Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Avininkystė ne visiems pelninga

Šalyje populiarėja avininkystė, tačiau ne visiems avių augintojams verslas klojasi puikiai. Vieni bėdoja neturintys kur dėti produkcijos, kiti ją sėkmingai realizuoja.

Mažins avių skaičių

Avininkystės verslas neįgauna pagreičio Kalvarijos rajone. Ūkininkas Linas Paltanavičius, laikantis apie 200 avių, teigė, kad jo ūkis atsidūrė ant bankroto ribos. „Realizuoti gyvulius sudėtinga. Praėjusiais metais net nekergiau avių, nes neturėjau kur jų dėti. Vienas, kitas žmogus nusiperka avį savo reikmėms, ir viskas. Didesnio kiekio Lietuvoje parduoti nepavyksta, į Europą taip pat niekas jų neišveža“, – kalbėjo pašnekovas.

L.Paltanavičius pasakojo, kad pernai iš jo ūkio avis supirkti norėjo šveicarai, tačiau jas reikėjo pažymėti lustinėmis kortelėmis, o jų teko laukti tris savaites. Todėl gyvulių realizuoti nepavyko. Pasak L.Paltanavičiaus, supirkėjai už kilogramą gyvojo svorio avinų siūlo apie vieną eurą, už avių – 0,50 euro.

„Supirkėjai urmu neperka gyvulių, todėl tenka juos parduoti žmonėms po kelis eurus už kilogramą“, – nuoskaudas išsakė avių augintojas. Jis teigė nematantis avininkystės perspektyvos, todėl planuojantis avių skaičių mažinti ir auginti mėsinius galvijus.

L.Paltanavičius tikino, kad gyvenantiesiems vidurio Lietuvoje avis lengviau parduoti. Jas superka Molėtų rajone veikiantis kooperatyvas „Avininkas“. Tačiau jam, gyvenančiam Kalvarijos rajone, keblu gyvulius vežti į kitą Lietuvos kraštą.

Vangi prekyba

To paties rajono ūkininkas Tomas Valenta, laikantis apie 200 avių, taip pat guodėsi, kad realizuoti avininkystės produkciją Kalvarijos krašte sunku. „Vartotojams už kilogramą ėrienos mokėti 4 eurus per brangu. Dauguma mėsos tokiomis kainomis neįperka. Supirkėjai į šį Lietuvos krašto taip pat neavažiuoja“, – padėtį nušvietė T.Valenta. Pasak jo, palankiomis kainomis avinus ir avis superka kooperatyvas „Avininkas“, tačiau gyvulius jam reikia pristatyti, o vežti jų toliau kaip 200 km neapsimoka.

Supirkimo kainos, pasak T.Valentos, Kalvarijos rajone nekito visus metus. „Juk nesame didieji prekybos tinklai, kurie pirkėjus vilioja išpardavimais ir akcijomis. Mums reikia iš ūkio išgyventi, todėl negalime už gyvulį prašyti vieną dieną brangiau, kitą – pigiau. Turime nuolatinių klientų ir avis mes jiems parduodame įprastine kaina“, – aiškino T.Valenta.

Pigiai neparduoda

Biržų rajone gyvenanti Kristina Milišiūnienė avininkystės verslą plėtoja 28 metus. Ūkyje ištisus metus moteris laiko apie tūkstantį avių. Pavasarį ir vasarą, kai gimsta ėriukai, prižiūrima apie pusantro tūkstančio ir daugiau burių.

K.Milišiūnienė teigė, kad šiemet veislinės medžiagos prekyba vyksta labai vangiai. Parduodamas tik vienas kitas avinas, o avyčių poreikio beveik nėra. Tiesa, mėsa sklandžiai parduodama visus metus. Skerdenos kaina ūkininkė yra patenkinta.

„Iki šiol labai pigiai mėsos neteko atiduoti. Galbūt avis parduosime ir urmu, tačiau kol kas apie masinį pardavimą negalvojame“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad aktyviausiai prekyba vyksta prieš naujus metus. Tuo laiku kituose ūkiuose jau būna parduota didžioji dalis avių, taigi ir kainos šokteli. K.Milišiūnienė teigė, kad skerdenos kaina stabiliai laikosi 5–6 metus ir vidutiniškai siekia 6 eurus už kilogramą.

