Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Balandžio darbymetis

Norintiesiems ankstyvo derliaus balandžio pradžia – puikus laikas sėti ridikėlius, gūžines salotas, ropes, ropinius kopūstus, pupas, žirnius. Daigams sėkite žiedinius kopūstus, arbūzus, agurkus, moliūgus ir įvairius prieskoninius augalus. Šiltnamyje galite pasisėti cukinijų. Taip pat dabar tinkamas laikas pasiruošti artėjantiems darbams ir įdirbti žemę. Dirbdami meskite žemę į priekį, o sukasę išlyginkite grėbliu ir paruoškite lysves sėjai arba sodinimui.

Paruošiamieji darbai

Balandžio mėnesį jau sėjamos ankstyvosios lauko daržovės, todėl reikia baigti visus paruošiamuosius darbus: sutvarkyti inventorių, pasirūpinti visomis reikalingomis trąšomis, medžiagomis, priemonėmis. Reikia įsigyti cheminių priemonių kovai su ligomis, kenkėjais, o atskirais atvejais ir piktžolėmis. Bet geriau išsiversti be jų. Kopūstų kenkėjų rodikliai būtų tokie: 3–5 kopūstinės spragės ant vieno augalo ir apie 10 proc. jų apniktų daigų, 7–8 kopūstinės musės lervos ant vieno augalo, 3–5 kopūstinio baliuko vikšrai ant vieno augalo ir apie 10 proc. jų apniktų daigų, 5–10 proc. kopūstinio amaro apniktų augalų ir t. t. Esant mažesniam kenkėjų kiekiui, jie nepadaro didelės žalos. Mažiau pavojingi lapus graužiantys kenkėjai, o čiulpiantys, šaknims ir stiebams kenkiantys – pavojingesni. Reikšmės turi ir augalų išsivystymas. Pavyzdžiui, vos sudygusius runkelius, kopūstus, ridikus ir kitus augalus spragės gali sunaikinti visiškai, o suaugusiems augalams jos žalingos žymiai mažiau. Esant drėgniems orams daugiau žalos padaro ligos, o sausiems ir giedriems orams – kenkėjai. Prieš kolorado vabalus tinka insekticidai (insekticidai – cheminės priemonės, naikinančios vabzdžius) dibromas, diloras, benzofosfatas, mezoksas, foksimas ir biopreparatas bitoksibacilinas, spragšiams naikinti naudotinas diozinonas, voratinklinei erkutei šiltnamiuose – keltanas, šliužams – metaldehidas, kitiems daržovių kenkėjams – karbofosas, ravikurtas, kenkėjų jauniems vikšrams – biopreperatai dendrobacilinas ir entobakterinas. Ligoms naikinti pomidorų ir bulvių pasėliuose tinka bordo skystis, polikarbacinas, polichomas, vario oksichloridas. Pastarasis ir natrio fosfatas bei koloidinės sieros preparatai tinka prieš miltliges.

Paskutinę balandžio dekadą sodinamos ankstyvosios bulvės. Asmeninio archyvo nuotr.

Daržovių sodinimas

Anksti pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra būna teigiama, pradedamos sėti ankstyvosios daržovės. Geriausiai tai jaučia patys augalai ir gyvūnai. Pagal gamtos reiškinius sudarytas darbų kalendorius vadinamas fenologiniu, o būdingiausi to laiko gamtos reiškiniai – fenoindikatoriais. Ankstyvųjų daržovių sėjos laiko fenoindikatoriai – ankstyvojo šalpusnio žydėjimas (kovo 20 d. – balandžio 20 d.), žieminių rugių augimo pradžia (balandžio 13 d. – balandžio 25 d.), gluosnių žydėjimo pradžia (balandžio 11 d. – balandžio 23 d.), gandrų parskridimas (balandžio 1 d. – balandžio 13 d.). Tuo metu sėjamos morkos, pastarnokai, petražolės, ropės, ridikėliai, ridikai ankstyvam derliui, salotos, špinatai, pipirnės, daugelis prieskoninių daržovių, svogūnų sėkla, sodinami česnakai, krienai, rabarbarai, šparagai, pastarnokų, svogūnų ir porų pasodai. Šiltadaržiuose sėjami auginimui lauke skirti pomidorų ir agurkų daigai. Prižiūrime šildomuose šiltnamiuose auginamus augalus ir sėjame neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose mažiau šaltesniems orams jautrias daržoves. Pats laikas sėti daržoves inspektuose. Paskutinę balandžio dekadą dažniausiai sodinamos ankstyvosios bulvės, ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai. Iš kaupų išimamos vidutinio ankstyvumo ir vėlyvesnės bulvės, daržovių pasodai. Kadangi naktimis dar neretai būna nemažų šalnų, reikia saugoti sodinimui paruoštas bulves ir pasodus nuo sušalimo. Daugiametes ir dvimetes daržoves tręškime mineralinėmis trąšomis, įterpkime jas, supurenkime pradžiūvusį paviršių. Šiltlysvėse ir apsaugotose nuo vėjo vietose sėjami vidutinio ankstyvumo kopūstų daigai. Daugiametėms ir dvimetėms daržovėms galima įrengti laikinas polietilenines priedangas, kurios paankstina jų derėjimą. Vėliau šias priedangas galima panaudoti šilumamėgėms vėlyvesnėms daržovėms.

