Rykštenės yra daugiamečiai dekoratyvūs graižažiedžių šeimos augalai su stačiais, metriniais stiebais.

Paprastosios rykštenės gražios, ir gydančios. Lapai lancetiški – pailgi, į abu galus smailėjantys, jų ilgis 3–4 kartus didesnis už plotį. Smulkūs ir geltoni žiedeliai susitelkę į šluoteles stiebų viršūnėse. Rykštenės žydi beveik visą vasarą iki vėlyvo rudens. Jos šviesomėgės, auga tik lengvose dirvose, tinka sodui, gėlynui, nes yra gana puošnios.

Paprastųjų rykštenių gydomosios savybės primirštos, nors senuose žolininkų receptuose pasakojama, kaip rykštenėmis galima gydyti kraujoplūdį, tulžies ar šlapimo pūslės akmenligę, tuberkuliozę. Jų kompresais būdavo gydydomos ilgai negyjančios ir pūliuojančios žaizdos, geriama jųarbata. Šie augalai pasižymi šlapimą varančiomis savybėmis, sergantiesiems chroniškomis inkstų ligomis sumažina azoto kiekį kraujyje.

Kanadinės rykštenės – artimos paprastųjų rykštenių giminaitės iš Šiaurės Amerikos. Į Europą pateko kaip dekoratyvūs žoliniai augalai, bet greitai sulaukėjo ir daug kur pasisėjo. Jos puošnesnės už paprastąsias rykštenes, užauga iki 2,5 m aukščio, tiesiais stiebais, aštriais lancetiniais lapais, plačiomis, retokomis žiedynų šluotelėmis. Mėgsta saulėtą vietą, drėgną dirvą.

Didžiųjų rykštenių stiebai stori, žiedynų šluotos labai didelės. Joms reikia drėgnos dirvos.

Kaip rykštenės vartojamos

Rykštenės pjaunamos žydėjimo pradžioje ir džiovinamos nedideliais pundeliais vėdinamoje patalpoje. Kai išdžiūsta, kieti ir stori stiebai atmetami. Vartojamas nuoviras ar užpilas (10 g – 250 ml verdančio vandens). Pūliuojančioms žaizdoms gydyti daromas sutrintos žolės ir medaus tepalas.

Užpilas inkstų, šlapimo pūslės, šlapimtakių, kepenų, tulžies pūslės akmenims tirpdyti, peršalimo ligoms gydyti.

250 g takažolių, 150 g žemuogių lapų, 50 g paprastųjų rykštenių žolės. 50 g mišinio užplikoma litru verdančio vandens, sandariai ir šiltai palaikoma per naktį. Ryte 5–10 min. pakaitinama karštoje vonelėje ir nusunkiama. Geriama po pusę stiklinės kas valandą.

Parengė Ina Laumenytė