Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bedarbių yra, o darbininkų – ne

Nors nedarbo problemai spręsti šalyje įkurta Užimtumo tarnyba, iniciatyvos imasi ir pačios savivaldybės ir net įmonių savininkai. Pastarieji, ieškodami darbininkų, ne tik apmoka jiems kelionės išlaidas, bet tiesia ir pagalbos ranką į alkoholio liūną grimztantiems. Verslininkų teigimu, reikia gelbėti tuos, kurie turi galvą ir rankas, nes ir taip nelabai yra ką įdarbinti.

Darbingų neliko

Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis neslepia: nedarbas jų krašte – didžiausia bėda, nors darbo pasiūlymų šiame krašte lyg ir netrūksta. Laisvų darbo vietų aplink Kalvariją iš tiesų yra – dirbti žmones iš Kalvarijos darbdaviai vežasi net į Marijampolę. Ten darbo siūlo laisvojoje ekonominėje zonoje naujas įmones įkūrę užsienio investuotojai, naujų darbo vietų įsteigta ir seniau veikiančiose įmonėse. Štai gamybos apimtis plečia ir darbo rankų ieško Marijampolės „Mantingos“ duonos ir bandelių kepėjai. Savo transportu žmones į darbą vežioja ir Kalvarijos savivaldybės teritorijoje įsikūrusios bendrovės – Sūsninkų kaime (Kalvarijos sav.) pieną perdirbanti ŽŪB „Šaltekšnis“ bei Jungėnuose įsikūrusi medžio apdirbimu užsiimanti UAB „Rimedis“.

Bėda kita – dalis bedarbių visai nesiveržia dirbti, o kiti – nebegali. „Kai Kalvarijoje susirinkdavo žmonės į viešuosius darbus, aiškiai buvo matyti, kad dalis jų dirbti nenori, o kiti – negali. Kai pasiūloma važinėti dirbti į Marijampolės įmones (kelyje užtrunkama tik 15 minučių), paaiškėja, kad dauguma artėja prie 60 metų ar jau „pilni“ ligų. Į Marijampolę galėtų daugiau jų važinėti dirbti, bet žmonės atneša pažymas iš medikų dėl sveikatos problemų ir nebelieka, ką pasiūlyti įdarbinti“, – atsidusdamas pasakojo Kalvarijos meras.

Blaivina ir integruoja

Kaimiškose vietovėse bei nedideliuose miestuose trūkstant darbo jėgos, darbdaviai priversti darbo rankų ieškoti ir nuošalesniuose kaimuose – suka ratus po kaimus ir vilioja darbu visus, kas tik norėtų dirbti. Tokio reiškinio gyvas pavyzdys – Jungėnų kaimo verslininkas Rimas Sujeta, kuris, nupirkęs du autobusiukus, iš kaimų susivežioja žmones į Jungėnus.

UAB „Rimedis“ savininkas šiandien džiaugiasi turįs gerą kolektyvą, tačiau tam reikėjo nemažų pastangų ir Kalvarijos savivaldybės pagalbos. Šiuo metu verslininkas įdarbinęs beveik 100 žmonių.

Kad surastų tinkamų darbuotojų ir galėtų juos atsivežti į lentpjūvę, R.Sujeta įsigijo du autobusiukus. Kasdien jo samdomi vairuotojai sudarytu maršrutu važiuoja aplinkui Jungėnus ir surenka darbuotojus. Negana to, kai darbininkai „suserga“, t. y. įninka į alkoholį, verslininkas veža juos tuo pačiu transportu į Marijampolę, kad juos, liaudiškai šnekant, užkoduotų. Tokios paslaugos prireikė jau apie 15 lentpjūvėje besidarbuojančių žmonių. Integruoti kaimų gyventojus į darbo rinką bei juos atpratinti nuo alkoholio UAB „Rimedis“ padeda ir Kalvarijos savivaldybė – apmoka kodavimo išlaidas.

„Kai kuriuos šis metodas gelbsti. Kai žmogus negeria ir dirba, ir jam gerai, ir valdžiai gerai“, – aiškino R.Sujeta, gelbstintis Kalvarijos kaimų žmones, kad šie nedegraduotų, nepasiektų dugno.

