin­tis

Ant ber­žo au­ga pa­pras­to­ji pin­tis. Pin­tis nuo ber­žų ir­gi ren­ka žo­li­nin­kai. Pa­sak jų, pin­tį rei­kia iš­džio­vin­ti, su­smul­kin­ti, lai­ky­ti la­bai san­da­rio­je dė­žu­tė­je. Įmai­šy­ta į žo­le­lių ar­ba­tas, ji su­ge­ria la­kią­sias me­džia­gas - fi­ton­ci­dus. To­dėl žo­le­lės iš­sau­go dau­giau veik­lių­jų sa­vy­bių, bū­na kvap­nes­nės.

Ker­pės

Ant se­nes­nių ber­žų au­ga ker­pės bried­ra­gū­nės. Jo­se ir­gi yra ver­tin­gų me­džia­gų. Ker­pės džio­vi­na­mas ir lai­ko­mos dro­bi­nia­me mai­še­ly­je. Tvir­tin­ma, jog tai pui­kus mais­to pa­pil­das nu­si­lpu­siems, po che­mo­te­ra­pi­jos, spin­du­li­nio gy­dy­mo, ope­ra­ci­jų, vi­du­ria­vi­mo. Ypač tin­ka ka­muo­ja­miems są­na­rių skaus­mo, stu­bu­ro iš­var­žų, ner­vų iš­se­ki­mo. Du val­go­muo­sius šaukš­tus ker­pių už­pli­ky­ti ter­mo­se 1 lit­ru ver­dan­čio van­dens, ge­rai iš­mai­šy­ti ir tuo­jau pat nu­sunk­ti. Van­de­nį iš­pil­ti lauk. Ker­pes vėl su­dė­ti į ter­mo­są, dar kar­tą už­pli­ky­ti 1 lit­ru ver­dan­čio van­dens, pa­lai­ky­ti 10 min, kad pri­trauk­tų. Ger­ti po pu­sę stik­li­nės ke­le­tą kar­tų per die­ną, kol su­nau­do­si­me vi­są pa­ruoš­tą kie­kį.

Van­ta

Sa­ko­ma, kad įvai­riais ber­žo pre­pa­ra­tais ga­li­ma iš­gy­dy­ti 100 li­gų. O štai pir­ti­nin­kai tvir­ti­na, kad ber­ži­ne van­ta pir­ty­je ga­li­ma iš­gy­dy­ti net 101 li­gą. Va­no­jan­tis ber­ži­ne van­ta stip­ri­na­ma šir­dis, pa­ge­rė­ja krau­ja­gys­lių elas­tin­gu­mas, su­stip­rė­ja imu­ni­te­tas, at­si­gau­na są­na­riai. Pir­ties po­vei­kis di­de­lis, nes vei­kia­ma žmo­gaus odą, ku­ri yra di­džiau­sias žmo­gaus or­ga­nas. Ber­ži­nė­je van­to­je daug ete­ri­nių alie­jų, der­vų, ku­rios minkš­ti­na odą ir pa­de­da jai įsi­sa­vin­ti vais­tin­gą­sias me­džia­gas. Į ber­ži­nę van­tą įri­šus pu­šies ša­ke­lę su to­kia van­ta pa­dė­si­me bron­chams, plau­čiams at­si­kra­ty­ti kai ku­rių ne­ga­la­vi­mų. Va­no­jan­tis vais­tin­go­sios me­džia­gos įter­pia­mos per odą ir įkve­pia­mos į plau­čius. Pir­ty­je iš­va­lo­mos odos po­ros. nu­švei­čia­mas se­nas epi­te­lis. Ta­čiau ser­gant rim­to­mis - on­ko­lo­gi­nė­mis, šir­dies, krau­ja­gys­lių li­go­mis - pir­ties rei­kė­tų veng­ti.

Pers­pė­ji­mai

Ber­žo pum­pu­rų ir la­pų pre­pa­ra­tų, ar­ba­tų ne­rei­kė­tų var­to­ti nėš­čioms mo­te­rims, ser­gant kai ku­rio­mis inks­tų li­go­mis. Tad nors ir mie­las mū­sų ber­že­lis, bet gy­dan­tis jo la­pais, pum­pu­rais, gry­bu, ker­pė­mis ar pin­ti­mis rei­kė­tų pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku.

Au­gi­ni­mas

Atei­na pa­va­sa­ris, tad ver­ta pa­si­dai­ry­ti, kur bū­tų ga­li­ma vie­ną ar ki­tą ber­že­lį sa­vo so­dy­bo­je pa­so­din­ti. Dėl gro­žio ir nau­dos. Ber­žai grei­tai au­ga. Pa­puoš so­dy­bą ne pra­sčiau, o pui­kiau nei ko­kie bran­gūs at­vež­ti­niai au­ga­lai. Tik ber­žui rei­kia vie­tos. Kai ku­rie ber­žai per še­še­ris me­tus ga­li užaug­ti iki še­šių ar net sep­ty­nių met­rų aukš­čio. Ber­žų ne­rei­kia so­din­ti ar­ti eg­lių. Jei­gu ber­žas sa­vo ša­ko­mis pa­sieks eg­lę, tai esant vė­jui sa­vo ša­ko­mis eg­lę nu­plaks: kiek pa­sieks, tiek eg­li­ša­kius pa­liks be spyg­lių.

 

Feliksas GRUNSKIS

Rekomenduojami video