Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Auga vietų poreikis senelių namuose

Kėdainių rajone, kaip ir visoje šalyje, visuomenė sparčiai sensta. Šiai tendencijai įtakos turi mažėjantis gimstamumas, emigracija bei išliekanti gana ilga gyventojų gyvenimo trukmė.

Todėl socialinė pagalba senyvo amžiaus žmonėms – slaugos ligoninės, senelių globos namai, globa namuose, labdaringos organizacijos ir pan., pastaruoju metu tampa vis aktualesnė.

Kėdainių rajone vietos senelių globos namuose kol kas pakanka, tačiau globos poreikio didėjimo tendencijos išlieka.

Vietų užtenka

Kėdainių rajone yra 5 senelių globos įstaigos. Trys iš jų valstybinės, t. y. įsteigtos rajono savivaldybės, ir dvi privačios. Valstybiniai senelių globos namai yra įsikūrę Josvainiuose, Šėtoje ir Dotnuvoje.

Kėdainių savivaldybės socialinės paramos skyrius patvirtino, kad kol kas vietų senelių globos namuose užtenka, tačiau vietų poreikis čia nuolat auga ir šiuo metu senelių namuose beveik visos vietos yra užimtos.

Minėtuose valstybiniuose senelių globos namuose vienu metu gali apsigyventi iki 125 senjorų. Tiesa, į šiuos savivaldybės valdomus senelių globos namus gali patekti ne visi senoliai. Juose globojami tik tam tikrus kriterijus atitinkantys asmenys.

Į valstybinius senelių namus gali patekti tik tie seneliai, kuriems yra nustatytas socialinės globos poreikis. Šį poreikį nustato socialiniai darbuotojai. Taip pat priežastis apsigyventi senelių globos namuose yra, jei žmogui yra reikalinga specialistų priežiūra 24 val. per parą arba Neįgalumo ir darbingumo tarnybos nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba slaugos poreikis, jei nėra artimųjų, kurie galėtų prižiūrėti arba slaugyti neįgalų senolį.

Nors valstybiniai senelių namai yra iš dalies išlaikomi iš valstybės biudžeto, tačiau jie nėra visiškai nemokami. Už juose teikiamas paslaugas reikia susimokėti. Tiesa, įkainiai, valstybiniuose senelių globos namuose Kėdainiuose yra kur kas mažesni nei privačiose tokiose įstaigose.

Valstybiniuose globos namuose senoliai moka 100 proc. nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba slaugos tikslinės kompensacijos, 80 proc. pensijos ar kitų gaunamų pajamų, 1 proc. nuo turimo arba per paskutinius 12 mėnesių turėto turto vertės, viršijančios normatyvą per mėnesį.

Vienišų nedaug

Šėtos socialinio ir ugdymo centro senelių globos skyriuje gali būti apgyvendinta 40 senolių. Šiuo metu jų čia yra 38. Jais rūpinasi 29 darbuotojai, o iš viso Šėtos socialinio ir ugdymo centre dirba 40 žmonių.

Seneliai Šėtoje daugiausia gyvena po du, tačiau globos įstaigoje yra keletas vienviečių kambarių, taip pat pora triviečių.

Šėtos socialiniame centre seneliai, kaip ir kitose Kėdainių rajono valstybinėse senelių globos įstaigose, už suteiktas paslaugas atsiskaito sumokėdami 80 proc. savo pensijos, o jei senoliui yra paskirta nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba slaugos tikslinė kompensacija, ši visa atitenka globos įstaigai.

„Seneliai už mūsų centro teikiamas paslaugas susimoka iš pensijos ir slaugos kompensacijos.  Nesvarbu, kokio dydžio pensija ar kompensacija – mokėtinas procentas visiems vienodas. Tuo tarpu  paslaugų paketas suteikiamas pagal poreikius neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra žmogaus įmoka. Vidutinis senelių amžius pas mus yra 78 metai. Didžioji dalis mūsų globotinių turi artimuosius. Tokių senolių, kurie būtų visiškai vieniši, šiuo metu yra tikrai nedaug – vos 3, anksčiau tokių buvo žymiai daugiau. Daugumą šiuo metu mūsų įstaigoje globojamus senelius lanko artimieji, juos pasiima šventėms į namus“, – sako Eleonora Ramonienė, Šėtos socialinio ir ugdymo centro vadovė.

Josvainių socialinio ugdymo centro direktorė Erika Markova: „Seneliai pas mus, kaip ir visur, už paslaugas atsiskaito sumokėdami 80 proc. savo pensijos, plius 100 proc., jei paskirta slaugos ar priežiūros ir pagalbos pašalpos.“ Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Josvainių socialinio ugdymo centro direktorė Erika Markova: „Seneliai pas mus, kaip ir visur, už paslaugas atsiskaito sumokėdami 80 proc. savo pensijos, plius 100 proc., jei paskirta slaugos ar priežiūros ir pagalbos pašalpos.“ Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Visos vietos užimtosDar vieni senelių namai yra įsikūrę Josvainiuose. Šio miestelio socialinio ugdymo centre globojamas panašus skaičius senolių, kaip ir Šėtoje. Čia darbuojasi 31 darbuotojas, iš kurių 21 dirba tiesiogiai su senelių globa.

