Vyriausybė rimtu veidu tikina kovojanti su šešėline ekonomika, o komerciniai bankai apsimeta nesavanaudiškai talkinantys valdžiai, didindami įkainius už grynųjų pinigų operacijas.

SEB įplieskė ugnį

Komerciniai bankai paskelbė naujus planus didinti įkainius už grynųjų pinigų operacijas. Vėl visi pirštais bandys užbadyti bankininkus. Tačiau jie jau seniai užsiaugino storą odą, todėl ramiai klausysis priekaištų ir toliau didins pelną, melždami klientus. O kodėl jie taip neturėtų elgtis, jei Vyriausybė, o dabar ir Seimas jiems leidžia taip elgtis, jau metus vilkindami Briuselio pasiūlytą ir Lietuvos banko parengtą komercinių bankų savivalę ribojantį įstatymo projektą?

SEB ir „Swedbank“ bankai neseniai sumokėjo Lietuvos banko (LB) paskirtas baudas – kiekvienas po 4 488 eurus, o DNB bankas atsipirko įspėjimu už didesnius, nei leidžiama, kai kurių tarptautinių pervedimų įkainius. Eiliniam piliečiui tokio dydžio bauda būtų skaudi, o štai milijoninius pelnus skaičiuojantiems bankams tai – lašas jūroje.

Nors šie įvykiai nesusiję, lyg tyčia tuo pat metu SEB bankas paskelbė apie eilinius planus nuo birželio 13 d. vėl didinti įkainius už grynųjų pinigų operacijas. Pavyzdžiui, grynųjų pinigų mokėjimas į savo sąskaitą SEB banke kainuos jau ne 87 centus, bet 1,5 euro ir 0,15 proc. sumos. Tiek pat padidės ir valiutos keitimo mokestis. Pabrangs ir pinigų išėmimas iš kitų bankų – jis kainuos jau 2 proc. sumos arba mažiausiai 3 eurus. Atsiras naujas 30 centų mokestis už sąskaitos likučio patikrinimą kitų bankų bankomatuose, brangs ir kai kurios kitos paslaugos.

Kiti bankai kol kas pasirinko stebėjimo taktiką. Štai „Nordea“ banko atstovas Vaidotas Cucėnas sakė, kad bankas paslaugų įkainius peržiūrės rugsėjį. Sunku patikėti, kad peržiūrės mažinimo kryptimi. Užuolankomis apie periodiškai peržiūrimus įkainius kalbėjo ir DNB banko atstovas Valdas Lopeta.

Visi grynieji – šešėliniai?

Neįsigilinęs pamanytum, kad, didindami įmokas, komerciniai bankai labai nesavanaudiškai talkina Vyriausybei, kuri tikina taip kovojanti su šešėline ekonomika. Valdžios keičiasi, o Finansų ministerija (FM) vis nesėkmingai ieško šešėlinių milijardų.

Prisimenate buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės pažadus iš šešėlio išgriebti milijardą litų? Neišgriebė. Nesiseka ir dabartinei FM, tikėtina, kad ji ne ten ieško šešėlinių milijardų.

FM Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus lyg davatka poterius kiekviena proga kartoja, kad ES rinkoje atsiskaitymai grynaisiais auga tolstant nuo Skandinavijos į pietines ES valstybes – nuo 40 iki 90 proc. Suprask, taip plečiasi ir ekonomikos šešėlis. Sumažinkime grynųjų pinigų kiekį ir šešėlio neliks.

FM duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymo grynaisiais lygis – net 80 proc., nors Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas mums sakė, kad šis lygis nukrito iki 70 proc., o šią savaitę stambieji prekybos tinklai pranešė, jog mokėjimo kortelėmis už prekes sumokama jau 56 proc. sumų.

Pakalbintas S.Kropas nevengė kritikuoti lietuvių pomėgio naudoti grynuosius, tačiau šių pinigų nevadino šešėliniais. „Lietuvoje tradiciškai dar vyrauja grynųjų pinigų ekonomika. Yra ir bankų kaltės, nes kai kurie viliojo vartotojus atidaryti sąskaitas su galimybe nemokamai išsigryninti daugiau pinigų. O juk iš tikrųjų tokia paslauga negali būti nemokama“, – aiškino S.Kropas.

