Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Baltijoje darosi karšta

Rusijos karinė provokacija Baltijos jūroje prieš JAV karo laivą sulaukė atsako. Į Lietuvą atskrido radarams nematomi naikintuvai „F-22 Raptor“, o aukšti Pentagono atstovai pranešė labai rimtai vertinantys grėsmę Gotlandui.

Imitavo branduolinę ataką

Penktadienį, antrą valandą nakties, Švedijos karinių radarų ekranuose pasirodė šeši lėktuvai, dideliu greičiu artėjantys iš rytinės Baltijos pusės. Jiems skrendant išilgai Suomių įlankos, Švedijos kariškiai nustatė, kad tai – du Rusijos strateginiai sunkieji bombonešiai „Tu-22M3“ („Backfire“pagal NATO klasifikaciją), galintys gabenti branduolines bombas bei sparnuotąsias raketas, ir keturi juos lydintys naikintuvai „Su-27“ („Flanker“). Toks iš Sankt Peterburgo regiono į Kaliningrado anklavą virš Baltijos nuolat skraidančių Rusijos karinių lėktuvo maršrutas buvo įprastas, tačiau šį kartą viskas vyko kitaip. Įveikę Suomių įlanką, jie pasuko link Gotlando salos ir pavojingai priartėjo prie Švedijos oro erdvės. Po to, prašvilpę pro Gotlandą maždaug 30–40 km atstumu nuo Švedijos teritorinių vandenų, jie persigrupavo, užėmė kovines pozicijas ir imitavo smūgius į taikinius pietinėje Švedijoje ir Stokholmo apylinkėse. Po to jie vėl pasuko į rytus, Suomių įlankos pusėn, ir vėl dingo iš radarų ekranų.

Atominės Stokholmo atakos imitavimas vyko ne kompiuterinio žaidimo pasaulyje ar kino filmo scenarijuje. Rusų karo lėktuvai iš tikrųjų tai darė 2013-ųjų kovo 29-osios naktį. Intensyvaus Švedijos bombardavimo pratybos virš Baltijos šokiravo šalies visuomenę. Rimtai sunerimo ir kaimyninės šalys. Paradoksalu, bet jei Rusijos lėktuvai tą naktį būtų įskridę į Švedijos oro erdvę, švedų naikintuvai nebūtų spėję jiems sutrukdyti. Nors Švedijos aerodromuose turi budėti bent du bet kurią akimirką pakilti pasiruošę naikintuvai „JAS-39 Gripen“, būtent tą naktį visose Švedijos karinėse oro pajėgose nebuvo nė vieno nuolatinės parengties budinčio naikintuvo, kuris būtų galėjęs pasitikti rusus.

Įdomu tai, kad ši istorija susijusi ir su Lietuva: nors Švedija tą naktį nepakėlė į orą savo naikintuvų, jie kilo iš Šiaulių. Zoknių oro bazėje veikiančios NATO oro policijos misijos vadovybė perimti Rusijos lėktuvų virš Baltijos pasiuntė du Danijos karinių oro pajėgų naikintuvus „F-16“, kurie lydėjo rusus, kol šie nepasuko tolyn į rytus.

Dangus virš Gotlando

Po metų, 2014-ųjų spalį, ant kojų buvo sukeltas Švedijos karinis jūrų laivynas: prie pat šalies sostinės pastebėtas nežinomas povandeninis laivas. Prasidėjo didžiausia Švedijoje po Šaltojo karo paieškos operacija, pasibaigusi beveik be rezultatų. Kariškiams įlankos dugne pavyko aptikti tik kažkokio povandeninio aparato paliktas šliūžes. Manoma, kad tai galėjo būti kompaktiško Rusijos povandeninio laivo, skirto diversinėms operacijoms ar didelės sprogstamosios galios minoms transportuoti, paliktos žymės.

Demonstratyvūs svetimų karo lėktuvų ir povandeninių laivų „žaidimai“ Baltijos regione kelia susirūpinimą ne tik Švedijos, bet ir NATO karinei vadovybei. JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Robertas Workas, praėjusį antradienį Stokholme susitikęs su kolegomis iš Skandinavijos ir Baltijos šalių, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi rimtai vertinti karinę grėsmę Gotlandui, kuri gali kilti prasidėjus saugumo krizei Baltijos regione. Pasak Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“, toks pareiškimas – naujausias signalas visoje Amerikos pasiųstų signalų sekoje, rodantis, kad Baltijos jūrai, Gotlando salai ir visai Švedijai teikiama vis daugiau tarptautinės reikšmės.

„Gotlando rajonas vertinamas kaip esminės svarbos teritorija Baltijoje. Aš negaliu kalbėti apie hipotetinius atvejus ar operatyvinį planavimą, tačiau tai itin svarbus rajonas. Jei kils grėsmė Gotlandui, mes privalėsime ją vertinti labai labai rimtai“, – sakė Pentagono šefo pavaduotojas žurnalistams. Pasak jų, R.Workas pirmą kartą susitiko su visų Skandinavijos ir Baltijos šalių gynybos ministrais. Tai rodo, kad Jungtinės Valstijos yra susirūpinusios Baltijos jūros regiono saugumo problemomis. Aišku ir tai, kad JAV ėmė intensyviai nagrinėti „Gotlando klausimą“, ir Švedijos Vyriausybė tam visiškai pritaria.