„Pas mus gali būti globojami 38 žmonės, tiek senelių šiuo metu ir turime, iš jų 24 yra gulintys. Seneliai pas mus, kaip ir visur, už paslaugas atsiskaito sumokėdami 80 proc. savo pensijos, plius 100 proc., jei paskirta slaugos ar priežiūros ir pagalbos pašalpos. Didžioji dalis senelių gyvena dviviečiuose kambariuose ir tik keli kambariai yra vienviečiai ir triviečiai.

Seneliai pas mus, be pastogės, maitinimo bei priežiūros, dar gauna ir visą medicininę, higienos priežiūrą, vaistus, visas slaugos priemones, laisvalaikio užimtumą: vyksta koncertai, organizuojamos išvykos.

Visiškai vienišų senelių pas mus yra ne itin daug – tik maždaug dešimties niekas nelanko. Pastebėjome, kad iš pradžių seneliai, turintys artimųjų, gal kiek ir abejoja dėl apsigyvenimo pas mus, tačiau pastebime, kad apsipratę yra patenkinti savo buvimu globos įstaigoje. Gyvename tikrai gerai, patalpos atnaujintos, jaukios, šiltos, maistas geras, jo pakankamai, vienintelis dalykas, ko galėtų būti daugiau, tai darbuotojų, tuomet darbuotojams būtų lengviau, o ir seneliai daugiau dėmesio bei priežiūros sulauktų“, – įsitikinusi Josvainių socialinio ugdymo centro direktorė Erika Markova.

Dotnuvos slaugos namuose iš viso yra 45 vietos, iš jų šiuo metu 43 užimtos. Daugiau nei pusė, 29 šių namų gyventojai yra nuolatinės slaugos reikalaujantys pacientai, t.y. tie, kurie patys negali pakilti iš patalo. Dotnuvos slaugos namuose dirba 34 darbuotojai.

Dotnuvoje yra daugiausiai triviečių kambarių, juose įkurdinti nevaikštantys ligoniai.

Tiesa, Dotnuvoje yra slaugomi ne tik pensinio amžiaus, bet ir jaunesni slaugos reikalingi žmonės. Tačiau įstaigoje pensinio amžiaus globotiniai vis tik sudaro didžiąją dalį. Visiškai vienišų senelių Dotnuvoje taip pat yra nedaug.

Privačiuose nemokamai?

Jei į valstybinius senelių namus gali patekti tik tam tikrus kriterijus atitinkantys žmonės, tai privačiuose senelių namuose yra laukiami visi be išimties pensininkai. Tiesa, už pragyvenimą juose teks plačiau praverti piniginę ne tik pačiam senoliui, bet ir jo artimiesiems. Mat vargu ar daugelio senjorų gaunama pensija padengs visas gyvenimo privačiuose senelių namuose išlaidas.

Tačiau esti atvejų, kuomet privačiuose senelių globos namuose senjorai gali būti globojami ir nemokamai.

Vieninteliai privatūs senelių globos namai Kėdainių rajone yra įsikūrę Labūnavoje. Privatūs senelių globos namai „Smiltele“, be filialo Kėdainiuose, turi dar vienus globos namus Alytaus rajone.

Globos namuose „Smiltelė“ taip pat gali būti globojami maždaug 40 senolių. Šiuo metu čia gyvena 35 senjorai.

Nuo šių metų „Smiltelėje“ didėjo paslaugų kaina. Šiuo metu gyvenimas per mėnesį vienam senoliui čia atsieina nuo 790 Eur. Tačiau šios įstaigos vadovas pabrėžia, kad yra galimybė „Smiltelėje“ gyventi ir visiškai nemokamai.

 „Esame vienareikšmiškai pranašesni už valstybines globos institucijas. Mes negalime sau leisti turėti blogų atsiliepimų, nes tuomet neturėsime klientų“, – sako vienintelių privačių senelių globos namų Kėdainių rajone savininkas Kostas Aleksandravičius. „Rinkos aikštės “ archyvo nuotr.

„Esame vienareikšmiškai pranašesni už valstybines globos institucijas. Mes negalime sau leisti turėti blogų atsiliepimų, nes tuomet neturėsime klientų“, – sako vienintelių privačių senelių globos namų Kėdainių rajone savininkas Kostas Aleksandravičius. „Rinkos aikštės “ archyvo nuotr.