Verslininką imtis socialinių iniciatyvų paskatino ne tik sudėtinga darbuotojų paieška, bet ir žmogiškumas. Pasak UAB „Rimedis“ įkūrėjo, Kalvarija nedidelė, kas antrą čia gyvenantį kalvarijietį jis pažįsta. Žino, kuris žmogus gali būti geras darbininkas, bet turi problemą, todėl pasiūlo ją spręsti kartu.

„Prieš du mėnesius tris darbuotojus nuvežėme užkoduoti. Kol kas visi trys laikosi, dar neatkrito“, – rezultatu džiaugėsi R.Sujeta.

Verslininko teigimu, jau geriau priimti į darbą žmogų, kuris turi proto, rankas ir priklausomybę, kurią paskui padėtų jam įveikti, negu tinginį. Ir, regis, verslininkui pavyksta „nurašytus“ žmones prikelti, atrasti tarp jų tinkamų darbui.

R.Sujeta neneigia, kad darbininkų susivežiojimas kainuoja, bet kitos išeities jis nemato.

UAB „Rimedis“ vadovas R.Sujeta yra įsitraukęs į žmonių užimtumo didinimo programą, kurią įgyvendina savivaldybės. Tad pagal įsipareigojimus jam reikia įdarbinti du žmones, bet verslininkas nesulaukia, kada Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kalvarijos skyrius atsiųs bedarbių. „Yra, kaip yra, matyt, jau neturi, ką siųsti. Jeigu gauname per tarnybą žmogų, tai varge, varge... Dažniausiai žmogus vos paeina. Pamatęs iš karto supranti, kad jį pirmiausia reikia gydyti nuo alkoholizmo“, – situaciją dėstė verslininkas.

Daro, ką gali

Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 1 d. Kalvarijos savivaldybėje buvo registruoti 1 039 ieškantys darbo asmenys, iš jų – 922 turėjo bedarbio statusą. Tarp nedirbančių daugiau (50,3 proc.) buvo vyrų , moterys sudarė 49,7 proc. Jaunimo iki 29 metų amžiaus registruota 137 – 14,9 proc. visų bedarbių.

Kaimo vietovių gyventojai sudarė 59,6 proc. visų nedirbančių asmenų. Nekvalifikuoti bedarbiai – 37,5 proc., vyresni kaip 55 metų – 29,4 proc., ilgalaikiai – 50 proc. Bedarbių procentas tarp darbingo amžiaus asmenų balandžio 1 d. buvo 14,1 proc. (atitinkamai vasario 1 d. – 14,6 proc., kovo 1 d. – 14,8 proc.).

2019 m. pirmąjį ketvirtį įregistruota 70 laisvų darbo vietų, terminuotam įdarbinimui užregistruotos 5 laisvos darbo vietos. Pagal neterminuotas darbo sutartis per pirmąjį ketvirtį įdarbinta 113 asmenų, iš jų – 35 moterys (31 proc.), pagal terminuotas sutartis – 31 ieškantis darbo asmuo, iš jų – daugiausia (23) moterys (74,2 proc.).

Šių metų pirmąjį ketvirtį aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pasiūlyta dalyvauti 30 ieškančių darbo asmenų, iš jų jaunimo iki 29 m. – 7 (23,3 proc.). Parama judumui pasinaudojo 9 asmenys. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą iki 6 mėn. įsigijo 127 asmenys, iš jų – jaunimas iki 29 m. amžiaus – 24 (18,9 proc.).

Atokesnėse vietovėse gyvenantiems darbo ieškantiems asmenims didelė problema yra nuvykti į darbą ir grįžti į namus. Visuomeninio transporto grafikai nepritaikyti dirbantiems asmenims, neturintiems nuosavo automobilio.

Kalvarijos savivaldybėje padedant užimtumo didinimo programoms įdarbinti 7 ilgalaikiai bedarbiai. Šiais metais numatoma, kad šiose programose galės dalyvauti 35 darbo neturintys asmenys.