Didžiausia pasiūla – rudenį

Kelios dešimtys stambiųjų ir vidutinių ūkių avių augintojų susivienijo ir įkūrė kooperatyvą „Avininkas“, todėl skerdeną realizuoti tapo paprasčiau. Kooperatyvo direktorius Vytautas Dzingulevičius sakė, kad avys – sezoniniai gyvūnai, didžiausia jų pasiūla būna rudenį.

„Kadangi su nuolatiniais klientais esame sutarę mėsą jiems tiekti visus metus, kai kurie kooperatyvo nariai augina ne sezoninės rujos avis. Pastarosios gali ėriuotis ir rudenį, o jų palikuonys užauga pavasarį. Todėl skerdenos nepritrūkstame“, – aiškino „Avininko“ vadovas.

Kooperatyvas per metus realizuoja apie pusantro tūkstančio vienetų ėriukų ir avių skerdenos, kurios kaina svyruoja apie 5,5–7 eurus už kilogramą. „Su kooperatyvu mielai bendradarbiauja restoranai, kavinės bei kiti rimti klientai, nes jie yra garantuoti, kad užsakymą gaus laiku“, – pridūrė V.Dzingulevičius.

Nori įrengti punktą

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovas Žilvinas Augustinavičius mano, kad avių pardavimas vyktų sklandžiau ir palankesnėmis kainomis, jei asociacija turėtų gyvulių surinkimo punktą. Šio sumanymo, pasak LAAA vadovo, nepavyksta įgyvendinti dėl egzistuojančių biurokratinių trukdžių, o kooperatyvui –dėl finansinių problemų. Ž.Augustinavičiaus teigimu, avių surinkimo punktui įrengti keliami griežti reikalavimai.

„Jei asociacija turėtų avių surinkimo punktą, gyvulius būtų daug lengviau eksportuoti. Smulkieji ūkiai šiandien neturi jokios galimybės eksportuoti avių, nes važiuojant per kiemus ir surenkant ėriukus būtų viršijamas pakrovimo laikas. Beje, prie kai kurių smulkiųjų ūkių ir privažiuoti sudėtinga“, – sakė Ž.Augustinavičius.

Pasak LAAA vadovo, už kilogramą gyvojo svorio, skirto eksportui, supirkėjai moka nuo 1,60 euro už kilogramą ir daugiau, priklausomai nuo mėsos kokybės. Vietos rinkoje perpardavinėtojai siūlo 0,80– 1,50 euro už kilogramą. „Vietinėje rinkoje gyvulių realizacija taip pat juda. Gal ji būtų sėkmingesnė, jei augintojai kooperuotųsi. Tačiau nei smulkieji, nei stambieji augintojai į kooperatyvą nesiveržia. O ir pats kooperatyvas kol kas veikia silpnokai“, – savo pastebėjimus išsakė Ž.Augustinavičius.

Nesusiduria su problema

Telšių rajone šeimos avininkystės ūkį puoselėja Audrius ir jo sūnus Gintautas Činskiai. Jie prižiūri per septynis šimtus avių. „Tėvukas avis parduoda mėsai, o aš plėtoju veislininkystę. Mano ūkyje dominuoja Texel veislės gyvuliai, turintys kilmės pažymėjimus. Esu užsikrėtęs idėja auginti atsakingai, kruopščiai ir siekiant užsibrėžto tikslo. Mano tikslas – turtinti Lietuvoje auginamų Texel avių genetinę įvairovę ir kokybę. Šį rudenį sieksiu, kad veislynui būtų suteikta kategorija“, – pasakojo Gintautas.

G.Činskis turi tikslą – turtinti Lietuvoje auginamų Texel avių genetinę įvairovę ir kokybę.

Jaunas ūkininkas sakė, kad jų šeimos ūkis avis eksportuoja. Supirkėjai gyvulius paima tiesiai iš namų – pilną vilkiką. Pasak G.Činskio, supirkėjai už kilogramą gyvojo svorio gyvulių moka 1,75– 2 eurus. Pardavimo kaina priklauso nuo avių genetikos ir kokybės.