Naudojasi padėtimi

Dėl susidariusios padėties lengviausia būtų apkaltinti bankus, tačiau iš tikrųjų jie didina paslaugų įkainius, nes iki šiol tiek Vyriausybė, tiek FM, tiek Seimas jiems leidžia taip elgtis. LB vadovas Vitas Vasiliauskas, paklaustas, kodėl jo vadovaujama įstaiga nesiima jokių veiksmų, kad komercinių bankų paslaugos nebrangtų, tikino, kad LB neturi teisės reguliuoti įkainių, todėl taiko vienintelį įmanomą kovos būdą – savo tinklapyje pateikia informaciją apie visų bankų taikomus įkainius.

Esą vartotojai gali pasirinkti pigiausias paslaugas teikiančius bankus. Nejaugi LB vadovas nežino, kad tikrosios konkurencijos tarp bankų neliko, kad provincijoje bankai net uždarinėja filialus, taigi žmonės neturi jokio pasirinkimo. Kam tie žmonės rūpi?

„Kalbame apie dviejų greičių Lietuvą: vieni piliečiai naudojasi kompiuteriais, o kita grupė dėl amžiaus, kitų priežasčių gal jau niekada jais nesinaudos. Be to, turime įvertinti socialinį aspektą, juk didinami bankų paslaugų įkainiai skaudžiausiai paliečia mažiausias pajamas gaunančius piliečius. Pasitikėti laisvąja rinka negalime, nes akivaizdu, kad šiuo atveju rinkos dėsniai neveikia“, –pripažino Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) prezidentas Rūtenis Paukštė. Esant tokiai tendencijai, t. y. rinkoje mažėjant grynųjų pinigų, tuo pat metu didėja vartotojų priklausomybė nuo bankų, o pastarieji naudojasi susidariusia padėtimi.

Bandė naiviai apgauti

LBA prezidentas Stasys Kropas bandė paneigti R.Paukštės argumentus. S.Kropas tikino, kad susitikime su Pensininkų reikalų tarybos nariais nesulaukęs priekaištų dėl bankų paslaugų įkainių. Esą pensininkai labiau domėjosi bankų patikimumu, o ne paslaugų įkainiais.

Patikrinome S.Kropo žodžius. Minėtame LBA vadovo susitikime su Pensininkų reikalų tarybos nariais dalyvavo ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė. Ji kategoriškai paneigė S.Kropo teiginį: „Netiesa. Mes jį buvome pasikvietę į posėdį ir labai aiškiai išsakėme savo poziciją. Mes esame pasipiktinę komercinių bankų veiksmais. Valstybė turi apginti mažiausiai apsaugotus savo piliečius. Mūsų pensijos ir taip yra nedidelės, o dar bankai plėšia. Aš pati pajutau operacijų su grynaisiais pinigais kainą. Reikėjo skubiai išvykti ir jau stotyje pamačiau, kad užmiršau mokėjimo kortelę. Nuėjau į šalia esančio banko filialą pasiimti grynųjų pinigų iš kito banko ir už šią operaciją turėjau sumokėti net 8 eurus. Tai – plėšikavimas!“

Kokia išeitis? Paaiškėjo, kad ji paslėpta Seimo komitetų stalčiuose.

Sudarė mokėjimų krepšelį

Kritiškai komercinių bankų veiksmus vertinantis LB valdybos narys Marius Jurgilas, kuriam, be kita ko, pavesta kuruoti bankininkystės tyrimų ir grynųjų pinigų sritį tikino, kad komercinių bankų įkainių priežiūra iš esmės yra Vyriausybės rankose. Paaiškėjo, kad LB jau pernai pavasarį Vyriausybei buvo pateikęs projektą, kuriame numatyta, kad LB būtų suteikta teisė reguliuoti bazinių paslaugų paketo įkainį. Toks paketas negalėtų kainuoti daugiau nei 1,5 euro per mėnesį.

Deja, iš pradžių neskubėjo Vyriausybė, o dabar neskuba ir Seimas. Todėl nuo 2015 m. pavasario bankai jau kelis kartus didino paslaugų įkainius ir vėl didins birželį bei, tikėtina, rudenį. Be kita ko, paaiškėjo, kad minėtą projektą jau apipjaustė lobistų paskatinti projekto taisytojai.