„Kadangi Lietuvoje į senelių namus paprastai patenka tik jau savimi pasirūpinti nebegalintys senoliai, jų pajamas sudaro ne tik senatvės pensija, bet ir pašalpa priežiūrai ar slaugai, kuri sudaro dar 280 Eur. Tačiau jei to vis vien neužtenka susimokėti už gyvenimą „Smiltelėje“, galima kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos socialinės rūpybos skyrių. Atsižvelgiant į jūsų gaunamą pensiją ir turimą deklaruotą turtą, bus nustatyta valstybės lėšomis finansuojama gyvenimo „Smiltelės“ namuose dalis. Taigi gyvenimas „Smiltelėje“ gali šeimai nekainuoti jokių papildomų išlaidų, išskyrus pačio senelio pajamas“, – sako senelių globos namų „Smiltelė“ savininkas Kostas Aleksandravičius.Pagal rekomendacijas

Pašnekovas atskleidžia, kad Labūnavoje gyvena senoliai iš visos Lietuvos, nemažos dalies senolių gyvenimo išlaidas apmoka valstybė.

„Smiletelėje“ dirba apie 20 žmonių. Senoliai gyvena vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose.

Paklausus, ar „Smiltelė“ kuo nors pranašesnė už valstybines senelių globos įstaigas, pašnekovas pabrėžia dėmesingumą seneliams.

„Esame vienareikšmiškai pranašesni už valstybines globos institucijas. Mes negalime sau leisti turėti blogų atsiliepimų, nes tuomet neturėsime klientų. Mums žmonių niekas nesiunčia, mes juos turime patys pritraukti, o tai gali padaryti tik turėdamas geras rekomendacijas. Todėl skiriame didžiulį dėmesį gyventojų gyvenimo kokybei, patogumui, kruopščiai jais rūpinamės. Siekiame, kad artimiesiems niekuo rūpintis nereikėtų, išskyrus senelį lankyti ir džiaugtis, kad jo gyvenimo saulėlydis yra orus. Turime priemones, kurios palengvina darbą darbuotojams ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę seneliui. Organizuojame daug renginių, švenčiame gimtadienius, šventes, kas mėnesį atvyksta kunigas, aukoja mišias. Žodžiu, bandome žmones išjudinti, bet ne visi seneliai to nori, įsitraukia į veiklas“, – pastebi K. Aleksandravičius.

Pelno nesiekia

Dar vieni privatūs, tačiau pelno nesiekiantys senelių globos namai yra įsikūrę Krakėse. 1995 m. įkurtuose Švč. Mergelės Marijos senelių savarankiško gyvenimo globos namuose gali būti globojamas 21 senolis. Būtent tiek jų šiuo metu čia ir gyvena. Skirtingai nei kituose aukščiau aprašytuose senelių namuose, Krakėse daugiausia gyvena seneliai, neturintys artimųjų. Krakių senelių namai nepriima nevaikštančių senolių, tačiau jei jų gyventojas pasiligoja ir negali pakilti iš patalo juo rūpinamasi tiek, kiek reikės, toks senolis nėra perkeliamas į kitas globos įstaigas.

„Nors mes nesame valstybinė įstaiga, tačiau pelno nesiekiame ir užmokestis pas mus yra toks, kiek senelis išgali susimokėti. Už gyvenimą pas mus seneliai atiduoda 90 proc. savo pensijos, taip pat ir slaugos pašalpą, jei ji yra paskirta.

Turime daug senelių, kurie jau yra įkopę į dešimtą dešimtį, taip pat tokių, kurie pas mus gyvena daugybę metų, yra net ir tokių, kurie čia gyvena jau daugiau nei 20 metų. Senučiukai pas mus taip pat gyvena po du ar po vieną. Pas mus dirba 4 žmonės, tačiau turime talkininkų – daug padeda už socialines pašalpas atidirbti turintys asmenys. Stengiamės seneliams organizuoti turiningą laisvalaikį. Senoliais tikrai labai rūpinamės“, – tvirtina Krakių Švč. Mergelės Marijos senelių savarankiško gyvenimo globos namų vedėja Aldona Tamošaitienė.

Slaugos skyriuje

Taip pat seneliai, negalintys gyventi be slaugos, gali pasinaudoti numatytomis 120 dienų per metus stacionaro slaugos ligoninėje. Tokias paslaugas rajone teikia vienintelė įstaiga – Kėdainių ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius.

„Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje turime iš viso 111 vietų, tačiau tradiciškai žiemos laikotarpiu vietų reikia ženkliai daugiau, tad turime dar po kelias papildomas lovas slaugos ligoniams kituose ligoninės skyriuose. Šiuo metu iš viso turime apie 130 slaugos ligonių. Vasarą tokių ligonių ženkliai sumažėja, tuomet jų tebūna apie 40–45. Nes vasarą žmonės atostogauja, kas nors namie būna, tad būna kam seneliu pasirūpinti. Todėl tas valstybės numatytas 120 dienų per metus žmonės stengiasi išnaudoti būtent žiemos laikotarpiu ir ypač pačioje metų pradžioje. Nors slauga reikalinga ne tik pensinio amžiaus ligoniams, tačiau būtent pensininkai sudaro didžiąją dalį Slaugos skyriaus pacientų“, – sako Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas.

Kristina MIRVIENĖ

Rekomenduojami video