Auksuotieji serbentai – dekoratyviniai, vaisiniai augalai. Pavasarį aplinką puošia gražūs jų žiedai, vasarą džiugina skanios uogos, o rudenį – neįprastai spalvingi lapai, todėl šiuos vaiskrūmius augina vis daugiau sodininkų mėgėjų.

Atkeliavo iš Amerikos

Privataus medelyno savininkas sodininkas Romas Vrublevskis pasakojo, kad auksuotieji serbentai priklauso agrastinių šeimai. Savaime jie auga Šiaurės Amerikoje – JAV šiaurės vakaruose ir Kanados pietvakariuose. Įdomūs ir vertingi augalai vis dažniau sutinkami ir mūsų soduose.

„Krūmai užauga 2–2,5 m aukščio. Šakos iš pradžių auga stačiai, vėliau viršūnės šiek tiek išlinksta. Žiedai ryškiai geltoni lyg auksas, susibūrę po 5–15 stačiose arba įstrižose kekėse, kvapūs. Greičiausiai dėl šių savybių augalai ir pelnė auksuotojo serbento vardą“, – pasakojo medelyno savininkas.

Geras skonis

Sodininkų bendrijoje Panevėžio rajone įsikūrusi Lilija sakė šios rūšies serbentus mėgstanti dėl to, kad derlių jie duoda nuo liepos vidurio iki rugsėjo. „Pastebėjau, kad uogos nepūva. Pernokusios laikosi ant šakų, kol sudžiūva. Tik vieną kartą jas nulesė iš miško atskridę paukščiai, o šiais metais jų niekas nelietė“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad norėtų pasisodinti daugiau auksuotųjų serbentų. Rinktųsi juodas, geltonas, rausvas, juosvai rudas ir kitokio atspalvio uogas vedančiais veisles. Lilijai patinka neįprastas uogų skonis – jos saldesnės nei juodųjų serbentų, tinka šaldyti bei uogienėms virti.

Tinka gyvatvorėms

Pasak R.Vrublevskio, auksuotieji serbentai mėgsta šviesą, gerai auga vidutinio derlingumo ir drėgnumo priesmėlio ar priemolio dirvoje. Šie augalai ištveria sausras, nes giliai įsišaknija, auga net druskinguose dirvožemiuose. „Iš auksuotųjų serbentų galima formuoti gyvatvores, juos tinka sodinti grupelėmis, naudoti kaip poskiepį kamieniniams serbentams ir agrastams, nes beveik neleidžia atžalų“, – aiškino pašnekovas. Auksuotųjų serbentų nepuola genčiai būdingos ligos ir kenkėjai. Jie visiškai neserga miltlige, kuri dažnai apninka juoduosius serbentus.

Vertos dėmesio auksuotojo serbento veislės

Laila – vidutinio ankstyvumo, derlinga, desertinė, puošni Latvijos selekcininkų sukurta veislė. Žydi beveik visą gegužę. Žiedai auksiniai, originalios vamzdelio formos, gausiai lankomi bičių. Uogos, saldžiarūgštės, aromatingos, standžios, beveik juodos, stambios pailgos su rudais ilgokais žiedkočiais. Pradeda nokti rugpjūčio pirmąją dekadą, uogas brandina ne vienu laiku, tad subtiliu jų skoniu galima mėgautis iki rugsėjo. Uogienės ir džemai iš jų kvepia kaip juodųjų serbentų, o skonis kur kas subtilesnis.

Saliut – šios veislės uogos geltonos, medeliai užauga iki 2 m.

Triochgramovaja – raudonas uogas vedanti auksuotojo serbento veislė.

Uzbekistanskaja Krupnoplodnaja – itin stambias, gardžias, juodas uogas vedanti veislė.