Kol daigai dygsta, galima persodinti kambarines gėlės. Jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, o senesnius – kas dvejus ar trejus metus. Po žiemos visiems augalams, įskaitant ir kambarinius, trūksta įvairių medžiagų.

Rekomenduojame pradėti reguliariai juos tręšti. Trąšų pasirinkimas labai didelis, tad rasite tinkamų bet kuriam kambariniam augalui, tačiau svarbu laikytis gamintojo nustatytų tręšimo normų.

Sėjame salotas, ridikus, špinatus pipirnes ir kitas daržoves. Asmeninio archyvo nuotr.

Genėjimo pabaiga

Baigiame genėti vaismedžius. Jei reikia, net vieną kitą per tankiai augantį vaismedį nupjauname. Tankus sodas – tai grybinių ligų ir kenkėjų lizdas. Vaismedžius raukime iš šaknų, kuo daugiau šaknų pašalinkime iš dirvos. Pūvančios šaknys dirvoje palieka nuodingų medžiagų ir dėl to naujai pasodinti medeliai blogai auga.

Išėjus pašalui ir kiek pradžiūvus žemei, sodinami prikasti ar įsigyti medeliai. Prieš sodinimą jie gerai apžiūrimi, ypač jų šaknys. Žiemą pelėnai galėjo apgraužti šaknis ar kaklelį, o gal ant kai kurių yra ir gumbų (vėžio), tokių medelių reikėtų iš viso nesodinti. Visiems patrumpinamos per ilgos šaknys, padaroma molio ir karvės mėšlo tyrė ir joje pamirkomos. Duobutė iškasama tokio dydžio, kad šaknys gerai tilptų ir į gylį, ir į šonus. Pavasariniam sodinimui žemė turi būti paruošta iš rudens. Pasodinus pomedžiai apmulčiuojami durpėmis arba perpuvusiu kompostu, padaroma lėkštė (įdubimas) ir paliejama, tuojau pat suformuojamas vainikas.

Prieš sodindami medelius turime pagalvoti, ar į sklypą nereikės privežti žemės. Jeigu reikės, tada medelius sodinkime aukščiau, ant kauburių. Į sodą vežama žeme negalima apipilti vaismedžių kamienų. Jų šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi. Giliai pasodintus medelius reikėtų iškelti, juos palengva, sverto būdu, traukiant į viršų. Tai jau sudėtingas darbas.

Persodinimas

Kai kurie sodininkai persodina augesnius vaismedžius. Kaip tai daroma? Pavasarį ties pagrindinėmis šaknimis atkasama žemė 70–80 cm atstumu nuo kamieno ir pakertamos minėtos šaknys. Per vegetaciją likusi dalis iš miegančių pumpurų išleis daug smulkiųjų šaknelių. Tuomet rudenį arba kitą pavasarį, atitinkamai sumažinę lają, tokius medžius, palikę ant šaknų kiek galima daugiau žemės, drąsiai galime persodinti į kitą vietą. Persodinamo vaismedžio šakas turime nukreipti į tą pačią pusę. Todėl prieš iškasimą kreida pasižymime, sakykim, pietų pusę ant vaismedžio kamieno ar kurios šakos.

Šį mėnesį išretinami ir per tankiai augantys serbentų krūmai, šalinamos serbentinių erkučių apniktos šakos (erkučių apipultos šakelės turi išpūstus pumpurus) ir jos tuojau pat sudeginamos. Retinami ir iš viso šalinami derėję aviečių stiebai. Sodas purškiamas 3 proc. koncentracijos nitrafeno tirpalu (uogakrūmiai – 2,5 proc), pradedama skiepyti. Pirmiausia skiepijamos jaunos vyšnaitės, slyvos bei trešnės. Po nešaltos žiemos ūglius galima imti nuo veislinių medžių ir tuojau pat skiepyti. Praėjus šaltai žiemai, skiepyti reikėtų prieš šalčius paimtus ūglius, arba šio darbo visiškai atsisakyti.

Balandžio mėnesį uoginės kultūros (ypač serbentai) dauginamos pernykščiais auginiais, kurie nuožulniai smaigstomi į lysvę.

Prieš tai auginius drūtgaliais iki pusės apie savaitę mirkome minkštame (geriausia sniego) vandenyje, jį pakeitus 2 kartus (vietoje cheminių stimuliatorių).

Rekomenduojami video