Įvairių šalių centriniai bankai jau kurį laiką medžioja aukso lydinius. Pasak analitikų, dažniausiai aukso atsargų kaupimas būna susijęs su politinėmis priežastimis ir išduoda valdžios bei bankininkų nerimą dėl galimai artėjančių sunkių laikų.

Traukiasi nuo dolerio

Daugelis pasaulio valstybių ieško galimybių atsitraukti nuo Jungtinių Valstijų dolerio ir prieina išvadą, kad tam geriausiai tinka seniausia pasaulyje valiuta – auksas, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Tarp šalių, vis didinančių savąsias aukso atsargas, yra Kinija, Rusija, Lenkija, Turkija ir Kazachstanas. Dėmesį traukia ir Anglijos banko vadovo pasiūlyta idėja sukurti pasaulinę skaitmeninę atsargų valiutą, kuri būtų paremta ne doleriu, o įvairių valiutų krepšeliu. Už šių veiksmų ir ketinimų slypi paprastai įvardijamas tikslas: finansų pasaulis nori atsikratyti priklausomybės nuo Amerikos dolerio.

Pasak apžvalgininkų, veiksmai reiškia daugiau nei žodžiai, taip pat ir diplomatijoje. Kol Kinija prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis įkarštyje rengė savotišką „taikos susitarimą“, kurį ruošėsi pristatyti Vašingtonui, įvairių šalių centrinių bankų veiksmai išdavė visai kitokius lūkesčius. Pekinas daugiau nebetiki amerikiečiais, teigia dienraštis. Kinai ir praėjusį mėnesį laikėsi tos pačios atsitraukimo nuo dolerio ir perėjimo prie aukso lydinių strategijos. Vien tik per rugpjūtį Kinijos liaudies bankas įsigijo kone šešias tonas aukso, o nuo praėjusių metų gruodžio šis skaičius ūgtelėjo iki beveik 100 tonų. Esą tai aiškus nepasitikėjimo doleriu votumas.

Su Amerika konkuruojanti Kinija – anaiptol ne vienintelė šalis, siekianti nepriklausomybės nuo svarbiausios pasaulio valiutos, teigia apžvalgininkai. Daugelis kitų taip pat ieško alternatyvos doleriui. Tuo metu, kai JAV vykdo vienpolės sistemos politiką, įvairių šalių centriniai bankai ieško savo atsargų diversifikavimo galimybių ir galiausiai ų gale prieina tą pačią išvadą – geriausiai tam tinka auksas.

Auksas vietoj inkaro

Labiausiai iš visų savo valiutos rezervus restruktūrizavo Rusija, rašo „Die Welt“. Kremlius išpardavė visas savo turėtas amerikietiškas iždo obligacijas ir gerokai padidino aukso atsargas. Per pastaruosius 10 metų jos išaugo beveik 4 kartus. Rusijos centrinio banko seifuose šiuo metu saugoma apie 2 200 tonų aukso lydinių, kurių vertė viršija 100 milijardų dolerių. Auksui atitenka maždaug 20 proc. visų Rusijos turimų aukso ir valiutos rezervų. Rusijos bankas, suprantama, ir šios šalies valdžia laiko geltonąjį metalą idealia apsidraudimo nuo politinių ir teisinių rizikų priemone.

Kiti centriniai bankai laikosi tokio pat požiūrio: pavyzdžiui, Lenkija, Turkija ir Kazachstanas taip pat įsijungė į „aukso medžioklę“. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, šių šalių centrinių bankų aukso atsargos išaugo iki maždaug 35 000 tonų. Per praėjusius 10 metų jos padidėjo beveik 4 600 tonų. 2018-ieji šia prasme tapo rekordiniai, tačiau šiais metais greičiausiai bus pasiektas naujas rekordas, rašo „Die Welt“.

Pasak analitikų, tai, kad auksą dideliais kiekiais ėmėsi supirkinėti centriniai bankai, tapo viena iš priežasčių, padėjusių jam sugrįžti į finansų rinkas. Vien tik šiais metais aukso kaina išaugo 17 proc. už Trojos unciją. Skaičiuojant eurais aukso kaina taip pat pasiekė rekordą. Daugelis ekspertų linkę manyti, kad ši tendencija išliks, nes centriniai bankai toliau didins aukso atsargas.

Lichtenšteino konsultacinės bendrovės „Incrementum“ vykdomasis direktorius Ronaldas Stöferle centrinių bankų vykdomą aukso medžioklę laiko nepasitikėjimo pasauline valiutų sistema, kuri paremta JAV doleriu, požymiu. Jo manymu, geltonasis metalas ateityje vaidins ypatingą vaidmenį naujoje valiutų sistemoje. Užuot grįžus prie klasikinės aukso standarto sistemos, XXI amžiuje gali būti pradėtas kurti naujas aukso standartas, kuris remsis kriptovaliutomis. Kitaip tariant, gali atsirasti skaitmeninės monetos, kurioms auksas taps savotišku „inkaru“.