Gotlandas Pentagono strateginio planavimo ekspertų dėmesį atkreipė po praėjusį pavasarį Rusijos surengtų didelių pratybų Baltijos jūroje. Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikų teigimu, šių pratybų, kuriose dalyvavo apie 33 tūkst. kariškių, metu vyko pasirengimas Gotlando ir Bornholmo salų bei Alandų salyno užėmimo operacijoms. Pasak Švedijos ekspertų, Baltijos regione, ypač Kaliningrado srityje, Rusija turi sukaupusi pakankamą karinį potencialą Gotlandui užimti. Tokiomis karinėmis pratybomis esą siekiama įbauginti su Baltija besiribojančias šalis. Pabrėžiama, kad Rusijai Gotlandas kariniu požiūriu itin svarbus: saloje dislokavus moderniausius priešlėktuvinės gynybos kompleksus, Rusija galėtų „užrakinti“ dangų virš visos Baltijos ir didelės Skandinavijos dalies.

Nesiliauja provokuoti

Politinę temperatūrą Baltijoje kelia ir demonstratyvūs kariniai Rusijos veiksmai, kuriais siekiama parodyti Jungtinėms Valstijoms, kad rytinė Baltijos dalis – išimtinė Rusijos interesų sritis. Balandžio 12 d. du Rusijos bombonešiai „Su-24“ virš Baltijos imitavo tarptautiniuose vandenyse plaukusio JAV eskadrinio minininko „USS Donald Cooke“ ataką. Jie kelis kartus pavojingai praskrido virš jo, nereaguodami į amerikiečių perspėjimus radijo ryšiu. Vienu atveju „Su-24“ pralėkė vos keliolikos metrų atstumu nuo laivo. Nors Rusijos karo lėktuvai nebuvo ginkluoti raketomis, vis dėlto, pasak JAV valdžios atstovų, šiurkštus oficialių procedūrų pažeidimas galėjo sukelti teisėtą atsakomąją reakciją: amerikiečiai turėjo teisę numušti prie karo laivo pavojingai priartėjusį svetimą karinį lėktuvą.

Balandžio viduryje Rusijos naikintuvas „Su-27“ Baltijos jūroje virš tarptautinių vandenų pasivijo JAV žvalgybinį lėktuvą „RC-135“ ir tiesiai virš jo atliko pilotažo figūrą. Tuo metu jis buvo atsidūręs vos per 15 m nuo „RC-135“. Chuliganiškas ir, be abejo, vadovybės sankcionuotas „Su-27“ piloto elgesys sukėlė pavojų JAV lėktuvo skrydžio saugumui. 1972 m. JAV ir Sovietų Sąjunga pasirašė dvišalę sutartį, kuria siekiama išvengti pavojingų situacijų jūroje dėl karinių pajėgų veiksmų. Šios sutarties Rusija nenutraukė ir ji tebegalioja.

Ji, be kita ko, draudžia aviacijai imituoti laivų atakas. Tačiau dabartinės Kremliaus vadovybės požiūris į tarptautinę teisę gerai žinomas. Atrodo, kad Maskva nė kiek nesimoko iš savo pačios veiksmų, kai po daugybės Turkijos perspėjimų nepažeidinėti sienos buvo numuštas rusų bombonešis „Su-24M“. Nepaisydama didelio Kremliaus pasipiktinimo ir baisaus propagandinio triukšmo, Maskva turėjo pasitenkinti turkiškų pomidorų ir kitų prekių uždraudimu. Žinoma, B.Obama – ne R.T.Erdoganas, tačiau kartais kantrybė gali trūkti ir JAV admirolui ar eskadrilės vadui...

Manoma, Rusija niršta, nes Baltijoje vos už 130 kilometrų nuo Kaliningrado ėmė rodytis JAV karo laivai su priešraketinės gynybos sistema „Aegis“. Šie laivai tokie šiuolaikiški, kad iš tolo galėtų numušti prie jų artėjančius lėktuvus, o raketinio potencialo „USS Donald Cook“ užtektų visiškai nušluoti rusų Baltijos karo laivyną. Kad Rusijos prezidentas V.Putinas žaidžia su ugnimi, amerikiečiai mandagiai priminė, į Lietuvą atsiuntę du moderniausius penktosios kartos naikintuvus „F-22 Raptor“. Jie atskrido neginkluoti, bet neverta abejoti, kad priešlėktuvinės gynybos vadovybę Kaliningrade ir Maskvoje turėjo išpilti šaltas prakaitas: šių lėktuvų radarai nemato. Užuomina aiški – sunkoka jaustis nebaudžiamam namuose, į kuriuos bet kada gali ateiti puikiai ginkluotas, mirtinai pavojingas ir nematomas svečias...

Rekomenduojami video