„Mums labai paranku gyvulius eksportuoti, nes vienoje vietoje turime didelį jų kiekį. Tačiau Lietuvos avių augintojų asociacijai, kuriai ir aš pats priklausau, labai reikia gyvulių surinkimo punktų, iš kurių gyvuliai būtų išvežami į užsienį“, – mintimis pasidalijo ūkininkas.

Ėriukų skerdena Činskiai taip pat prekiauja, ji parduodama pastoviems klientams. Kilogramas skerdenos kainuoja 6 eurus.

Augina pienines avis

Mėsines avis į pienines savo ūkyje pakeitė Molėtų rajono ūkininkas Giedrius Prakapavičius. Iš pieno jis gamina puskiečius sūrius ir jogurtą. Ūkio šeimininkas produkcijos asortimento neketina plėsti. Jis sakė, kad avys duoda nedaug pieno, per dieną iš vienos burės primelžiama 2–3 litrai. Vieno kilogramo sūrio gamybai sunaudojama 2,5–3 litrai pieno.

G.Prakapavičius sakė, kad avininkystės produkciją parduoda savarankiškai bei pristato į ūkininkų parduotuvėles.

G.Prakapavičius avininkystės produkciją parduoda savarankiškai arba pristato į ūkininkų krautuvėles. „Žmonės, kurie vertina mūsų gaminamą produkciją, patys jos susiranda. Kitais metais, siekdami padidinti pardavimo mastą, plėsime rinkodarą“, – sakė Molėtų rajono ūkininkas.

„Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kada avininkystės produkcijos gamyba tampa rentabili, G.Prakapavičius teigė, kad pelninga ji gali būti ir laikant 50 avių, bet neinvestuojant nei į melžimo įrangą, nei į cechą, o viską gaminant primityviai. Tiesa, specialistai yra apskaičiavę, kad normaliai plėtoti verslą galima laikant ne mažiau kaip 100 ėriavedžių.

Griežti reikalavimai

Gintarė Okulevičiūtė, VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja, valstybinė veterinarijos inspektorė

Reikalavimai avių surinkimo centrams yra taikomi vadovaujantis „Prekybos avimis ir ožkomis veterinarijos reikalavimais“. Jie privalo būti kontroliuojami valstybinio veterinarijos gydytojo, būti teritorijoje, kuriai netaikomi apribojimai pagal ES ir nacionalinius teisės aktus, būti valomi ir dezinfekuojami prieš naudojimą pagal valstybinio veterinarijos gydytojo nurodymus. Surinkimo centre turi būti įrengtos gyvūnų laikymo, įkrovimo, iškrovimo, apžiūros, izoliavimo patalpos, įranga patalpoms ir transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti, tinkama vieta pašarams, pakratams ir mėšlui laikyti, tinkama nuotekų surinkimo sistema, patalpos valstybinio veterinarijos gydytojo reikmėms.

Taip pat tiek avių, tiek galvijų surinkimo centrų atsakingieji asmenys turi priimti tik pagal ES teisės aktų reikalavimus identifikuotus ir sveikatos reikalavimus atitinkančius gyvūnus bei registruoti ir saugoti duomenis apie gyvūnų savininkus, kilmės vietą, gyvūnų skaičių ir identifikavimo duomenis, gyvūnų atvežimo ir išvežimo datą, duomenis apie gyvūnų vežėją ir transporto priemones, kuriomis buvo vežami gyvūnai.

Problemos dėl skerdyklų

Vidas Juodsnukis

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas

Ūkininkai išsako daug nusiskundimų dėl skerdyklų. Praėjusią savaitę buvome susitikę su žemės ūkio ministru, akcentavome šias problemas ir jas aptarėme. Tikiuosi, kad jos bus išspręstos. Ūkininkams vežioti po kelias avis į skerdyklas yra ekonomiškai nenaudinga. Šiuo metu ruošiama mobiliųjų skerdyklų metodika, taip pat bus supaprastinti reikalavimai bei įvairūs saugikliai, kurie žlugdo verslą, gamybą ir perdirbimą.

Rekomenduojami video