Pernelyg rizikinga

Pasak dienraščio, tarp centrinių bankų vis labiau populiarėja pasaulinės kriptovaliutos, kuri pakeistų JAV dolerį, idėja. Anglijos banko vadovas Markas Carney'us neseniai įvykusio susitikimo su savo kolegomis iš įvairių šalių metu pasiūlė sukurti pasaulinę skaitmeninę rezervinę valiutą, kuri remtųsi ne doleriu, o įvairių valiutų krepšeliu. Jo teigimu, būtų beprasmiška keisti vieną rezervinę valiutą kita, nes jei pasaulis remsis tik viena valiuta, tai bus pernelyg rizikinga. Pasak M.Carney'aus, išaugusių ekonominių rizikų, protekcionizmo ir nerimo dėl neigiamų finansinių šokų derinys aštrina situaciją pasaulio ekonomikoje.

Jis pateikė susirūpinimą keliančius skaičius, rodančius, kaip JAV doleris šiuo metu dominuoja pasaulio ekonomikoje. Pavyzdžiui, JAV daliai atitenka 10 proc. pasaulinės prekybos apimčių, maždaug 15 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau 30 proc. pasaulio šalių valiutos yra „pririštos“ prie dolerio. Azijoje pusė visų tranzakcijų atliekama doleriais, net jei JAV įmonės  jose nedalyvauja. Besivystančioms šalims doleriu paremta sistema esą yra pavojingiausia. Du trečdaliai tokių valstybių, kaip Argentina ar Turkija, skolų yra nominuota JAV doleriais, o tai vis sukelia skolų krizes ir nesugebėjimą vykdyti valstybės įsipareigojimus, kaip šiuo metu nutiko Argentinoje. Kaskart JAV federalinei rezervų sistemai padidinus bazinę palūkanų normą ir taip pabranginus dolerį besivystančioms šalims kyla problemų.

Iki 2009 m. pasaulinės finansų krizės daugumos pasaulio valstybių centriniai bankai ir finansų ministerijos į aukso atsargas žiūrėjo iš aukšto, tam tikra prasme jį niekino: buvo manoma, kad aukso rezervai negerina centrinio banko balanso, kad tai yra apsunkinantis veiksnys. Kodėl dabar  centrinių bankų politika aukso atsargų atžvilgiu apsigręžė 180 laipsnių kampu? Atsakymas kartu ir paprastas, ir sudėtingas – prie aukso kaip saugaus uosto visi puola neramiais laikais, kai įvairių grėsmių perteklius neleidžia bent kiek patikimiau prognozuoti įvykių eigos artimiausioje ateityje. Kai pasitikėjimas tradiciniais stabilumo instrumentais – tarptautine teise, JAV dolerio galia, taisyklėmis grindžiama tarptautinės prekybos sistema, Vakarų politiniu, ekonominiu ir technologiniu dominavimu – pavojingai sumenksta.

Ruošiasi juodai dienai

Aukso kainos šiuo metu yra didžiausios nuo 2013 metų, pabrėžia analitikai. Šiemet, pasak jų, sutapo iškart keletas veiksnių, ir kiekvienas iš jų esą galėjo stumtelėti aukso kainą dar aukščiau, o visi kartu sukėlė tikrą audrą. Netikėtas pasaulio ekonominės konjunktūros pasikeitimas privertė centrinius bankus praverti finansinius bei politinius „šliuzus“ ir užpildyti rinkas likvidumu. Tai reiškia, kad indėlininkams artimiausioje ateityje neverta tikėtis palūkanų už savo indėlius augimo, priešingai – reikėtų ruoštis neigiamoms palūkanoms. Prie viso to prisideda nerimas dėl politinės situacijos pasaulyje ir realios valiutų karo grėsmės. JAV prekybos karas su Kinija, išaugusi įtampa Amerikos ir Vokietijos, o kartu ir visos ES, santykiuose, smarkiai artėjantis chaotiškas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES, ekonominiu ES varikliu vadinamos Vokietijos grimzdimo į recesiją pavojus, parako statinę prie liepsnojančio laužo primenanti situacija Artimuosiuose Rytuose po raketinio smūgio į Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklas... Tai tik dalis augančios įtampos pasaulyje židinių.

Kinija, Rusija, visa eilė besivystančių šalių dėl šių ir kitų priežasčių nori atsikratyti priklausomybės nuo dolerio, bet joms kol kas nėra ko griebtis, išskyrus auksą, rašo „Die Welt“. Geltonasis metalas tampa pačiu patikimiausiu „antidoleriu“, ir didelių valstybių centriniai bankai nori sukaupti jo atsargų juodai dienai. Nors JAV dolerio žlugimą šiandien sunku įsivaizduoti, bet gyvenimas XXI amžiaus pradžioje jau yra pateikęs ne vieną šokiruojantį netikėtumą. Nenuostabu, kad už užsitęsusį politinį ir ekonominį netikrumą pasaulyje tenka sumokėti aukso karštlige.