Pagalba dzūkams

Per trejus pastaruosius metus Alytaus rajone bedarbių skaičius mažėjo bene sparčiausiu tempu Lietuvoje: nuo 15,1 proc. 2015 m. iki 10,6 proc. 2018 m.

Alytaus rajono savivaldybė pati imasi iniciatyvos mažinti nedarbą savo teritorijoje. Šiemet ji tęsia praėjusiais metais pradėtą nedarbo mažinimui skirtą socialinę priemonę – įsidarbinusiems bedarbiams mokės kelionės į darbą ir atgal išlaidų kompensacijas. Ši priemonė prisidėjo prie per trejus metus 4,5 proc. sumažėjusio bedarbių skaičiaus.

Įsidarbinę ir išdirbę tris mėnesius, Alytaus rajono gyventojai ketvirtą mėnesį gali gauti kelionės į darbą ir atgal kompensaciją, kurią skiria savivaldybė. Ši buvusių bedarbių rėmimo priemonė buvo išbandyta pernai. Išmokos skirtos 23 rajono gyventojams. Kompensacijoms buvo panaudota 3,7 tūkst. eurų.

„Siekiame sėkmingo bedarbių įsidarbinimo ir įsitvirtinimo darbo rinkoje. Nusprendėme kompensuoti išlaidas į darbą ir atgal, kad žmonėms šios išlaidos nebūtų priežastis nebedirbti“, – teigė Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

Šiemet Alytaus rajono savivaldybės biudžete bedarbių kelionėms į darbą kompensacijoms numatyta 15 tūkst. eurų.

Kelionės išlaidos į darbą ir atgal gali būti kompensuojamos įsidarbinusiems Alytaus rajono savivaldybės bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriuje ir turintiems bedarbio statusą.

Kompensacija skiriama bedarbiams, įsidarbinusiems nuo 2018 metų spalio 1 d. ir išdirbusiems ne mažiau kaip 3 mėnesius. Kompensacijos mokamos už kitus vėlesnius, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesius. Savivaldybės skiriamos išmokos dydis yra ne didesnis nei 70 eurų per mėnesį.

Kelionės išlaidos į darbo vietą ir atgal bedarbiams kompensuojamos atsižvelgiant į atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos Alytaus rajone iki darbo vietos, tačiau už ne daugiau kaip 20 km. „Atstumas iki darbo vietos skaičiuojamas pagal formulę, kurią sudaro atstumas iki darbo vietos, bedarbio važiuotų į darbą dienų skaičius per mėnesį, vieno kilometro tarifinis įkainis, kuris yra 0,08 euro. Kompensacija gali būti skiriama važiuojantiesiems viešuoju ir savo transportu“ , – aiškino savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja Jolita Gruzinskienė.

Kelionės išlaidos į darbą nekompensuojamos, jeigu įsidarbinusio bedarbio nuolatinė gyvenamoji vieta yra tame pačiame mieste, miestelyje ar kaime kaip ir darbo vieta.

J.Gruzinskienė atkreipė dėmesį, kad bedarbiams, dalyvaujantiems Alytaus rajono savivaldybės užimtumo didinimo programoje, kelionės išlaidos į darbą ir atgal kompensuojamos iš šiai programai skirtų specialiosios tikslinės dotacijos lėšų nuo pirmos įsidarbinimo dienos už dirbtą laikotarpį. Šioje programoje bedarbiai gali dalyvauti ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Ribotos galios

Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė

Savivaldybės turi ribotas galias nedarbo problemai spręsti. Dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo programas yra valstybės perduota savivaldybėms funkcija. Savivaldybės tvirtina užimtumo didinimo programas, bet valstybės skiriamų lėšų nepakanka. Siekiama, kad savivaldybių įgyvendinamos darbo rinkos priemonės nebūtų trumpalaikio pobūdžio. Tačiau pagrindinis vaidmuo šiame procese vis dėlto priklauso Užimtumo tarnybai ir jos įgyvendinamoms priemonėms.

 

Rekomenduojami video