„Pirminiame projekto variante buvo numatyta, kad būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis turėtų būti ne didesnis nei 1,5 euro, o Seimui pateiktame projekte jau įrašyti 2 eurai per mėnesį“, – teigė R.Paukštė. Į mokėjimo paslaugų krepšelį LB siūlo įtraukti šias būtiniausias paslaugas, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių: ne daugiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, neribotas klientui į sąskaitą pervestų lėšų eurais įskaitymas, ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimas bankomate Lietuvoje, visos eurų banknotų įnešimo į kliento sąskaitą operacijos banko ar kredito unijos parinktose vietose ir kitos paslaugos.

Yra dėl ko kovoti

Kaip šį pasiūlymą vertina bankininkai? „Būtiniausių mokėjimų paslaugų krepšelio idėja atėjo iš Briuselio, taigi mes jai pritariame. Tačiau nerimą kelia bandymai administracinėmis priemonėmis riboti paslaugų kainą, juk įvairių kredito įstaigų paslaugų savikaina skiriasi. Pavyzdžiui, smulkiosioms kredito įstaigoms būtų sunkiau vykdyti reikalavimus“, – smulkiaisiais broliais rūpinosi LBA prezidentas S.Kropas.

Neoficialiais duomenimis, pajamos už klientų aptarnavimą, įskaitant komisinius už operacijas mokėjimo kortelėmis, jau dabar yra 50 proc. visų bankų gaunamų pajamų. Taigi yra dėl ko kovoti.

Įdomu tai, kad tie patys bankai Skandinavijos ir net kaimyninėse Baltijos šalyse taiko mažesnius paslaugų įkainius. Dvigubi standartai? Bankininkai aiškina, kad jie taip elgiasi, įvertindami atliekamų paslaugų savikainą, tačiau į savikainos skaičiavimo virtuvę pašalinių neįsileidžia.

Įkainiai nemažės

Bronius Bradauskas, Seimo narys

Padėtis tikrai absurdiška. Jei už kokias nors paslaugas žmogui reikia pervesti kelis eurus, vien už šią banko operaciją žmogus turi sumokėti daugiau, o pasirinkimo neturi. Bandysime apriboti bankų savivalę, tačiau jie grasina teismais.

Panaši padėtis buvo kilusi Vengrijoje ir Slovakijoje. Šios valstybės priėmė jų savivalę ribojančius sprendimus ir, kiek papurkštavę, bankai nusileido. Deja, jie supranta tik tokius veiksmus, o į prašymus nelinkę reaguoti. Ne kartą LB raginau atlikti tyrimą ir paskelbti duomenis, kiek pelno bankai gauna vien iš mokėjimo kortelių administravimo. Juk iš kiekvienos operacijos bankai uždirba, o mažėjant grynųjų uždirbs vis daugiau.

Ar jie savo klientams atpigins paslaugas? Nesitikėkime! Prognozuoju – kai sumažės grynųjų pinigų ir bankai praras pajamas už šias paslaugas, jie didins įkainius už elektroninį banką. O vartotojai neturės pasirinkimo.

Skriaudžia silpniausius

Kęstutis Glaveckas, Seimo narys

Bankų suinteresuotumas akivaizdus. Kuo rinkoje mažiau grynųjų pinigų, tuo bankams pigiau aptarnauti gyventojus, o vadinamieji kompiuteriniai pinigai jiems atneša daugiau pajamų nei grynieji, juk už visas elektroninėje rinkoje vykstančias operacijas bankams mokamos įmokos.

Be to, bankai gali mažinti ir mažina darbuotojų skaičių. Žinoma, dalis grynųjų pinigų yra šešėliniai, tačiau tik ne tokie pinigai, kokius valdo neturintieji galimybių naudotis elektroniniu banku. Šie žmonės gyvena skurdžiausiai ir būtent jie dėl paslaugų grynaisiais pinigais apmokestinimo santykinai nukenčia labiau nei turtingieji.

Grynieji pinigai iš rinkos vis labiau trauksis, tačiau šiuo metu valstybė privalo apginti labiausiai skriaudžiamus savo piliečius. Kaip tai padaryti? Viena iš galimybių – būtiniausių mokėjimų krepšelio idėja. Neabejoju, kad LB bus sunku kontroliuoti, kaip vykdomi reikalavimai, nes bankininkai nuolat ieškos galimybių jų išvengti, tačiau būtent šiuo būdu galėtume bent sumažinti bankininkų apetitus.