Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bepiločiai orlaiviai gali būti ir naudingi, ir pavojingi

Bepiločiai orlaiviai it epidemija užkariauja vis platesnes sritis. Iš „vaikiškų marškinėlių“ ir žaislinių skraidyklių statuso jau seniai išsinėrusių technologijų nebegali ignoruoti ne tik verslas, bet ir valstybinės institucijos. Paluknio aerodrome surengtoje konferencijoje aptartos „skraidančios“ aktualijos, nes, kaip ir kiekviena nauja technologija, be privalumų ji atneša ir pavojų.

Žada perversmą

Pranašaujama, kad bepiločiai orlaiviai, dar vadinami dronais, sukels revoliuciją agrokultūroje. Sparčiai kuriamos ūkininkams skirtos tokių orlaivių valdymo mobiliosios programos. Pavyzdžiui, telefonu valdomu orlaiviu bus galima autonomiškai skaičiuoti avis ar kitus ganykloje esančius galvijus ir kelis kartus per savaitę įvertinti ganyklos augimą.

Šiuo metu ieškoma būdų, kaip šiuos orlaivius įdarbinti pesticidais purškiant augalus. Netrukus bepiločiai turėtų atlikti 3D skenavimą – taip galima iš oro suskaičiuoti medienos tūrį miške. Šių skraidyklių sudaryti žemėlapiai gali suteikti apie 30 kartų daugiau informacijos nei palydovinės programos, pvz., „Google Earth“.

Parūpo visiems

Savo dalią palengvinti įkinkant bepiločius orlaivius tikisi pasieniečiai, aplinkosaugininkai, miškininkai, policijos ir daugelio kitų valstybės institucijų bei tarnybų atstovai. Jau dabar Lietuvoje sukurtos technologijos leidžia daryti kone stebuklus.

„Sėdėdamas namuose, kompiuterio ekrane galiu sekti savo į orą pakelto lėktuvėlio skrydžio trajektoriją, jį valdyti, su jame sumontuota vaizdo perdavimo sistema stebėti ir aukštos kokybės raiška filmuoti bei fotografuoti mane dominančius vaizdus“, – teigė Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas. Jis pateikė ir praktinį pavyzdį – naudojant tokį orlaivį pasienio zonoje dieną ir naktį, net ir sėdint kabinete Vilniuje, galima kontroliuoti saugomą ruožą. Bepiločių orlaivių naudojimas išties labai platus. Jais galima prognozuoti orus, sužinoti, ar jau išdžiūvusios dirvos ir į jas gali įvažiuoti, žvalgyti pasėlius, net ganyti gyvulius. Nors bepiločiai orlaiviai dar negano lietuviškų žalmargių, užsieniečiai juos jau plačiai pritaikė žemės ūkyje.

Plačiai pritaikomi

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos valdybos pirmininkas Ričardas Skorupskas regi žemės ūkį kaip vieną perspektyviausių šių orlaivių panaudojimo sferų. Jie gali būti naudingi įvairiose srityse – nuo gyvulių stebėjimo iki bandų ganymo ar pasėlių fiksavimo. Naudodami įvairias spektrines kameras, augintojai gali gauti informaciją apie dirvožemio drėgnumą, mineralinių medžiagų stoką ar pasėlių ligas. Sergančių gyvūnų kūno temperatūra aukštesnė. Infraraudonųjų spindulių jutikliai gali juos aptikti didžiulėje bandoje, nes nustato net mažus temperatūros skirtumus. Užsieniečiai savo ūkiuose naujoves jau išbandė. Bepiločiai orlaiviai sėkmingai pavaduoja aviganius ir pergena avių bandą iš vienos ganyklos į kitą.

Nepakeičiamas pagalbininkas

Vilnos prekyba užsiimantis Australijos ūkininkas be šio orlaivio jaustųsi kaip be rankų. Bepilotis orlaivis jam sutaupo laiko ir žmogiškųjų išteklių. Ūkininkas šias skraidykles naudoja stebėti, ar avims netrūksta vandens. Tokius darbus prisėdusios prie kompiuterio atlieka jo paauglės dukros.

Specialistų manymu, savarankiškai važiuojanti žemės ūkio technika ir skraidantys robotai gali automatiškai aptikti ir gydyti pažeistus augalus. GPS palydovai sugeba suteikti tikslią informaciją apie objekto buvimo vietą bet kurioje žemės vietoje ar šalia žemės paviršiaus.

Įtarimų šleifas

Kad ir kaip džiugintų technologijų plėtra ir jų beribės galimybės, lazda turi du galus. Nuogąstaujama, kad bepiločiai orlaiviai gali būti pasitelkti ne tik kilniems tikslams. Net ir Lietuvoje jau buvo įtarimą metusių precedentų. Pasigedęs iš sodybos „išgaravusios“ brangios technikos, šeimininkas prisiminė išvakarėse regėjęs netoliese skraidžiusį bepilotį orlaivį.

Savoms reikmėms įsigytos tokios skraidyklės naudojimą reglamentuoja kelios asketiškos jų „eismo taisyklės“. Juo galima naudotis tik visą laiką išlaikant orlaivį operatoriaus regėjimo lauke, nekylant aukščiau nei 120 m ir neskraidant arčiau kaip 50 m iki pastatų. O tokia sąvoka kaip privati oro erdvė neegzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tad norint apsaugoti savo privatumą, tenka pasikliauti bepiločių orlaivių tramdytuvais.

Orlaivių tramdytojai

Pasak bendrovės „NT Service“ direktoriaus Egidijaus Šilansko, jau sukurtos priemonės, skirtos saugos tarnyboms. Apsaugoti objektą ar teritoriją galima automatizuotomis stebėjimo ir poveikio priemonėmis. Jos leidžia net nesant sodyboje nustatyti, ar buvo kas atskridęs, kaip ilgai ir koks aparatas skraidė, nustatyti jo modelį.

Sistemą sudaro specialios paskirties kameros. Tai įrenginys, skirtas bepiločiams orlaiviams aptikti ir nustatyti. Jis veikia tiek kaip vaizdo kamera, tiek naudodamas ir kitas technologijas. Skraidantis objektas gali būti užfiksuotas pagal garsą, ultragarsą, radijo dažnį.

„Įrenginys leidžia nustatyti, ar tai buvo atsitiktinis vienkartinis skrydis, ar skrydžiai pasikartoja, ar orlaivis ilgai skraidė ir iš visų pusių fotografavo jūsų teritoriją. Bent suprasite, kas vyksta“, – sako E.Šilanskas. Jeigu bepilotis orlaivis kelia grėsmę objektams ar asmenims, saugumo tarnybų naudojami įrenginiai gali perimti jo valdymą, saugiai jį nutupdyti ar neleisti išskristi.

Bepiločius orlaivius fiksuojančią ir tramdančią įrangą sudaro vaizdo kamera, du mikrofonai, veikiantys tiek girdimo garso ruože, tiek ultragarso. Papildomai gali būti įdiegta naktinė kamera ir dažnio detektorius.

Rekomenduojami video